Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-20 · Administracinė byla Nr. I-778-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
I-778-423/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02282-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-778-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02282-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-5).

Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018-09-07 laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno TI netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, serga 2 tipo diabetu su metaboliniu sindromu, arterine 2 laipsnio hipertenzija, inkstų, akių, kraujagyslių pažeidimais bei kitomis sunkiomis ligomis. 2018-09-07, atliekant kratą, iš jo buvo paimti insulino vaistai su švirkštu skirti cukrinio diabeto gydymui ir buvo grąžinti praėjus 8 valandom, kai smarkiai sukilo spaudimas. Po kratos buvo patalpintas į kamera Nr. 208, kurioje buvo rūkoma ir buvo užimtos visos lovų apatinių aukštų gulimos vietos. Jam atsisakius eiti į kamerą Nr. 208 buvo patalpintas į drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 146 ir ten buvo laikomas nuo 2018-09-07 iki 2018-09-10. Kameroje langai neatsidarė, trūko oro, bloga ventiliacija, neveikė televizija, sanitarinis mazgas nepritaikytas negalią turintiems asmenims, nebuvo jokių rankenų ir atramų, kas kėlė didelius nepatogumus norint atlikti gamtinius reikalaus. Sanitariniame mazge įrengtas metalinis unitazas, neturintis jokio medinio ar plastikinio padėklo. 2018-09-10 apie 17 val. buvo perkeltas į kamerą, kuri sąlyginai atitiko saugias sveikatai gyvenamosios aplinkos sąlygas. Kauno TI pareigūnai neleido pasinaudoti liftu, vertė lipti laiptais, negalėjo pasivaikščioti gryname ore. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2018-10-03 nebuvo išduoti gydytojų paskirti medikamentai, tokie kaip Esiancialis (nuo hepatito c), Lioton 1000, Bagagama (nuo kojų skausmo), ko pasėkoje sutriko sveikata, atsirado nemiga. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 16-20) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjui 2018-09-07, atvykus į Kauno TI, buvo atlikta visuminė asmens krata, tačiau jokie daiktai bei medikamentai nepaimti. Atlikus kratą pretenzijų pareiškėjas neišreiškė. Kaip skunde patvirtino pats pareiškėjas, kameroje Nr. 208 jis nebuvo, buvo perkeltas į kamerą Nr. 146, tai įprasta dvivietė kamera atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai tai pp pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ginčui aktualiu laikotarpiu nėra nustatyta, kad pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi ar atsiradę naujų sveikatos sutrikimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis įtvirtina, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Asmuo, kuris atsisako eiti pasivaikščioti gryname ore, pasirašo registracijos žurnale, o asmeniui atsisakius pasirašyti, atsisakymą parašais patvirtina du pareigūnai. Pareiškėjui teisė pasivaikščioti buvo užtikrinta, tačiau jis daugeliu atvejų atsisakė eiti pasivaikščioti ir tai patvirtina dviejų pareigūnų parašai. Kauno TI pasivaikščiojimo kiemai įrengti pastato viršutiniame aukšte, į kurį patekti asmenys gali tik laiptais. Liftų įrengimas tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenumatytas. Sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas negali lipti laiptais. Pareiškėjo fizinė ir psichinė būklė kalinimo Kauno TI metu nepablogėjo. Pareiškėjas konkrečiai neargumentuoja savo patirtos neturtinės žalos, neįrodo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl kalinamo Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI arba įstaigos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad kratos metu iš jo buvo paimti medikamentai, būtini jo sveikatai palaikyti.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Kratų atlikimą nuteistiesiems reglamentuoja BVK ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija).

Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (153.1 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į Kauno TI buvo atlikta visuminė krata, 2018-09-07 užpildytas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 66-3645 (b. l. 24). Bylos duomenys patvirtina, kad kratos ir daiktų patikrinimo metu iš pareiškėjo nebuvo paimta jokių daiktų, tame tarpe ir medikamentų, pareiškėjas patikrinimo metu nurodė ir savo parašu patvirtino, kad pretenzijų nėra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Kauno TI pareigūnų veiksmus administracijai ar įstaigos direktoriui. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamos kratos atlikimo yra atmestini.

Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtai buvo patalpintas į drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 146 ir ten buvo laikomas nuo 2018-09-07 iki 2018-09-10. Kameroje langai neatsidarė, trūko oro, bloga ventiliacija, sanitarinis mazgas nepritaikytas negalią turintiems asmenims, nebuvo jokių rankenų ir atramų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018-09-07 buvo perkeltas iš kameros Nr. 208 į kamerą Nr. 146 (b. l. 56), 2018-09-10 buvo perkeltas iš kameros Nr. 146 į kamerą Nr. 166 (b. l. 55). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo kamera Nr. 146 yra dvivietė, joje įrengtas langas (b. l. 27).

Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie kameros oro judėjimo greitį, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo netinkamas vėdinimas, nėra. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, jog kalinimo sąlygos neatitiko reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose Kauno TI įrengti pilnai ar iš dalies atidaromi langai, be to, visose patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema. Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė, ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per atveriamus langus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad Kauno TI kameroje Nr. 146 sanitarinio mazgo patalpa nepritaikyta neįgaliesiems, nebuvo atramų rankenų.

BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 str. 8 d.). Įstatyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris suprantamas, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Įstatymo 3 str. 5, 6 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-10-10 iki 2019-10-10 pareiškėjui G. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 6). Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad serga 2 tipo diabetu su metaboliniu sindromu, arterine 2 laipsnio hipertenziija, inkstų, akių, kraujagyslių pažeidimais, nurodė, kad dėl ligų sunku vaikščioti, nes nejaučia kojų pėdų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikata nepablogėjo bei nebuvo nustatyta naujų sveikatos sutrikimų. Tačiau teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo skundo aplinkybių apie jo fizinę negalią visą ginčo laikotarpį, juo labiau, kad bylos duomenimis nuo 2017-10-11 iki 2019-10-10 pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 6)

Teismas 208-11-20 nutartimi (b. l. 62) įpareigojo Kauno TI pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjui nustatytas neįgalumas susijęs su judėjimo negalia. Atsakovo atstovas šių duomenų nepateikė, nenurodė, ar tualetas/sanitarinis mazgas buvo pritaikytas neįgaliajam, nepaneigė skundo aplinkybių.

Pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Daroma išvada, kad visą ginčo laikotarpį (iš viso 4 paras) jo galimybės savarankiškai naudotis tualetu buvo apribotos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovo atstovas, turėdamas realią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti jo sveikatos būklę atitinkančias gyvenamąsias sąlygas. Neužtikrinęs pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų atsakovo atstovas pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, todėl pareiškėjas turi teisėtą pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybes dėl negalėjimo pasivaikščioti kasdien vieną valandą gryname ore laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2018-10-03, teismas vertina kaip neatsiejamai susijusias su byloje nustatytu pažeidimu ir vertina kaip šio pažeidimo dalį.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kauno TI neaprūpino medikamentais, kurie paskirti gydytojų.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pagal jam diagnozuotas ligas reguliariai vartoja medikamentus, kuriuos jam skyrė gydytojas, tame tarpe vaistus „Essentiale“ ir kt. (b. l. 23).

Atsakovas atsiliepime neišdėstė savo pozicijos dėl šios skunde nurodytos aplinkybės, todėl teismas 208-11-20 nutartimi (b. l. 62) įpareigojo Kauno TI pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjui buvo išduoti skunde nurodyti gydytojų paskirti medikamentai („Essentiale“, Lioton 1000, „Gabagamma“). Atsakovo atstovas šių duomenų nepateikė, todėl darytina išvada, kad visą ginčo laikotarpį, t. y. 2018-09-07 iki 2018-10-03, pareiškėjas nebuvo aprūpintas reikiamais medikamentais („Essentiale“, „Lioton“, „Gabagamma“).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kauno TI ginčo laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2018-09-10 (viso 3 paras) nesudarė jo sveikatą atitinkančių kalinimo sąlygų bei viso ginčo laikotarpiu nuo 2018-09-10 iki 2018-10-03 (viso 26 paras) neužtikrino pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore bei neišdavė gydytojų paskirtų medikamentų („Essentiale“, „Lioton“, „Gabagamma“ ), todėl konstatuotina, kad Kauno TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė 2000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, psichologiniu sukrėtimu, depresija ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Be to, į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo jam buvo paskirta nuobauda (b. l. 58-61). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl alkoholio poveikio ar abstinencijos po jo vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl aukščiau minėtų kalinimo sąlygų pažeidimų.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekyla abejonių, jog kalėdamas neįgaliesiems nepritaikytoje patalpoje, negalėdamas vieną valandą per parą pasivaikščioti gryname ore bei dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti, pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, bei neigiamus padarinius jo sveikatai, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Todėl teismas sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti iš viso 26 paras), sukeltus nepatogumus gyvenant neįgaliesiems nepritaikytose patalpose (3 paras) bei sukeltus nepatogumus visą ginčo laikotarpį (26 paras) negalint pasivaikščioti gryname ore, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, individualiai įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, trukmę, atsižvelgęs į sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė