Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1795-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
1-1795-246/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10595-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1795-246/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10595-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės 2018-04-16 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. K., a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2018-01-10 d. apie 17 val. būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), slapta pavogė iš prasegtos rankinės V. R. priklausančią AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę ir laikė ją iki 2018-01-10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tai yra iki kol šios kortelės nepadėjo į buvusią vietą.

Be to, jis neteisėtai įgytą svetimą – nukentėjusiajai V. R. priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-10, laikotarpiu nuo 17.29 val. iki 17.37 val. įdėdamas ją į AB „Swedbank“ banko bankomatą Nr. H188/HB, esantį (duomenys neskelbtini), surinkdamas banko mokėjimo kortelės PIN kodą – identifikavimo duomenis, tokiu būdu save melagingai pristatydamas V. R. ir tuo suklaidindamas banką, atliko tris finansines operacijas – paėmė ir pasisavino 100 eurų, 50 eurų ir 100 eurų, iš viso 250 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą banko mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai V. R. priklausantį turtą – 250 eurus.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-01-10 d., vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, jo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), svečiuose buvo iš matymo pažįstama V. ir jo draugas A. K., visi vartojo alkoholį. Užkandą ir alkoholį pirko V., nes jis neturėjo pinigų. Būnant kambaryje, V. užmigo. Kambaryje ant sofos buvo V. rankinė. Niekam nematant jis iš V. rankinės paėmė jos Swedbank kortelę. Ant banko kortelės buvo lapukas su PIN kodu. Pasiėmęs V. banko kortelę jis nuėjo į Laisvės alėjoje esantį Swedbank bankomatą, įdėjo į bankomatą V. banko kortelę ir suvedęs PIN kodą, išsiėmė per tris kartus pinigus, iš viso apie 250 eurų. Eidamas pakeliui namo, iš tų nuimtų pinigų nupirko parduotuvėje du butelius šampano ir grįžo namo. Grįžęs namo įdėjo į V. rankinę jos banko kortelę, nežino, ar ji tai matė. Vėliau V. iš jo buto išėjo namo. Po kelių dienų jam paskambino V., ji jį apkaltino, jog nuo jos banko kortelės nuėmė 250 eurų ir pasiėmė jos pinigus, be jos žinios. Pokalbio metu jis prisipažino, kad paslapčia, jai nematant, paėmė jos banko kortelę ir nuėmė bankomate pinigus, pažadėjo jai visus pinigus grąžinti. Dėl šio padaryto nusikaltimo labai nuoširdžiai gailisi. Įsipareigoja per tris mėnesius iki 2018-07-12 dienos grąžinti V. R. 250 eurų (b. l. 38, 39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2018-01-10 apie 15.00 val. ji nuvyko į svečius pas R., kurio pavardės ji nurodyti šiuo metu negali. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namuose pas R. buvo ji, R. bei tuo pačiu adresu gyvenantis A., kurio pavardės šiuo metu taip pat nurodyti negali. Apie 20.00 val. R. pasakė, kad turi reikalų ir staiga išėjo iš namų. Tuo metu, kai R. išėjo, namuose ji liko dviese su A.. Apie 20.30 val. R. grįžo į namus, buvo nupirkęs keletą picų, gėrimų. Tik grįžęs į namus, jis išsitraukė savo piniginę, demonstratyviai ėmė rodyti, jog turi pinigų. Kiek pinigų tuo metu turėjo R., pasakyti negali, tačiau ji tuo metu labai nustebo dėl turimų R. pinigų, kadangi dienos metu, jai būnant pas jį svečiuose, iki išėjimo, R. skundėsi, kad šiuo metu visai neturi pinigų. Iškart po to, kai R. grįžo į namus, staiga priėjo prie kambaryje esančios sofos, ant kurios buvo jos rankinė ir pastebėjo R. kontaktą su jos rankine. Nematė, kad jis būtų įlindęs rankomis į jos rankinę, kuri beje buvo atsegta, tačiau R. elgesys pasirodė keistas ir jai kilo įtarimas, kad jai nematant, R. galėjo iš jos rankinės išimti jos piniginę, o iš jos - jos Swedbank kortelę, ant kurios buvo užklijuotas PIN kodas ir sakydamas, jog turi reikalų, išeiti iš namų ir bankomate pasinaudoti jos banko kortele. Netrukus po to, kai pamatė R. prie savo rankinės, ji išėjo iš namų ir grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Patikrinusi elektroninę bankininkystę pastebėjo, kad 2018-01-10 apie 20.00 val. jos banko kortele buvo pasinaudota Kaune, Laisvės alėjoje (tikslaus adreso nurodyti negali), esančiame bankomate ir išgryninta 250 eurų. Po įvykio keletą kartų skambino R. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis prisipažino, kad paslapčia 2018-01-10 buvo paėmęs jos banko kortelę ir išgryninęs 250 eurų. R. teigė, kad iki 2018-02-16 grąžins pinigus, tačiau iki šiol jų negrąžina. 2018-02-14 apie 12.00 val. skambino R. pasiteirauti dėl pinigų, tačiau jis ėmė ją kolioti, liepė jam nebeskambinti ir teigė pinigų negrąžins. Jos banko kortelės identifikavimo numeris – 5167932003853308. Paaiškino, kad ji ant savo „Swedbank“ mokėjimo kortelės buvo užklijavusi lapuką su PIN kodu (b. l. 9, 21).

