Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-750-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
1S-750-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01452-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
E. V., E. V. Kolegija
Kategorijos
Byla Nr. 1S-750-319/2018
ProcesoNr.1-10-1-01452-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 11 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, paskirta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu ir 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga 2021 m. rugsėjo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. liepos 23 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis E. V. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, nes nutartyje nepakankamai įvertintas Komisijos išvadų pagrįstumas. Nurodo, kad be pagrindo buvo vertintos jam skirtos drausminės nuobaudos, nes svarstymo metu jos jau nebegaliojo, o nuteistojo svarstymai drausmės komisijoje taip pat nelaikomi nuobaudomis. Skunde nuteistasis teigia, kad nustatytos aplinkybės patvirtina jo sėkmingą adaptaciją laisvėje, nes jis turi išsilavinimą, prieš įkalinimą dirbo 20 metų, įsidarbino ir pataisos namuose, kur žada pratęsti darbą išėjęs iš įkalinimo įstaigos, palaiko ryšius su šeima, turi pastovią gyvenamąją vietą, vyksta pas šeimą į trumpalaikes išvykas. Jis nuosekliai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, siekia prasmingo užimtumo, nepalaiko subkultūros elgesio, savo elgesio nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Teismo nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai, tai gebėjimas priimti siūlomą darbą, artimi santykiai su šeima, turimas išsilavinimas, tinkamos gyvenimo sąlygos, jo noras ir siekis turėti pastovų pragyvenimo šaltinį. E. V. įsitikinimu, visos šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jis suprato savo neteisėto elgesio pasekmes, gailisi dėl to ir kryptingai koreguoja savo elgesį teigiama linkme, yra išsikėlęs konkrečius ir aiškius ateities tikslus, todėl yra pagrindas teigti, kad jis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo vertinimu, atmetus Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, humaniškumo, bausmių ekonomijos ir kiti baudžiamosios teisės principai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui tik teigiama linkme: per bausmės atlikimo laiką E. V. 10 kartų yra pažeidęs vidaus tvarką, už ką 7 kartus buvo baustas ir tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo bei daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistasis už gerą elgesį yra ir 13 kartų skatintas, tačiau įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį bei jų dinamiką, kad po paskatinimų ne kartą jis ir vėl pažeidinėjo vidaus tvarką, darytina išvada, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra nuosekli.

7.3. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Nuteistasis bausmę atlieka už kelis tyčines nusikalstamas veikas, kaltę dėl kurių pripažino iš dalies, o dėl vieno kaltu neprisipažino visiškai. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis laisvėje kartais vartodavo amfetaminą, nusikaltimus padarė siekdamas tiesioginio atlygio, teigia problemų dėl alkoholio vartojimo neturintis, tačiau vieną nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos namuose baustas už alkoholio vartojimą, kas rodo, jog pilnai nesuvokia probleminių sričių kaip galimų neteisėto elgesio kilimo priežasčių. Nuteistasis šiuo metu apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, anksčiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe.

7.4. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti E. V. lygtinį paleidimą, apie jo padarytas nusikalstamas veikas pasisakė vertinant jo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

7.5.Kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas, nenuginčijęs jokių Komisijos nustatytų aplinkybių, nepritarė joje padarytai išvadai dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai Komisija, vertino ne tik išimtinai su lygtinio paleidimo sąlygomis susijusias aplinkybes, tačiau objektyviai įvertinęs ir visus su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali, o ne privalo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

7.6. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali, o ne privalo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai E. V. charakterizuojantys duomenys, nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas