- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-107/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- I. G.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-547-230/2010 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei I. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. A. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. G. 101 083,35 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad žala buvo padaryta, kai 2003 m. kovo 12 d. atsakovė I. G. neteisėtai įsiveržė į jos įmonės (grožio salono) „Minutėlė sau“ patalpas ir ilgam laikotarpiui sutrikdė šios įmonės veiklą. Įsiveržimo metu buvo pagrobtas kasos aparatas (grąžintas 2003 m. liepos 30 d), neteisėtai užvaldytos patalpos, kuriose veikė įmonė, sužalota ieškovė. Už savivaliavimą atsakovė nubausta administracine tvarka. Nors įmonės veikla buvo sustabdyta, tačiau darbuotojai nebuvo atleisti, jiems buvo mokamas atlyginimas, mokamos socialinio draudimo įmokos bei kiti mokėjimai, įmonė, negaudama pajamų, turėjo mokėti palūkanas už gautas paskolas, taip pat delspinigius. Dėl šių priežasčių ieškovė pasiskolino 10 000 Lt, kuriuos įnešė į įmonės kasą, taip pat įnešė 5000 Lt savo asmeninių lėšų. Specialistai, atlikę finansinių duomenų analizę, nustatė, kad nurodytu laikotarpiu įmonė patyrė 64 379,50 Lt nuostolių. Be to, dalis grąžintų daiktų (2 703,85 Lt sumai) buvo sugadinta. Dėl atsakovės savivaliavimo buvo pažeista įmonės reputacija, pažemintas ieškovės vardas. Neteisėti veiksmai atlikti darbo metu, esant klientams, todėl sukėlė neigiamą atgarsį apie įmonę. Ieškovė labai išgyveno dėl neteisėto ir viešo pažeminimo. Patirta neturtinę žalą ieškovė įvertino 34 000 Lt.
Kadangi individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo savininko turto, todėl ieškovė reiškė ieškinį kaip fizinis asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. G. nurodė, kad pačios ieškovės veiksmai buvo neteisėti, nes ji, atsakovei laimėjus aukcioną dėl ginčo patalpų įsigijimo, šias patalpas turėjo atlaisvinti iki 2002 m. lapkričio mėnesio, tačiau to piktybiškai nepadarė. Todėl atsakovė iš nevilties atėjo su antstole ir prašė išsikelti bei surašė daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad individualios įmonės grožio salono „Minutėlė sau“ savininkė L. A. 2005 m. balandžio 12 d. sprendimu nusprendė pertvarkyti šią įmonę į UAB „Minutėlė sau“, t.y. neribotos atsakomybės juridinį asmenį pertvarkė į ribotos atsakomybės juridinį asmenį. UAB „Minutėlė sau“ tapus L. A. IĮ grožio salono „Minutėlė sau“ teisių perėmėja, tik UAB „Minutėlė sau“ turi teisę reikšti ieškinį dėl anksčiau veikusios individualios įmonės turtui padarytos žalos bei įmonės negautų pajamų. Ieškovės, kaip individualios įmonės savininkės teisės į įmonei priklausiusį turtą ir įmonės pajamas pasibaigė pertvarkius įmonę. Ieškovei buvo išaiškinta dėl ieškinio pareiškimo individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ar ieškovės kaip fizinio asmens vardu. Ieškovė šalindama trūkumus apsisprendė ieškinį reikšti savo, kaip fizinio asmens, vardu.
Reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė jį grindė grožio salono dalykinės reputacijos pažeidimu. Nurodyta neturtinė žala yra padaryta įmonei, todėl ieškovė, kaip fizinis asmuo, šios neturtinės žalos apimtyje neturi reikalavimo teisės.
Ieškovė ieškinį grindė ir aplinkybėmis apie jos asmeniškai patirtą neturtinę žalą (ieškovė buvo sužalota, išgyveno pažeminimą, jautė baimę, įtampą, buvo diskredituotas jos, kaip įmonės savininkės, vardas). Tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovė atlikdama savivaliavimo veiksmus, būtų ją sužalojusi. Taip pat nėra nustatyta, kad atsakovė būtų padariusi nusikaltimą, ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas nenustačius, kad ieškovę sužalojo atsakovė. Ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto vagystės ir turto sugadinimo taip pat buvo nutrauktas. Už savivaliavimą atsakovė nubausta administracine tvarka, o galiojantys teisės aktai nenumato neturtinės žalos, atsiradusios dėl administracinio teisės pažeidimo, atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsisakymo priteisti neturtinę žalą ir 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės 15 000 Lt neturtinės žalos arba grąžinti bylą į pirmosios instancijos teismą nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nevertino atsakovės neteisėtų veiksmų poveikio ieškovės asmeninėms neturtinėms teisėms – garbei, orumui, privačiam gyvenimui, dalykinei reputacijai, savęs vertinimui ir kt. Pagal CK 2.23 straipsnio 2 dalį privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės neturines teises. Policijos pareigūnai dalyvavo atsakovei atliekant neteisėtus veiksmus ir nesiėmė veiksmų jiems užkirsti kelią.
