Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybinės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl turto pripažinimo palikėjo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2017-01-18 viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų byloje ieškovės pateiktų įrodymų – mirties liudijimo, Testamentų registro išrašo, Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2016-06-13 Alytaus miesto 5-ojo notaro biuro liudijimo, 1998-02-25 ieškinio pareiškimo, 1987-08-05 pažymos dėl prisiregistravimo gyvenamojoje vietoje, 1991-10-21 išvykimo lapelio, buto techninės apskaitos bylos, 1992-09-24 buto pirkimo-pardavimo sutarties pagal butų privatizavimo įstatymą, buto įkainojimo akto – vertinimą, įsitikinta, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybės teise pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti jį kaip asmeninę nuosavybę.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atlieka N. K., mirusios 2015-07-07, palikimo perėjimo valstybei procedūras. Nekilnojamojo turto registre buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota N. K. vardu, įregistravimo pagrindas - 1992-09-24 pirkimo-pardavimo sutartis pagal butų privatizavimo įstatymą. N. K. ir A. K. santuoka buvo nutraukta 1998-04-09. Ginčo turtas įgytas santuokos metu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad A. K. nuo 1991 m. nevedė bendro ūkio su N. K.. Iš N. K. teismui teikto ieškinio dėl santuokos nutraukimo matyti, jog A. K. 1991 m. išsikraustė gyventi kitur. Tą faktą patvirtina ir pateiktas išvykimo lapelis. Taigi ginčo turtas buvo įgytas iš asmeninių N. K. lėšų, kadangi turto įsigijimo metu A. K. buvo išvykęs bei nevedė bendro ūkio su N. K.. Taip pat N. K. valią minėtą turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise įrodo tai, jog iš pateiktos buto techninės apskaitos bylos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta N. K., be to, buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik su N. K.. A. K. nuo santuokos nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų į ginčo turtą. Šias aplinkybes galima vertinti kaip įrodymą, jog N. K. ginčo turtą įsigijo iš asmeninių lėšų bei jos valia buvo šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Įstatymo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas padalinti turtą yra praleistas. Be to, po N. K. mirties niekas nereiškė jokių pretenzijų į ginčo turtą, tai įrodo faktą, jog ginčo turtas yra N. K. asmeninė nuosavybė. Įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, ieškinys tenkintinas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas palikėjos N. K. asmenine nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p.).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, į tai, kad dėl objektyvių priežasčių bus neįmanoma išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2015-07-07, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.