- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- I-135-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Petras Viščinis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. V., A.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Socialinės
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Violetos Balčytienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei norminio administracinio teisės akto ištyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. V. prašė teismo panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2008-11-28 sprendimą Nr. 660 bei įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pakeisti 2007-09-05 išduotą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „darbingumo lygis“ nurodant „dvidešimt penki proc. (25 %)“, o skiltyje „darbingumas“ – „nedarbinga“. Taip pat prašė ištirti, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymas Nr. Al-89 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnį. Teismo posėdžio metu prašymą patikslino, nurodydama, kad ištirti prašo socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymo Nr. Al-89 3.2 punkto atitikimą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 staripsnio 7 daliai, o taip pat 29 staripsniui.
Paaiškino, kad Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Kauno I medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau – Kauno I MSEK) 2005-06-16 nustatė pareiškėjai antrą invalidumo grupę neterminuotai bei pripažino ją nedarbinga, buvo išduotas invalidumo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-07-01 įsigaliojus naujai Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijai bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymui Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, norėdama ir toliau naudotis važiavimo visuomeniniu transportu lengvata, privalėjo pasikeisti invalidumo pažymėjimą į darbingumo lygio pažymą. Tarnyba 2007-09-05 išdavė jai Darbingumo lygio pažymą DL-I Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog nuo 2005-06-16 nustatytas 35 % darbingumo lygis ir pareiškėja yra iš dalies darbinga.
Nurodė, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnį, šis įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su šiuo įstatymu ir jo įgyvendinimu, neturi pabloginti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, materialinės ir socialinės padėties. Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymas Nr. A1-89, kurio pagrindu ji buvo pripažinta iš dalies darbinga, akivaizdžiai pablogina jos materialinę ir socialinę padėtį.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-326/2008 paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2007-06-11 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas jos skundas dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-02-07 ir 2007-02-12 sprendimų Nr. 07-N-159-175, Nr. 07-N-185-184 ir Nr. 07-N-186-185 panaikinimo. pastaraisiais sprendimais buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis būtent socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymu Nr. A-189.
Taip pat pažymėjo, kad dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymo Nr. A1-89 2007 m. kreipėsi į Seimo žmogaus teisių komitetą, kuris persiuntė skundą Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolieriaus 2007-05-16 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkte buvo padaryta išvada, jog antros grupės invalidų, kurie buvo pripažinti nedarbingais, pripažinimas dalinai darbingais pablogina tokių asmenų padėtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalis suteikia jai teisę prašyti ištirti, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymas Nr. A1-89 atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsnį. Nustačius, kad minėtas įsakymas yra neteisėtas, atsakovas turėtų būti įpareigotas pakeisti 2007-09-05 išduotą Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „darbingumo lygis“ nurodant „dvidešimt penki proc. (25 %)“, o skiltyje „darbingumas – „nedarbinga“.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Kauno I MSEK 2005-06-16 ekspertizės aktu Nr. 4595 nustatė pareiškėjai II invalidumo grupę neterminuotai. 2007-09-05 pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui. Tarnybos Kauno I teritorinis skyrius, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. A1-285 patvirtintomis Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklėmis (2006-06-22 redakcija), asmens turėtą II invalidumo grupę prilygino 35 proc. darbingumo lygio, šis darbingumo lygis nustatytas neterminuotai, nurodyta darbingumo lygio priežastis – bendrosios ligos. Nurodė, kad 2007-09-05 Tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus raštu Nr. 13085 pareiškėja buvo informuota apie turėtos invalidumo grupės prilyginimą bei apie tai, kad, vadovaujantis minėtų taisyklių 5 punktu, asmuo, nesutikdamas su invalidumo grupės prilyginimu darbingumo lygiui, gali teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Atsakovo teigimu, pareiškėja nesikreipė į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Tarnyba 2008-08-13 raštu Nr. R-4710(21) atsakė į pareiškėjos skundą dėl invalidumo grupės prilyginimą reglamentuojančios tvarkos, pakartotinai paaiškino, kad, tuo atveju, kai asmuo nesutinka su invalidumo grupės prilyginimu darbingumo lygiui, jis gali kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo bendra tvarka, kaip tai numato teisės aktai. Tačiau pareiškėja su analogišku skundu kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisija 2008-11-28 raštu Nr. 600 atsakė, kad pareiškėjos reikalavimai nėra teisiškai pagrįsti, o nesutikdama su invalidumo grupės prilyginimu, ji gali kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai dėl jos materialinės ir socialinės padėties pabloginimo yra abstraktūs ir neatitinka tikrovės, nes pareiškėjai yra suteikiamos tokios garantijos ir lengvatos, kaip ir II grupės invalidams.