Iš V. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018-01-10, laikotarpiu nuo 17.29 val. iki 17.37 val. AB „Swedbank“ banko bankomate Nr. H188/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos trys finansinės operacijos – išgryninta 100 eurų, 50 eurų ir 100 eurų (b. l. 15).

Liudytojas A. K. parodė, kad tai galėjo būti prieš du mėnesius, tikslios datos nepamena. Buvo nuomojamame bute kartu su R. K. bei pažįstama moterimi, vardu V.. Vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtą moterį į butą parsivedė iš bendro pažįstamo pravarde ,,R.", kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Prieš atvykstant į namus, jie kartu užsuko į parduotuvę, kur V. nupirko du šampano butelius. Buvo stipriai apgirtęs, todėl tos dienos tikslių aplinkybių nepamena. Prisimena tik tiek, kad išgertuvių metu R. K. išėjo iš buto, o neužilgo sugrįžęs atnešė du šampano butelius ir cigarečių pakelį. V. gulėjo ant lovos ir nuo girtumo buvo apsnūdusi. Kiek prisimena, jos rankinė buvo ant kėdės, kambaryje kuriame vartojo alkoholį. Kitą dieną, ryte, V. išvyko. Po kelių dienų, jam būnant namuose, aukščiau nurodytu adresu, paskambino V. ir pasiteiravo, kur yra R. K. bei kada grąžins pinigus. Tuomet R. K. buvo išvykęs į kaimą. Iš jos žodžių suprato, kad R. K. pasiskolino pinigus ir jai negrąžino (b. l. 25, 26).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. K. neteisėtu svetimos mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimu, laikymu ir panaudojimu, pasitvirtino.

Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje taikoma asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Viena iš alternatyvių veikų, baudžiamų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas svetimų mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone arba panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo.

Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. K. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai paėmęs V. R. priklausančią AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ją iki 2018-01-10, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki kol šios kortelės nepadėjo į buvusią vietą bei neteisėto disponavimo metu, laikotarpiu nuo 17.29 val. iki 17.37 val. įdėdamas ją į AB „Swedbank“ banko bankomatą Nr. H188/HB, esantį (duomenys neskelbtini), surinkdamas banko mokėjimo kortelės PIN kodą – identifikavimo duomenis, tokiu būdu save melagingai pristatydamas V. R. ir tuo suklaidindamas banką, atliko tris finansines operacijas – paėmė ir pasisavino 100 eurų, 50 eurų ir 100 eurų, iš viso 250 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą banko mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, – nukentėjusiajai V. R. priklausantį turtą – 250 eurus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamajam R. K. teistumas išnykęs, tačiau jis baustas administracine tvarka (b. l. 51-64), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas (b. l. 59), atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 64),VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesilankė, nesigydė (b. l. 56), nedirba. R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė du tyčinius apysunkius (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 11 str. 4 d.) ir vieną tyčinį nesunkų (BK 182 str. 1 d., 11 str. 3 d.) nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, siekė pasipelnyti, veikė tyčia, siekdamas naudos sau, nukentėjusiajai V. R. padarydamas turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš straipsniuose numatytų alternatyvių bausmių – areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi veikos įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su bausme pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, R. K. prisipažino esąs kaltas dėl visų jam inkriminuotų veikų, todėl BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (b. l. 42, 43), laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. R. pareiškė 250 Eur civilinį ieškinį (b. l. 27, 28), jis priteistinas iš kaltinamojo R. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 parų arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 parų arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirti subendrintą bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintąją bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, skirti subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 30 parų arešto.

Kaltinamasis, nesutikdamas su paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius