Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovei adv. Dianai Degutienei, atsakovui A. P., vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Eimučiui Blažiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-647-192/2008 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė neterminuotai apriboti tėvo A. P. valdžią dukterų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), bei I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, kad santuoką šalys nutraukė 2001 m. kovo 26 d. Nuo 1989 metų atsakovas faktiškai šeima nesirūpino, smurtaudavo prieš ieškovę ir vaikus, juos psichologiškai traumuodavo. Dėl to sūnus R. P. yra du kartus bandęs nusižudyti. Jam bei dukroms E. ir K. ne kartą padaryti kūno sužalojimai. Dėl sužalojimų bei sūnaus R. P. privedimo prie savižudybės Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla. Nors atsakovui teismo nutartimi buvo uždrausta matytis ir bendrauti su vaikais, draudimą jis pažeidinėjo. Dėl šio fakto taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nepilnametėms dukroms dėl patirto smurto nustatyti psichinės sveikatos sutrikimai, o sūnui R. – depresija. Dėl nesirūpinimo vaikais ir jų teisių pažeidinėjimo atsakovas buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir atsakovo tėvo valdžią dukroms E. P., K. P. ir I. P. apribojo neterminuotai, nepaliekant teisės su šiais vaikais matytis. Įvertinęs liudytojų A. M. , E. A. Č., J. T. parodymus, išklausęs šalių vaikų neigiamą nuomonę apie atsakovą, ištyręs baudžiamojoje byloje nr. 1-64/2007 ir administracinėse bylose nr.8-3/2001, nr.6-153/2001 esančius įrodymus, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas teismas konstatavo, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvo valdžia, savo amoraliu elgesiu daro vaikams žalingą įtaką, žiauriai elgiasi su vaikais, dėl ko buvo sutrikdyta jų sveikata. Atsakovo pateiktus jį gerai charakterizuojančius įrodymus - civilinėje byloje nr.2-647/2008 t. 2 b.l. 168-171 esančias šeimos nuotraukas - teismas įvertino kritiškai, atsižvelgdamas į byloje esančias kitas fotonuotraukas, kurios atsakovą charakterizuoja neigiamai (1 t. b.l. 69). Teismas taip pat nesirėmė neesminiais liudytojų G. L. ir R. L. parodymais.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas turėjo ištirti visus byloje esančius įrodymus. Neargumentuota, kodėl atmesta dalis atsakovo pateiktų įrodymų.

Nepagrįstai neapklausta liudytoja Regina Jefremovienė, dirbanti Žaliakalnio policijos nuovadoje nepilnamečių reikalų vyr. inspektore. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas Eimutis Blažys netinkamai įvykdė teismo įpareigojimą pateikti visą tarnybos turimą medžiagą apie šeimą. Neaišku, kodėl nepateikti atsakovo pareiškimai minėtai institucijai.

Nepasidomėta, ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rašė pati ieškovė.

Neįvertina, kad, sprendimui įsiteisėjus, dukra E. bus pilnametė.

Prieš pusę metų išduotos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados buvo skirtos kitai civilinei bylai, kurią nagrinėjo teisėja D.Mekšraitienė. Neįvertinta, jog atsakovo elgesį su vaikais komplikavo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria atsakovui buvo uždrausta su jais matytis, nors baudžiamojoje byloje apeliantui buvo pritaikyta kardomoji priemonė, draudžianti išvykti iš būsto Kauno m. (duomenys neskelbtini).

Šalims neišaiškintos teisės, numatytos CPK 377 straipsnyje, o atsakovui nesuteikta galimybė prisiekti prie Konstitucijos.

Į 2007 m. spalio 10 d. teismo posėdį buvęs kviestas kaip į ištuokos bylą, todėl bylai nebuvo pasiruošęs.

Sprendimo priėmimui įtakos turėjo tai, kad dalis proceso vyko pagal 1964 m. Civilinio proceso kodeksą, dalis – pagal 2002 m. CPK.

Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė nenurodė teisės akto, kuriuo prašymą grindė.

Prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad atsakovo paaiškinimai nebuvo paremti jokiais faktiniais įrodymais. Apeliantas nenurodo, kokių įrodymų neištyrė teismas. Teismo sprendimas priėmimo metu dukra E. buvo nepilnametė. Nesant kontaktų su R.Jefremoviene po bylos iškėlimo nebuvo, jos apklausa nebūtų informatyvi. Dėl teismui teiktinos medžiagos apimties sprendžia išvadą ginčo klausimu duodanti institucija. nerieškinga aplinkybė, kad išvada pateikta kitam šią bylą nagrinėjusiam teisėjui. Ieškinyje nurodytai situacijai nepasikeitus, nepakito ir šios institucijos išvada. Nelaikytini įrodymais šiai institucijai rašyti atsakovo pareiškimai. Prisiekti teisme atsakovas atsisakė. Dviejų CPK normų taikymas neturėjo įtakos skundžiamo sprendimui ir pagrįstumui. Ieškovė nurodė įstatymus, kuriais grindė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Tėvai privalo auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, ko­kių rei­kia jo fi­zi­niam, pro­ti­niam, dva­si­niam, do­ro­vi­niam ir so­cia­li­niam vys­ty­mui­si (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­nio 6 dalis, Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 27 straips­nis). Tėvų valdžios įgyvendinimo tikslas – parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje. Aiškindamasis, ar tėvai, įgyvendindami šiuos uždavinius, tinkamai naudojasi savo valdžia, teismas vadovaujasi minėtaisiais įstatymais, LR Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatomis dėl asmeninių tėvų teisių ir pareigų bei tėvų valdžios apribojimo pagrindų, bei va­do­vaujasi pri­ori­te­ti­niu vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo (CK 3.3 straips­nio 1 da­lis), tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo ir ki­tais prin­ci­pais (CK 1.5 straips­nio 4 da­lis, CK 1.2 straips­nis).

Teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tuomet, kai tėvai ( tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba jais nesirūpina. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ( CK 3.180 straipsnio pirmoji, antroji dalys).

Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisako, kad “teismai, aiškindami ir taikydami materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos”. “Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, taikant laikiną tėvų valdžios apribojimą – kokį terminą nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai ...Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui” ( 2003 m. spalio 22 d. Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-995/2003 pagal D.K.ieškinį D.P. dėl tėvo valdžios apribojimo).

Vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, apygardos teismas patikrino visas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis jis tėvo kaltės, įgyvendinant savo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nebuvimą, ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo pagrindų nepatvirtino nei vienas iš A. P. nurodytų duomenų ( CPK 306 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta kad šalys kartu nebegyvena nuo 1994 metų. Dėl tarpusavio nesutarimų ieškovė su vaikais išsikėlė į Kauno m. (duomenys neskelbtini) esantį namą. Atsakovas ten ateidinėdavo, šalių konfliktai tęsėsi. Jų santuoka nutraukta 2001 m. kovo 26 d. Byla dėl tėvo valdžios apribojimo iškelta 2002 m. gegužės 29 d. Iš ieškovės skundų dėl A. P. veiksmų, pažeidžiančių vaikų teises ir teisėtus interesus ir darančių žalą jų dvasiniam vystymuisi, vaiko teisių apsaugos tarnybai šeima žinoma nuo 1997 metų. Skunduose nurodomų atvejų peržiūros buvo atliekamos ir visą bylos nagrinėjimo laikotarpį.

D. P. skundus dėl netinkamo jos vaikų tėvo elgesio tyrė policijos komisariatas. Baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-375-01 ( Kauno m. apylinkės teismo baudžiamoji byla nr. 1-64-478/2007) A. P. buvo pareikštas kaltinimas dėl vaikams R. P., E. P. ir K. P. padarytų sveikatos sutrikdymų. Iš šioje byloje priimtos 2007 m. vasario 23 d. Kauno m. apylinkės teismo nutarties matyti, kad pagrįsti yra A. P. inkriminuoti kaltinimai dėl D. P. , R. P. ir E. P. padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų: 1998 m. gruodžio 10 d. 1999 m. gegužės 21 d. D. P. padaryto lengvo kūno sužalojimo, nesukėlusio trumpalaikio sveikatos sutrikimo, 1998 m. gruodžio 10 d. ir 1999m. gegužės 26 d. R. P. padaryto lengvas kūno sužalojimo, nesukėlusio trumpalaikio sveikatos sutrikdymo, 2000 m. gruodžio 21 d. E. P. padaryto lengvo kūno sužalojimo, nesukėlusio trumpalaikio sveikatos sutrikdymo. Teismas nusprendė, jog baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų negalimas dėl senaties termino. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nusikaltimas, kuriuo kaltinamas A. P. pagal BK 138 str.2 d. 1 p., 3 p., 5 p., baigtas 2002 m. kovo 23 d. Pagal 1961 m. BK 49 str. 3 p. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis sukako tik 2007 m. kovo 23 d. 2007 m. vasario 23 d. teismo nutartis priimta dar nesuėjus šiam terminui, tačiau jis pasibaigė apeliacinio proceso metu.

Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos ir pridėtųjų administracinių bylų taip pat matyti, kad dėl įvairių šeimyninių konfliktų atsakovas yra nubaustas administracine tvarka, dalis nuobaudų panaikintos.

Iš baudžiamojoje byloje vaikams atliktų ambulatorinių teismo psichiatrijos ekspertizių išvadų matyti, jog dėl A. P. veiksmų E. P. nustatyta užsitęsusi depresinė reakcija 1995 m. rugpjūčio 10 d. - 2002 m. kovo 23 d. laikotarpiu. Įtampos, nerimo, blogos savijautos ir net pašlijusių santykių priežastimi E. laiko tėvą, kaip keliantį didžiausią grėsmę visos šeimos ir jos pačios saugumui. K. P. tuo pačiu laikotarpiu dėl tėvo veiksmų išsivystė potrauminio streso sutrikimas. Mergaitė neturi teigiamų prisiminimų apie tėvą, vyrauja baimė, pyktis, neapykanta jam, tėvo gėdijasi, slepia informaciją apie jį. Tuo pačiu laikotarpiu potrauminio streso sutrikimas konstatuotas ir šiuo metu pilnamečiam šalių sūnui. R. P. nurodė, kad konfliktas su tėvu vyksta eilę metų, tėvas jį keikia, stumdo, pabudina iš miego. Vaikinas neturi vilties, kad tėvas pasikeis, yra bandęs pjaustytis rankas. Sūnus neprisimena jokio teigiamo santykio su tėvu.

Nors dėl baudžiamojo proceso reikalavimų, atliekant šias ekspertizes, pažeidimo (išvados duotos, remiantis ekspertės B.Baranauskienės psichologiniu ištyrimu, nors ekspertizės aktuose ši ekspertė nenurodyta, neįspėta pagal BK 235 str. ir BK 247 str.; ekspertizė buvo paskirta, pažeidžiant kaltinamojo A. P. teisę į gynybą) baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas jomis nesirėmė, civilinėje byloje šios išvados vertintinos kaip rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenų apie bylai reikšmingas aplinkybes – vaikų santykį su tėvu ir šio santykio pasekmes jų sveikatai ( CPK 177 straipsnio pirmoji dalis).

Ieškovės paaiškinimus apie žiaurų atsakovo elgesį, piktnaudžiaujant tėvo valdžia, patvirtino civilinėje byloje apklausti liudytojai A. M. , E. A. Č., J. T., O. B., R. L. Šie liudytojai parodė, kad atsakovas girtaudavo, smurtavo šeimoje, vaikus ne kartą yra sumušęs, vadina juos necenzūriniais žodžiais. Jie tėvo bijo ir vadina tik vardu. Vaikai yra matę, kad A. P. save žalojo peiliu. Atsakovas persekiodavo vaikus, provokuodavo konfliktus. A. P. niekur nedirbo. Girdint vaikams, vadindavo jų motiną necenzūriniais žodžiais, negražiais žodžiais aprašinėjo namo sienas. A. P. neveždavo savo vaikų į mokyklą, juos skriausdavo, vaikai slėpdavosi nuo tėvo.

Kolegija, mano, kad, sprendžiant apie tėvo valdžios apribojimo sąlygų buvimą, be nurodytųjų faktinių duomenų, didžiausią įrodomąją vertę byloje turi vaiko teisių apsaugos tarnybos surinkti duomenys, keletą metų bendraujant su visais P. šeimos nariais ir tiriant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes ( t. 2 b.l. 90-115). Jei iš kitų įrodymų galima spręsti apie abiejų tėvų konfliktinių santykių neigiamą įtaką vaikams, tai specialiosios institucijos vaiko teisėms ginti surinkti duomenys pateikia pačių vaikų vertinimus apie tėvą ir tiesiogiai atskleidžia neleistino atsakovo elgesio su vaikais pasekmes. Siejant šiuos duomenis su kita bylos medžiaga darytina išvada, jog A. P. trūksta tėvystės įgūdžių. Jis nedalyvauja vaikų auklėjime ir, konfliktiškais būdais siekdamas įgyvendinti savo turtines teises, rūpinasi ne jų, o tik savo gerbūviu. A. P. piktnaudžiauja tėvo valdžia. Iš nepilnamečių vaikų paaiškinimų matyti, kad jis juos gąsdina - grasina bado mirtimi bei išmetimu iš namų, ateidamas neatneša lauktuvių, rėkauja, kelia skandalus, vaikai bijo jo apsilankymų. Tėvą jie vadina vardu, o jauniausioji dukra I. – „bumbumu“. Dukras jis vadina itin įžeidžiamais, vaikų orumą žeminančiais žodžiais (t. 1 b.l. 58, t. 3 b.l. 79-132), iš jų tyčiojasi. Jei ir būtų galima laikyti, kad iš dalies tėvo baimę nulemia blogi tėvų santykiai, sprendžiant turto padalijimo klausimą, su tuo niekaip nesusijęs atsakovo elgesys, nukreiptas į vaikų savivertės sunaikinimą. Dėl to trys vyresnieji vaikai lankosi psichikos sveikatos centre ( t. 2 b.l. 106). Jokiais duomenimis atsakovas neįrodė, kad jie ten eina įtakoti motinos, kuri, būdama gydytoja, žino visokių būdų psichinei sveikatai paveikti ir taip įtakoti bylos baigtį. Kaip motina, ieškovė charakterizuojama tik teigiamai. Nelogiška būtų manyti, jog ji, anot atsakovo, tyčia girdo savo vaikus vaistais. Tai paneigia byloje esantys įrodymai apie atsakovo elgesio apspręstas vaikų psichinės sveikatos problemas. Dėl tokių santykių su tėvu vaikai yra įsitempę, dirglūs, verkia, pradėjus apie jį kalbėti, nenori jo matyti. Gyvenant kartu, atsakovas nesirūpino vaikų pamaitinimu, einant į mokyklą ( suvalgydavo jų pusryčius), už vaikų nuvežimą iš ieškovės reikalaudavo užmokesčio. Šalių sūnus R. P. šiuo metu pilnametis, tačiau jo paaiškinimai yra labiausiai informatyvūs, sprendžiant apie ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį jie nepatvirtina. Priešingai – tėvo elgesys šiam vaikui buvo sukėlęs itin pražūtingas pavojingas gyvybei pasekmes. Nors byloje yra ir normalius šeiminius santykius rodančių fotografijų, iš nuotraukų t. 1 b.l. 9 matyti, jog atsakovas turi ženklių alkoholio vartojimo problemų, ir tai mato vaikai ( girtumo aplinkybę jis pripažino apeliacinės instancijos teisme ). Dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo 2002 metais atsakovą yra įspėjusi vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ( t. 1 b.l. 15-19). Iš vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, gautos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, matyti, kad atsakovas iš to nepadarė išvadų. Nėra jokių duomenų, kad byloje nustatyta padėtis gali pasikeisti.

Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus kolegija vertina kaip jo nenorą matyti problemas, atsiradusias dėl piktnaudžiavimo tėvo valdžia, ir siekimą vilkinti šios valdžios apribojimo klausimo išsprendimą. Aplinkybė, kad šalių dukra E. dabar yra pilnametė, neturi įtakos bylos baigčiai. Ši aplinkybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo. Skunde nurodomos policijos komisariato pareigūnės R.Jefremovienės veiksmai, jei jie dėl ginčo aplinkybių buvo atlikti, yra užfiksuoti procesiniuose dokumentuose. Atsakovas nenurodė, kuris iš šių dokumentų paneigia esant teismo nustatytas tėvo valdžios apribojimo sąlygas. Analogiškai jis nepagrindė, kokie visos vaiko teisų apsaugos tarnybos surinktos medžiagos duomenys prieštarauja jų duotai išvadai. Tai, kad išvada buvo skirta tuo metu bylą nagrinėjusiam kitam teisėjui, neturi jokios procesinės reikmės. Šalies priesaikos nebuvimas pirmosios instancijos teisme nėra toks procesinis pažeidimas, dėl kurio nagrinėjamu atveju būtų galima padaryti išvadą apie teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovas prisiekė apeliacinės instancijos teisme, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu nebūtų galima vadovautis apylinkės teismui teiktais jo paaiškinimais. Taip pat nekonkretizavo Civilinio proceso kodekso normų pokyčio įtakos bylos baigčiai. Nėra jokių teisinių pagrindų, dėl kurių apygardos teismas galėtų tenkinti apelianto prašymą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Bylai nereikšmingas skundo argumentas dėl ieškovės parašo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie ieškinio pagrįstumą.

Atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriais elgiasi su vaikais, žalodamas juos fiziškai ir psichologiškai, ir tai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Nesant jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Iš atsakovo ieškovei priteistinos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos ( CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2008 m. sausio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P. 600 Lt ( šešis šimtus) advokato pagalbos išlaidų iš atsakovo A. P.