Tretysis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis bei Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklėmis, patvirtintomis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. A1-285 pareiškėjos invalidumo pažymėjime nurodyta II grupė buvo teisėtai ir pagrįstai prilyginta 35 procentų darbingumo lygiui. Asmuo, kurio invalidumo grupė prilyginama darbingumo lygiui, naudojasi visomis teisėmis, lengvatomis bei garantijomis, kurios priklausė I, II ar III invalidumo grupę turintiems asmenims. Prilyginant invalidumo grupę darbingumo lygiui, net ir tuo atveju, kai asmenų turima II invalidumo grupė su įrašu „nedarbingas“ prilyginama 35 proc. darbingumo lygiui, jiems išduodamos visos pažymos, atitinkančios invalidumo pažymėjimuose esančius įrašus, t. y. Tarnyba asmeniui išduoda neįgaliojo pažymėjimą, darbingumo lygio pažymą, bei, esant atitinkamiems įrašams invalidumo pažymoje, gali išduoti specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažymą, specialiojo nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikio pažymą, specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio pažymą. Išsaugomos ir visos invalidumo grupę turėjusio asmens socialinės ir materialinės garantijos: pensijų, išmokų dydis, visos turėtos lengvatos, galimybės gauti paramą įsidarbinant. Todėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymo Nr. A1-89 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos neprieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsniui. Asmenys, nesutinkantys su invalidumo grupės prilyginimu darbingumo lygiui, teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nurodė, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Asmenų darbingumo lygis, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V479, nustatomas realiai įvertinus asmens medicininius, funkcinius, profesinius ir kt. kriterijus, įtakojančius asmens darbingumą, o ne pagal asmens pageidavimą, todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti 2007-09-05 Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja neįvardija, kokios jos teisės buvo pažeistos ir kaip pabloginta socialinė padėtis, kai II invalidumo grupė buvo prilyginta 35 procentų darbingumo lygiui. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Seimo kontrolieriaus 2007-05-16 pažyma Nr.(duomenys neskelbtini), nes skundo tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-14 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-326/ 2008, yra išaiškinęs, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir pateikdama dokumentą, patvirtinantį II grupės invalidumo nustatymą bei nedarbingumo pripažinimą, atitiko nedarbingo asmens sąvoką Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 5 punkto ir 13 straipsnio 6 dalies prasme. Taigi aiškinant sistemiškai, nepaisant pasikeitusios sąvokos, asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, atitinka nedarbingo asmens sąvoką Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 5 punkto ir 13 straipsnio 6 dalies prasme ir patenka į ratą asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Byla stabdytina dėl kreipimosi dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vienintele instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo teisėtumo gali būti nagrinėjamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šioje byloje aptartinas tik bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą klausimas. Toks kreipimasis galimas tada, kai teismas turi teisiniais argumentais pagrįstų abejonių.
Faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno medicininės socialinės ekspertizės komisijos Kauno I MSEK nustatė pareiškėjai antrą invalidumo grupę neterminuotai, pripažino ją nedarbinga ir išdavė 2005-06-16 invalidumo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 39). 2007-09-05 pareiškėja pateikė Tarnybai prašymą dėl invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui (b. l. 40). Tarnybos Kauno I teritorinis skyrius invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aktu Nr. 6516, vykdydamas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymą Nr. A1-89, pareiškėjai nustatytą II invalidumo grupę prilygino 35 proc. darbingumo lygio ir pripažino ją iš dalies darbinga (b. l. 36-37). Minėto akto pagrindu Tarnyba 2007-09-05 išdavė pareiškėjai Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su pažymoje nurodytu darbingumo lygiu, pareiškėja pateikė 2008-09-15 skundą Ginčų komisijai, prašydama pakeisti išduotoje darbingumo lygio pažymoje grafoje „Darbingumas“ esantį įrašą „iš dalies darbingas (-a)“ bei grafoje „Netektas darbingumas“ esantį įrašą „šešiasdešimt penki proc. (65 proc.)“ į darbingumo lygį, ne didesnį kaip 25 proc. (b. l. 64). Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2008-11-28 sprendime Nr. 660 padarė išvadą, kad nėra juridinio pagrindo įpareigoti tarnybą keisti 2007-09-05 Darbingumo lygio pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nes Tarnyba pakartotinai nevertino darbingumo lygio, o tik informavo, kad vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. A1-89 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, II invalidumo grupė buvo prilyginta 35 proc. darbingumo lygiui t. y. asmuo laikomas iš dalies darbingu, kaip ir numatyta aukščiau minėtuose teisės aktuose (b. l. 16, 59-60).
2004-05-11 įstatymu Nr. IX-2228 priėmus naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją pasikeitė neįgalumo įvertinimo tvarka. Vietoje anksčiau taikytų I, II, III invalidumo grupių pereita prie darbingumo lygių įvertinimo procentais (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Įstatymo šeštame skirsnyje buvo numatytos nuostatos, kaip bus pereinama prie naujai nustatytos tvarkos. Asmenims, nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2005-07-01 iki 2007-06-30. Pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 dalį numatyta, kad per šį terminą visiems asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kuriems iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, turi būti nustatytas darbingumo lygis. Šie asmenys iki to laiko, kol jiems bus nustatytas darbingumo lygis, prilyginami neįgaliesiems, remiantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka išduotais invalidumo pažymėjimais. Jiems mokamos ne mažesnės negu iki 2005-06-30 galiojusiuose teisės aktuose nustatytos išmokos (pensijos, pašalpos ir kompensacijos) ir jie turi teisę naudotis ne mažesnėmis garantijomis ir lengvatomis negu iki 2005-06-30 galiojusiuose teisės aktuose nustatytosios (Įstatymo 32 straipsnio 3-4 dalys). Pagal Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį darbingumo lygis nustatomas remiantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka išduotais invalidumo pažymėjimais bei šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, išskyrus atvejus, kai neįgalusis pats savo noru kreipiasi į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.
