Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1118-402/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-27
Bylos Nr.: eI-1118-402/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-68-3-40325-2016-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: E. P.
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1118-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-68-3-40325-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 18.1; 18.2; 18.3; 18.4.3; 55.1.; 55.1.3. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui E. P., pareiškėjo atstovui advokatui R. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. S., vertėjai I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti terminą E. P. paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamą turtą; 2) atnaujinti terminą E. P. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini).) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, taip pat ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra S. Z. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) sūnus. Tuo pačiu jis yra M. P. ((duomenys neskelbtini)) ir I. U. ((duomenys neskelbtini)) vaikaitis. Pareiškėjas 2010-08-03 buvo pateikęs prašymą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į jo tėvų bei senelių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. 2010-08-17 pareiškėjas gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog piliečiai, kurie pageidavo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalėjo pateikti prašymus iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuosavybės teisės patvirtinančius bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d., papildomai buvo nurodyta, jog piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinimas. Pareiškėjui teko kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriame prašė be kita ko nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, patvirtinančius pareiškėjo giminystės ryšį su jo seneliais/proseneliais, kadangi be šių faktų negalėjo kreiptis dėl aukščiau minėto prašymo dėl nuosavybės teisių į jo tėvų bei senelių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-03 sprendimu tenkino E. P. pareiškimą ir nustatė giminystės ryšį patvirtinančius faktus. Pareiškėjas turėjo surinkti dokumentus, patvirtinančius faktus apie buvusius prašomo atkurti nekilnojamojo turto savininkus. Pareiškėjas kreipėsi su atitinkamais prašymais į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, iš kurio 2015-03-09 gavo atsakymus ir reikalingus prašymui dėl nuosavybės teisių į jo tėvų bei senelių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dokumentus. Taigi, dėl šių visų aukščiau nurodytų priežasčių, tol kol neturėjo atitinkamų dokumentų, pareiškėjas negalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių į jo tėvų bei senelių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, o kadangi šiai dienai po ilgų procedūrų pareiškėjas yra surinkęs visus reikalingus dokumentus, šiuo atveju būtų tikslinga pripažinti prašymui pateikti praleistą terminą dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis ir jį atnaujinti. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje yra nurodyta, kad Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos archyviniame fonde, nacionalizuotinų namų sąrašų byloje, Vilkaviškio m. savivaldybės 1940-11-30 Komunalinio ūkio liaudies komisariato Butų ūkio valdybai pateiktame Vilkaviškio miesto nacionalizuotų namų sąraše įrašytas P. E. M. įp. namas (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas – 296,3 m² ir namas (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas – 352,55 m². Vilkaviškio apskrities mokesčių inspekcijos 1940-07-27 Mokesčių departamentui pateiktame Vilkaviškio miesto nekilnojamųjų turtų, kurių vertė virš 50000 Lt, sąraše, skiltyse „Pavardė ir vardas turto savininko“, „Savininko adresas“, „Turto adresas“, „Turto paskirtis“, „Turto vertė Lt“ atitinkamai įrašyta: „P. M.-E. įpėd.“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „3 gyv. namai /gyv. butai ir prekybos įmonės/, motorinis tankas ir ledaunė“, „130.000“. Pareiškėjo seneliui I. U. priklauso pasagų dirbtuvės ir liejykla Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vis. Giedrių kaime – tai patvirtina dokumentų byloje esančių I. U. 1935-11-13 prašymo, prie jo pridėtų 1935-11-02 klausiamo lapo, pasagų dirbtuvės ir liejyklos plano, patvirtinto 1935-12-07 ir 1935-12-28 leidimo Nr. 18346 įmonei įrengti bei Lietuvos TSR valstybės kontrolės ministerijos archyviniame fonde, I. U. geležies prekybos įmonės Vilkaviškyje, L. P. g. 6 nacionalizavimo byloje esančio nacionalizuojamo inventoriaus ir nekilnojamojo turto 1940-09-27 sąrašas. Pareiškėjas, kiek tai jam leido jo turimos žinios, savalaikiai rinko duomenis nuosavybės teisių atkūrimo bylai, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į protėvių valdytą nuosavybę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 d. pagal kompetenciją pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises turi nagrinėti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi duomenų, kad pareiškėjo protėviai valdė nuosavybės teise žemę, mišką, vandens telkinius nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriuje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra, taip pat prie pareiškimo nėra pridėtų dokumentų kurie patvirtintų šį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 37 str. 1 d. nustatyta, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. CPK 47 str. 5 d. dalyje numatyta, kad dalyvaujančiųjų asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigos, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo protėviai valdė nuosavybės teisėmis žemę, mišką, vandens telkinius, todėl bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms.

Suinteresuotas asmuo – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teistų tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka). Įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir į neišlikusį nekilnojamąjį turtą (ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius; gyvenamuosius namus bei jų priklausinius), kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų. Statinių, esančių Vilkaviškio mieste, Gedimino g. pažymėtų numeriais 9, 11 statybos metai yra 1961, o pastato Nr. 7 nurodytu adresu nėra. Pareiškėjo pareiškime išvardintas nekilnojamasis turtas neišlikęs, todėl bylos išsprendimas neturės įtakos nei pareiškėjo, nei Savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms. Įstatymo 10 straipsnio dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė realizuoti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą bei pareiškime nenurodė priežasčių, laikytinų svarbiomis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises prašydamas: 1) atnaujinti terminą E. P. paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamą turtą; 2) atnaujinti terminą E. P. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

Taigi, šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleistų terminų paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489 redakcija) numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1634 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Atkūrimo įstatyme bei LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nenurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis numato, kad jei nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 str. ir Atkūrimo įstatymo 2 str.) iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą (2001-12-31) ir dokumentus (2003-12-31) pabaigos, ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-870/2007, 2008 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-197/2008, 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-188/2007, 2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-233/2008 ir kt.).

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1403/06 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas. Kaip antai, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Tokiu būdu, minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų), yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Ir priešingai, nenumato galimybių atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų būtinų prielaidų egzistavimu. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2001-12-31) prašymams pateikti, su šio straipsnio 4 dalies reikalavimu – kartu su prašymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra būtinos pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Minėta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Tokiu būdu, asmuo turi tapti tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriuje, taip pat Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje nebuvo užvesta archyvinė nuosavybės teisių atkūrimo byla į M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. U. ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamą turtą, kadangi niekas nebuvo kreipęsis į paminėtas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtų asmenų nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. 2010-08-03 dėl minėtų asmenų iki 1940 m. valdyto nekilnojamojo turto į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją kreipėsi pareiškėjas.

Sutinkamai su administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas E. P. 2016 m. gruodžio 29 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė atnaujinti terminą E. P. paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamą turtą; 2) atnaujinti terminą E. P. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjas yra S. Z. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (kitur pridedamuose dokumentuose Š. P.) ir L. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (kitur L. arba L. P.) sūnus. Tuo pačiu jis yra M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) (kitur M. P.) ir I. U. (kitur I. U.) (gim. (duomenys neskelbtini)) vaikaitis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo protėvių turtą sudarė: - iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-2121, kurioje yra nurodyta, kad Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos archyviniame fonde, nacionalizuotinų namų sąrašų byloje, Vilkaviškio m. savivaldybės 1940-11-30 Komunalinio ūkio liaudies komisariato Butų ūkio valdybai pateiktame Vilkaviškio miesto nacionalizuotų namų sąraše įrašytas P. E. M. įp. namas (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas – 296,3 m² ir namas (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas – 352,55 m²; - Vilkaviškio apskrities mokesčių inspekcijos 1940-07-27 Mokesčių departamentui pateiktame Vilkaviškio miesto nekilnojamųjų turtų, kurių vertė virš 50000 Lt, sąraše, skiltyse „Pavardė ir vardas turto savininko“, „Savininko adresas“, „Turto adresas“, „Turto paskirtis“, „Turto vertė Lt“ atitinkamai įrašyta: „P. M.-E. įpėd.“, „(duomenys neskelbtini).“, „(duomenys neskelbtini)“, „3 gyv. namai /gyv. butai ir prekybos įmonės/, motorinis tankas ir ledaunė“, „130.000“. Pareiškėjo seneliui I. U. priklauso pasagų dirbtuvės ir liejykla Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vis. Giedrių kaime – tai patvirtina dokumentų byloje esančių I. U. 1935-11-13 prašymo, prie jo pridėtų 1935-11-02 klausiamo lapo, pasagų dirbtuvės ir liejyklos plano, patvirtinto 1935-12-07 ir 1935-12-28 leidimo Nr. 18346 įmonei įrengti bei Lietuvos TSR valstybės kontrolės ministerijos archyviniame fonde, I. U. geležies prekybos įmonės Vilkaviškyje, L. P. g. 6 nacionalizavimo byloje esančio nacionalizuojamo inventoriaus ir nekilnojamojo turto 1940-09-27 sąrašas.

Pažymėtina, kad tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.) galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardintiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Teismas taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui, jeigu miręs turto savininkas iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010, 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1455/2009, 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-917/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2007 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007 ir kt.).

Taigi, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose suformuotą praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo tėvas S. Z. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo tėvas S. Z. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. dar buvo gyvas, nes Lietuvos Respublikos pasas jam išduotas 2009-03-18.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjo tėvas S. Z. P. mirė po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptarta teismų praktika patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas mirusio turto savininko vaikaitis ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvam turto paveldėtojui (savininkui) jo tėvui S. Z. P., savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nei vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo. Pats turto savininkas (paveldėtojas) S. Z. P. iki mirties nebuvo pateikęs prašymo nei dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei dėl praleisto termino atnaujinimo (tokių duomenų byloje nėra, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymas terminų atnaujinimą aiškiai sieja su asmenų subjektiškumu. Terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.). Kadangi pareiškėjui tokia teisė tuo metu (po tėvo mirties) neatsirado, pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises į jo senelių M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamą turtą, negalėjo sukurti teisinių pasekmių, o termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kadangi pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į senelių M. P. ir I. U. nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, taigi nėra pagrindo spręsti klausimo dėl jų atnaujinimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo E. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė