Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos notarų rūmų atstovui J. Č. ir atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos notarų rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Dėl skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 dalį, jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo), teismas bylą nutraukia.

Konstatuotina, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, toks atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, byla pagal pareiškėjo A. G. skundą nutrauktina.

4.1. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai teismui pateikė prašymą priteisti 1 149,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias, kaip matyti iš 2016-02-09 teisme gauto advokato Vaidoto Vaičiaus paaiškinimo, sudarė susipažinimo su pareiškėjo skundu bei atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimo išlaidos (1 028,46 Eur), taip pat atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimo išlaidos (121 Eur).

Pareiškėjas prašo nepriteisti Lietuvos notarų rūmų bylinėjimosi išlaidų arba jas sumažinti, mano, kad jos yra perteklinės ar tariamos.

4.2. ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad: proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (4 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, pastarųjų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (6 dalis). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, ABTĮ egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildoma taikant įstatymo analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis). Pagal analogiją pirmiausia taikytinos tą patį teisės institutą, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, reglamentuojančios normos. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu niekada nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 101 straipsnio 2 punktas). Todėl pareiškėjui atsisakius skundo net ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju jo nepatenkina, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas, nes jis jau gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Taigi, remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, matyti, kad pareiškėjui A. G. atsisakius skundo, nors nei Lietuvos notarų rūmai, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jo geruoju nepatenkino, ir teismo nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukus, ši nutartis prilyginama teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lietuvos notarų rūmai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.3. Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Rekomendacijose taip pat nustatyta, kad rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į ieškinį koeficientas yra 2,5 (8.2 punktas).

Lietuvos notarų rūmai teismui pateikė 2015-11-19 Vilniaus m. 9-osios advokatų kontoros advokato Vaidoto Vaičiaus orderį serija LAT Nr. 446529, 2015-12-02 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI-11785-968/2015 serija VV Nr. 00504 bei pagal šią sąskaitą-faktūrą atliktą mokėjimą (viso 1 149,46 Eur sumai) patvirtinančius dokumentus. Byloje taip pat pateikti advokato Vaidoto Vaičiaus paaiškinimai dėl užmokesčio apskaičiavimo, iš kurių matyti, kad už susipažinimą su pareiškėjo skundu administracinėje byloje bei atsiliepimo į jį surašymą advokatui sumokėta 1 028,46 Eur dydžio suma. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas Vaidotas Vaičius atstovavo Lietuvos notarų rūmams šioje administracinėje byloje.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lietuvos notarų rūmų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su administracinės bylos medžiaga bei byloje pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo skundą, t. y. 1 028,46 Eur, iš esmės neviršija Rekomendacijoje nurodytos sumos (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 735,1 Eur*2,5), yra pagrįstos ir realios, todėl atlygintinos.

4.4. Iš Lietuvos notarų rūmų prašymo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad dalis (121 Eur) prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų tiesiogiai susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.

Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2007-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007, 2007-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007, 2006-02-09 nutartis administracinėse bylose Nr. AS11–53/2006, AS575-233/2009). Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui.

Todėl Lietuvos notarų rūmų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis dėl 121 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Lietuvos notarų rūmams priteistina 1 028,46 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsniu, 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu, teismas

nutaria:

1. Pareiškėjo A. G. prašymą patenkinti ir administracinę bylą Nr. eI-4595-968/2015 (proceso Nr. 3-61-3-05259-2015-2) nutraukti.

2. Priteisti atsakovui Lietuvos notarų rūmams iš pareiškėjo A. G. 1 028,46 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

3. Nutarčiai įsiteisėjus, Lietuvos notarų rūmų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį dėl 121 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.