2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri taikoma tiesiogiai, numato žmogaus teisę ginti pažeistą orumą ir garbę. Pagal Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, o orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.
3. Lietuvos teismai ne kartą yra pasisakę dėl moralinės žalos sampratos. Ieškinyje yra detaliai išdėstytos aplinkybės, rodančios, kad neturtinė žala ieškovei padaryta ir kuo ji pasireiškė. Ieškovės pareiga nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą, o teismo – ir teisinį. Todėl apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo vadovaudamasi CK 6.250 straipsniu taip neatlikdamas byloje nurodytų faktinių aplinkybių nešališko vertinimo.
4. Atsakovei priteista 4000 Lt suma išlaidų, susidariusių dėl atstovavimo paslaugų pirmosios instancijos teisme, yra per didelė, neprotinga ir neatitinka rekomenduojamų dydžių.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas tinkamai pasisakė dėl teisinio ieškinio pagrindo ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad buvo atsakovės sužalota. Ši aplinkybė paneigta Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2005-06-30 nutarimu Nr. 3-215 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ byloje Nr. 64-1-00445-03.
2. Atsakovei priteista 4000 litų išlaidų dėl atstovavimo pirmosios instancijos teismo procese suma nėra per didelė, nes pasiruošiant nagrinėjimui reikėjo susipažinti su keliomis baudžiamosiomis ir viena administracine byla. Byloje buvo rašytas atsiliepimas į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, dalyvauta ne viename teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ieškovė reikalavimą atlyginti jai padarytą neturtinę žalą grindžia tuo, jog 2003 m. kovo 12 d. atsakovė įsiveržusi į jos įmonės (grožio salono) „Minutėlė sau“ patalpas ilgam laikui sutrikdė įmonės veiklą, kuo buvo pažeista įmonės reputacija ir pažemintas ieškovės vardas. Dėl neteisėto pažeminimo ieškovė jautė baimę, įtampą, nesaugumo jausmą. Už savivaliavimą atsakovė nubausta administracine nuobauda, be to ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 litų.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė dėl to, kad tokia žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Civilinio kodekso 6.250 apibrėžia neturtinės žalos sąvoką – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ji visais atvejais atlyginama, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose tiesiogiai nustatytais atvejais. Ieškovės reikalaujama atlyginti neturtinė žala nėra padaryta nusikaltimu jos sveikatai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, įstatymai nenumato galimybės fininiam asmeniui reikalauti juridinio asmens reputacijos pažeidimu juridiniam asmeniui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir kvalifikavo teisinį ieškinio pagrindą. Mano, kad teismas, remdamasis susiklosčiusia teismine praktika, turėjo įvertinti atsakovės neteisėtų veiksmų poveikį ieškovės asmeninėms neturtinėms teisėms – garbei, orumui, privačiam gyvenimui, dalykinei reputacijai ir savęs vertinimui, kurias gina Civilinio kodekso 2.23 ir 2.24 straipsniai.
Teisėjų kolegija mano, kad šie argumentai nepagrįsti. Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 2 dalis privataus gyvenimo pažeidimu laiko įėjimą į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją. Apeliantė mano, kad ši jos teisė buvo pažeista. Byloje nustatyta, kad atsakovė įėjo į jos pačios privatizuotas patalpas, kuriose veikė ieškovės įmonė „Minutėlė sau“, todėl įėjimas į tokias patalpas negali būti kvalifikuojamas įėjimu į ieškovės gyvenamąsias ar kitokias patalpas be jos sutikimo, kas sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta fizinių asmenų garbės ir orumo gynimo būdai ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinė žalą. Teismų praktikoje yra nusistovėję, kad asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma faktų visuma: a) žinių paskelbimo faktas; b) faktas, kad paskelbtos žinios yra apie ieškovę; c) faktas, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Ieškovė tokių bylos aplinkybių, kurios remtųsi paminėtais faktais, ieškinyje nenurodė bei reikalavimo apginti įstatymo nustatyta tvarka jos garbės ir orumo nepareiškė. Tokių aplinkybių ir reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl apeliaciniame skunde kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė negali (CPK 312 straipsnis). Todėl šis apeliantės argumentas atmetamas.
Teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, sumą. Išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas maksimalų dydį. Atsižvelgus į šiose rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, į tai, kad atsakovės advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį, dėl bylos sudėtingumo du kartus buvo prašoma pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės advokatei buvo reikalinga susipažinti ne tik su civilinės bylos medžiaga, bet ir su baudžiamąja bei administracine bylomis, atsakovę atstovaujančios advokatės kontora yra kitame mieste nei pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą dviejuose parengiamuosiuose ir dviejuose teismo posėdžiuose, priteista 4000 litų dydžio atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma nėra nepagrįsta ir pernelyg didelė.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylą pralaimėjusios šalies taip pat priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Pagal bylos duomenis, atsakovė už atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugas sumokėjo 1000 litų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliaciniame procese – 2,7 lito. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 litų (tūkstantį litų) turėtų išlaidų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2,70 litų (du litus septyniasdešimt centų) išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.