Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 26 d. R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014 m. liepos 26 d. 18.05 val. Druskininkų sav., Leipalingio mstl., Melioratorių gatvėje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma skirti baudą arba taikyti LR ATPK 338¹ straipsnio nuostatas ir atidėti arešto vykdymą. Taigi byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

Nustatyta, kad 2014-08-04 nutarimu R. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas skyrė 7 (septynių) parų administracinį areštą. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kitas teismo nustatytas aplinkybes. R. M. nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau posėdžio metu patvirtino, kad nusižengia nebe pirmą kartą ir esant būtinumui vėl vairuotų transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nuo 2002 m. R. M. 35 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius teisės pažeidimus, iš jų septynis kartus baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, nedirba, išvadų dėl jam taikytų poveikio priemonių nedaro, nekeičia antivisuomeninių nuostatų bei savo gyvenimo būdo ir toliau pažeidinėja įstatymus, tai leidžia pagrįstai manyti, kad skirtos nuobaudos už ankstesnius pažeidimus jo elgesio neįtakoja ir nesulaiko nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo. Teismas nurodė, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti bei auklėti administracinius teisės pažeidimus darantį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų, skirtina LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežtesnė nuobauda - administracinis areštas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad duomenų ar sąlygų, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali atlikti arešto bausmės, nėra. Ta aplinkybė, kad R. M. motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, šiuo metu gyvena kartu su juo ir jis ją prižiūri, atsižvelgiant į tai, kad ją taip pat prižiūri kartu su R. M. gyvenanti ir jo buvusi žmona, nėra pagrindas netaikyti administracinio arešto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tiks­lų. Įs­ta­tymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nu­bau­dimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pa­žeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pa­žei­dimu.

LR ATPK 128 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Kaip matyti iš šio straipsnio sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas. Tačiau ATPK nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti ski­riama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažei­di­mą yra numatyta alternatyvi sankcija. Todėl parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas LR ATPK 30 straipsnyje.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad, skirdamas administracinę nuobaudą R. M., pir­mo­sios instancijos teismas tinkamai atsi­žvelgė į aplinkybes, į kurias atsižvelgti įpareigoja įstatymas, jos nurodytos nutartyje. Teismas pagrįstai vertino tai, kad R. M. nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, nedaro išvadų dėl taikytų poveikio priemonių, nekeičia antivisuomeninių nuostatų, toliau pažeidinėja įstatymus. Todėl yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai leidžia manyti, jog skirtos nuobaudos jo elgesio neįtakoja ir nesulaiko nuo KET pažeidimų darymo, o siekiant LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti bei auklėti administracinius teisės pažeidimus darantį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų, skirtina LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda administracinis areštas.

LR ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas tik nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. R. M. nepatenka į nurodytų asmenų sąrašą, o apeliaciniame skunde nu­ro­dy­ti argumentai nelaikytini aplinkybėmis, kuriomis re­mian­tis pažeidėjui būtų galima skir­ti kitos rūšies ar švelnesnę nuobaudos rūšį. Kiekvienos tei­si­nės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų su­var­žy­mų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taiko­ma. Nei­giamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra infor­muoj­ami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad administracinė nuobauda R. M. indivi­dua­li­zuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam tei­sės pa­žei­dimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai suprato ir vertino jo pasakytus žodžius apie vairavimą ateityje. Konstatuojama, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, R. M. padarytą pažeidimą pripažino, gailisi, tačiau, perklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašą, iš R. M. paaiškinimų visumos matyti, kad jis pripažino vairuojantis automobilį neturėdamas teisės ir patvirtino, kad, esant reikalui, vairuos ir ateityje. Aplinkybės, kurias R. M. nurodė savo apeliaciniame skunde dėl neteisingo jo žodžių interpretavimo, tariamai vairuos esant „būtinumui, jei tai būtų gyvybės ir mirties klausimas“ nepasitvirtino, tokios pozijos pareiškėjas teisme nebuvo išsakęs, juolab kad ir šio pažeidimo padarymas konstatuotas ne esant gyvybiškai svarbioms aplinkybėms, o dukrą vežant prie upės maudytis. Dėl to, kas paminėta, apylinkės teismas tinkamai vertino R. M. paaiškinimus bei pagrįstai jo prisipažinimą ir gailėjimąsi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir su šiuo vertinimu apygardos teismas sutinka.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl būtinumo skirti jam kitos rūšies bausmę, o ne areštą, dėl aplinkybių, susijusių su jo motinos V. M. priežiūra. Iš teismo posėdžio protokole esančių R. M. paaiškinimų matyti, kad jis gyvena kartu su buvusia savo sutuoktine Vilniuje ir abu rūpinasi jo motina V. M., kurią pasiėmė prižiūrėti dviem mėnesiams. Iš šio paaiškinimo išeitų, kad kitu laiku V. M. prižiūri ir ja rūpinasi ne R. M.. Apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. Pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką – žinodamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad padarydamas teisės pažeidimą neišvengs atitinkamos administracinės nuobaudos taikymo ir neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, jis turėjo būti suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą.

Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstą R. M. apeliacinio skundo argumentą dėl nutarime tariamai nepagrįstai nurodyto administracinio nuobaudų skaičiaus nuo 2002 m. Apygardos teismas konstatuoja, kad R. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų skaičių, kaip ir kitas aplinkybes, susijusias su jo asmeniu, apylinkės teismas vertino kaip jį charakterizuojančius duomenis, ir su jų vertinimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka. Vien 2014 metais už vairavimą neturint teisės jis baudžiamas trečią kartą, ir nors skirti viešieji darbai ir buvo atlikti, tačiau pareiškėjas jokių išvadų nedaro ir pakartotinai pažeidinėja įstatymą, savo elgesiu rodo nepagarbą visuomenei ir joje nustatytoms elgesio normoms ir taisyklėms.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas nuobaudą R. M., teismas nepažeidė LR ATPK 30 straipsnio nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, įrodymų visumą, tinkamai įvertino pareiškėjo asmenybę ir pagrįstai skyrė griežčiausią administracinę nuobaudą – administracinį areštą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. R. M. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę ir leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas prašo taikyti LR ATPK 338¹ straipsnio nuostatas. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad LR ATPK 338¹ straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Ši nuostata išdėstyta LR ATPK trisdešimt pirmajame skirsnyje, kuriame reglamentuojamas nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesas. Todėl konstatuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, kuris nagrinėja skundą apeliacine tvarka, negali nagrinėti klausimo, kuris kyla dėl nutarimo vykdymo ir priskiriamas nagrinėti apylinkės teismui. Taigi, apeliantas dėl minėtos nuostatos (LR ATPK 338¹ straipsnio) taikymo turi kreiptis į apylinkės teismą. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, kurie kyla nuobaudos vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos priimtų procesinių dokumentų, tai yra šiuo atveju tik patikrina priimto 2014-08-04 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.