Darbingumo lygio nustatymui pereinamuoju laikotarpiu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. A1-285 buvo patvirtintos taisyklės „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu“ (toliau – Taisyklės). Jos taikomos nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems iki Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta I, II ir III invalidumo grupė neterminuotai arba terminuotai. Šios taisyklės buvo pakeistos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymu Nr. A1-89 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Priėmus šį pakeitimą buvo pakeistas Taisyklių 3 punktas, kurį pritaikius pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas jos skundžiamas administracinis aktas. Taisyklių 3 punktas paaiškina Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, supaprastindamas jos taikymą ir numatydamas alternatyvų darbingumo lygio nustatymo būdą – invalidumo grupės prilyginimą tam tikram prarasto darbingumo procentui. Asmenų turima invalidumo grupė, iki jie sukaks senatvės pensijos amžių, prilyginama darbingumo lygiui, remiantis iki Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka išduotais invalidumo pažymėjimais: I invalidumo grupė prilyginama 15 procentų darbingumo lygiui (asmuo laikomas nedarbingu); II invalidumo grupė prilyginama 35 procentų darbingumo lygiui (asmuo laikomas iš dalies darbingu); III invalidumo grupė prilyginama 50 procentų darbingumo lygiui (asmuo laikomas iš dalies darbingu).
Tai, kad iki tol II invalidumo grupę turėjęs ir nedarbingu pripažintas asmuo gali būti pripažįstamas iš dalies darbingu duoda pagrindo manyti, jog nesilaikiusiems įpareigojimo nusistatyti darbingumo lygį asmenims, nesukakusiems senatvės pensijos, taikymas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymo Nr. A1-89 3 punkte numatytų invalidumo grupių prilyginimo nedarbingumo lygiams gali būti suprantamas kaip asmens padėties pabloginimas ir dėl to prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams.
Pagrindu tokiai išvadai gali būti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymo Nr. A1-89 neatitikimas Įstatymo 29 straipsniui, numatančiam, kad Įstatymas ir kiti teisės aktai, susiję su šiuo Įstatymu ir jo įgyvendinimu, neturi pabloginti asmenų, kuriems iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, materialinės ir socialinės padėties. Įstatyme nėra nustatyta, kad jo 29 straipsnis yra taikomas tik pereinamuoju laikotarpiu. Pereinamasis laikotarpis yra nustatytas tik nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus asmenims pagal Įstatymo 32 straipsniobv 1 dalį.
Pareiškėjai nesikreipus į Tarnybą dėl nedarbingumo lygio nustatymo kilo neigiamos pasekmės – ji neteko nedarbingo asmens socialinio statuso. Bet kurios teisės aktais suteiktos ar ateityje suteikiamos lengvatos, skirtos nedarbingiems asmenims, jai negali būti taikomos arba negali būti taikomos be specialių nuorodų į Įstatymo 29 straipsnį, tai yra be ginčo.
Bylos medžiaga rodo, jog tokios pasekmės pareiškėjai kyla realiai. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-02-20 sprendime (b. l. 5) antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta ne kaip neįgaliajai, bet remiantis jos pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-14 nutartyje yra išaiškinęs, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba priklauso pagal 2005-06-16 atliktą nedarbingo asmens statuso pripažinimą. Pareiškėjos atstovės, teikiančios antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-02-20 sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas aiškintinas kaip nustatantis pareiškėjos bei kitų neįgaliųjų padėtį pereinamuoju laikotarpiu.
Nors socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymas Nr. A1-98 yra skirtas darbingumo lygio nustatymui pereinamuoju laikotarpiu, tačiau realiai yra taikomas ir praėjus pereinamajam laikotarpiui asmenų, kurie nesikreipė į Tarnybą dėl darbingumo lygio įvertinimo, atžvilgiu. Kadangi bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl ministro įsakymo, kurio pagrindu pareiškėjai buvo išduota jos skundžiama 2007-09-05 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), atitikimo įstatymui, tai reikalinga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo. Šiuo atveju byla sustabdoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 99 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismas nenustatė pagrindų kreiptis dėl norminio administracinio akto atitikimo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 daliai, kadangi laiko, jog nedarbingumo lygių įvertinimas intervalais nėra susijęs su pačiu norminiu administraciniu aktu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsniu teismas
nutarė:
Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti ar socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-03-28 įsakymu Nr. A1-89 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo pakeistas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-23 įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų taisyklių „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu“ 3. 2 punktas neprieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 29 straipsniui.
Bylą sustabdyti iki administracinis teismas išnagrinės bylą.
Nutartis neskundžiama.