Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-397-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-04
Bylos Nr.
1A-228-397-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Jonas Furmanavičius
Nukentėjusysis
A. M.
Nuteistasis
S. P., G. P.
Advokatai
Angelė Fominienė, Algimantas Degulis
Kategorijos
Teisėjas Jonas Malinauskas Nr. 1A-228-397/2009Pranešėjas Gytis Večerskas (Proceso Nr. PK-9-224-2009)
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUm. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai A. M., jos atstovui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistųjų gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Vaclovui Kaminskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. P. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, G. P. nuteistas pagal Lietuvos Republikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams. Abu nuteistieji įpareigoti per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai 23 Lt turtinės žalos. Iš S. P. ir G. P. priteista solidariai nukentėjusiajai A. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. ir G. P. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2008 m. liepos 20 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame miške, priklausančiame nukentėjusiajai A. M. ir jos giminaičiams, konflikto su nukentėjusiąja metu bendrais veiksmais, S. P. sudavus pagaliu A. M. į dešinės rankos žastą, G. P. sudavus pagaliu į dešinės rankos riešą, ranka į pakaušį, ranka du smūgius į sprandą ir vieną kartą įspyrus į dešinę šlaunį, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir dešinėje šlaunyje.

Žemesnės instancijos teismas

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad grindžia jį nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais, S. P. ir G. P. parodymus atmetė, vertindamas juos kaip gynybinę poziciją.

Apeliaciniais skundais S. P. ir G. P. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundą nuteistieji argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nepagrįstai teikė pirmenybę vienai įrodymų daliai, o kitą įrodymų dalį nepagrįstai atmetė- kaltinančių įrodymų daliai taikė prioritetinę reikšmę, o teisinančius įrodymus atmetė be tinkamos argumentacijos. .

Šalies argumentai

Apeliantų teigimu, teismas be pagrindo patikėjo nukentėjusios parodymais, kad 2008 m. liepos 20 d. ją nežymiai sužalojo nuteistieji, padarydami sužalojimus, išvardintus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be to, neteisingai įvertino liudytojo P. S. parodymus ir duomenis, užfiksuotus A. M. medicininės apžiūros dokumentuose.

Apeliaciniuose skunduose taip nurodoma, kad teismas nebandė nustatyti tariamos nusikalstamos veikos tikslo ir motyvų, neįvertino to, kad nuteistieji A. M. neturi nei turtinių, nei jokio kitokio pobūdžio pretenzijų, Alytaus rajone net negyvena.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai jų skundus palaikė, nukentėjusioji, jos atstovas, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų S. P. ir G. P. apeliaciniai skundai tenkinti, nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad pirmosios instancijos teismo surinkti duomenys, kurie buvo vertinami kaip įrodymai, nepatvirtina ne tik to fakto, kad S. P. ir G. P. padarė A. M. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir to fakto, kad tokie sužalojimai A. M. buvo padaryti 2008 m. liepos 20 d. apie 17.30 val..

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiosios A. M., jos brolio, liudytojo P. S., parodymais, duomenimis, užfiksuotais medicininiuose dokumentuose. Tačiau šie duomenys prieštaringi, o iš dalies ir visiškai paneigti kitais įrodymais. Nukentėjusioji A. M. teisme parodė, kad po to, kai miške ją sumušė Pankevičiai, ji iš miško vos parėjo, remdamasi lazda, iš galvos ir rankos jai kraujavo, tą patį vakarą ją apžiūrėjusi neurologė neva teigė, kad taip ją sužaloti gali tik nesveikas žmogus. Panašiai apie A. M. sužalojimo pobūdį nurodė liudytojas P. S.. Tačiau medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad 2008-07-20 apie 20 val. A. M. apžiūrėta neurologo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, kojų pynimusi, tačiau duomenų, patvirtinančių nukentėjusiajai trauminę smegenų ligą nebuvo nustatyta, tuo pačiu metu nukentėjusioji buvo apžiūrėta traumatologo ir jai nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatiniame trečdalyje. Taigi, iš įvykio dieną apžiūrėtos A. M. apžiūros duomenų seka, kad visi sužalojimai, stebimi ant jos kūno- tai kraujosruvos dešinio dilbio apatiniame trečdalyje. Nors 2008-07-20 A. M. nustatytas vienintelis sužalojimas tokioje kūno vietoje (apatinėje dilbio dalyje), kurio negalima padaryti, suduodant smūgį iš viršaus, 2008-07-21 specialisto išvadoje Nr. G 752/08 (06) A. M. kūno sužalojimų užfiksuota žymiai daugiau, tai ir kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje. Jei 2008-07-21 A. M. konstatuota žymiai daugiau sužalojimų nei 2008-07-20, jų nuo 20 d. vakaro iki 21 d. jau negalėjo padaryti nei S. P., nei G. P.. Pažymėtina ir tai, kad nei viename medicininiame dokumente neužfiksuoti nukentėjusios nurodomi kūno sužalojimai galvos ar sprando srityse, neužfiksuota nubrozdinimai ar žaizdos, dėl kurių jai būtų bėgęs kraujas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nukentėjusios nurodytas aplinkybes apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą ir duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose, nepagrįstai vertino kaip neginčytinus nuteistųjų kaltės įrodymus.

Teismas neteisingai įvertino ir nuteistųjų bei liudytojų B. Š., R. Š. A. Š., P. I., A. M. parodymus, darydamas išvadą, kad šiais parodymais negalima remtis, nes nuteistieji siekia išvengti atsakomybės, o liudytojų parodymai visiškai neinformatyvūs, nes jie nebuvo įvykio vietoje, vienaip ar kitaip konfliktuoja su nukentėjusiąja, iškviesti į posėdį nuteistųjų iniciatyva.

Tai, kad įvykio vietoje nebuvo kitų asmenų, tik nuteistieji ir nukentėjusioji, nustatyta objektyviai, niekas tos aplinkybės neginčija. Tačiau tai nereiškia, kad teismui privaloma viena iš proceso dalyvių, buvusių įvykio vietoje, pozicija, nemenkina kitų įrodymų, kuriuos teismas turi ištirti ir įvertint objektyviai, reikšmės.

Kad A. M. buvo sužalota miške 2008-07-20 vakare, kad ją sužalojo P. tvirtina ji pati ir jos brolis, medicininiai duomenys sužalojimų pobūdžio nepatvirtina. Duomenų, kas A. M. padarė sužalojimus, išskyrus jos pačios teiginius, nėra. Liudytojai R. Š. ir P. I., artimi A. M. kaimynai, teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną jie matė A. M. parėjusią iš miško ir matė, kad ši nebuvo sužalota. Šie parodymai yra informatyvūs ir patvirtina nuteistųjų teiginius, kad jie jokio smurto A. M. atžvilgiu nenaudojo. Liudytojai B. Š., R. Š., o ir liudytojai R. Š. ir P. I. apibūdino A. M. kaip konfliktišką asmenybę, tai duomenys nepatvirtinantys ir nepaneigiantys nuteistųjų kaltės, charakterizuojantys nukentėjusiąją, kas taip pat svarbu vertinant jos parodymų, kaip vieno iš įrodymų šaltinio, patikimumą. Tai, kad minimi liudytojai kviesti į teismo posėdį nuteistųjų iniciatyva, jų parodymų reikšmės nemenkina. Baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį vyksta privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas jame neatliekamas, įrodymus šiame procese teikia išimtinai tik proceso dalyviai. Įrodymus procese teikė tiek nukentėjusioji, tiek nuteistieji, įgyvendindami savo teisę, numatytą Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas nepagrįstai taikė skirtingus kriterijus nukentėjusiosios ir nuteistųjų pateiktų įrodymų vertinimui.

Pirmos instancijos teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus neatsižvelgė ir į tai, kad būtent nukentėjusioji yra priešiškai nusiteikusi nuteistųjų atžvilgiu, turi jiems pretenzijas dėl pastatyto namo, perkastos žemės, naudojimosi mišku, anksčiau dėl konflikto su P. motina buvo nubausta administracine tvarka, tad ne nuteistieji, bet nukentėjusioji turėjo motyvą ir tikslą konfliktuoti su nuteistaisiais. Tad šios aplikybės, įvertinant ir nukentėjusios parodymų neatitikimą objektyviai nustatytiems medicininiams duomenims, dar kartą patvirtina abejones dėl nukentėjusios parodymų objektyvumo, ir todėl jais vadovautis, kaip nuteitųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais, pakankamo pagrindo nėra.

Esant šioms aplinkybėms, byloje nenustatyta, kad S. P. ir G. P., mušdami, 2008 m. liepos 20 d., nežymiai sužalojo A. M., todėl jie pagal BK 140 str. 1 d. išteisintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalies 3 punkto 1 papunkčiu, teismas

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį panaikinti.

S. P. ir G. P. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai: Jonas FurmanavičiusValdas Vitunskas