Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. P. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir 2009-06-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta - laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose;

A. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-03-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę skiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2009 m. kovo 6 d., apie 21.00 val., veikdami bendrininkų grupe, išėmę lango stiklą, įsibrovė į patalpą – B. Š. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kur iš televizoriaus stalčiuko pagrobė B. Š. priklausantį turtą: pinigus – 95 litus, mobiliojo ryšio telefoną ,,NOKIA“ IMEI (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės, piniginę, 3 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 198 Lt.

Be to, N. P. ir A. K. nuteisti už tai, kad 2009 m. kovo 13 d., apie 1.00 val., veikdami bendrininkų grupe, išėmę lango stiklą, įsibrovė į patalpą – B. Š. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kur, prisidengdami veidus kaukėmis, pagrobė po pagalve lovoje paslėptą „D“ kategorijai priskiriamą šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį revolverį „(duomenys neskelbtini)“ 500 litų vertės ir benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ 600 Lt vertės, po to, bendrais veiksmais panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį B. Š., jėga ištempė jį iš lovos ir nuvedė į virtuvę, suduodami ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, įrėmę nukentėjusiajam į galvą revolverį, grasino tuoj pat jį nušauti, reikalaudami pinigų, po to, įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam į galvos, krūtinės ir nugaros sritis, padarydami B. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pinigų nepagrobė nukentėjusiajam pasakius, kad jų neturi.

Nuteistasis N. P. apeliaciniu skundu prašo bylą išnagrinėti iš naujo, tinkamai kvalifikuoti veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, ir sušvelninti jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde ginčija jo veikos kvalifikaciją pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Jo įsitikinimu, teismas netinkamai pritaikė įstatymą, nes nusikaltimo metu nei jis, nei jo bendrininkas šaunamojo ginklo prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o byloje, išskyrus abejotinus nukentėjusiojo parodymus, kitų neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Apeliantas mano, kad pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl ginklo panaudojimo yra, nes šis yra senyvo amžiaus žmogus, be to, teisme nurodė, jog kambaryje buvo tamsu ir nematė, kiek žmonių buvo. Apeliantui atrodo keista, jog nukentėjusysis nematęs, kiek buvo žmonių, matė, jog smūgis į galvą šiam buvo suduotas būtent šaunamuoju ginklu. Tvirtina, kad jie rankose turėjo tik žiebtuvėlius, su kuriais pasišvietė būdami kambaryje, ir nukentėjusiajam galimai sudavė su žiebtuvėliu.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo jam paskirta bausme. Jo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai dėl jų padarymo gailisi, buvo pagrindas tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam teismo paskirtą bausmę. Jo įsitikinimu, jam teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, atsižvelgiant į tai, jog jis yra nepilnametis, tik vieną kartą teistas už plėšimą, mokosi (duomenys neskelbtini) rajone, yra aiškiai per griežta. Tvirtina, kad jis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, mokysis, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistųjų gynėjai prašo tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų N. P. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Patikrinus baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, nerasta pagrindų nuosprendžiui pakeisti. Pirmosios instancijos teismas procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Nusikaltimų aplinkybės ir veikas padariusių N. P. bei A. K. kaltė nustatyta įrodymais, kurie nuosprendžiu tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kiekvieno iš jų patikrintas tikrumas, liečiamumas, leistinumas ir jie visi įvertinti kaip visuma. Nusikalstamoms veikoms, tame tarpe ir plėšimui, kurio kvalifikaciją ginčija N. P. apeliaciniame skunde, įstatymai taikyti tinkamai. Tenkinti N. P. prašymą ir nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į to paties straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo. Nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį lėmė ją kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas plėšimo metu. Teismų praktikoje panaudojimu laikoma ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiais, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį ginklą. Nagrinėjamoje byloje iš nukentėjusiojo B. Š. parodymuose apibūdintų įvykio aplinkybių (užpuoliko rankose matė revolverį, šį įrėmė jam į kaktą, kai reikalavo pinigų, grasino nušauti, revolveriu sudavė smūgius) matyti, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas plėšimo metu. Teismas neturėjo jokio pagrindo suabejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo B. Š. parodymus visų įrodymų visetu, juos analizavo pagal nuteistojo N. P. parodymų kontekstą, atsižvelgė į kitus duomenis, teismo specialisto išvadą ir aiškiai, suprantamai paaiškino, kodėl atmeta N. P. parodymus, jog su savimi turėtu ginklu jis nukentėjusiajam negrasino. Nėra prasmės pakartoti teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, juolab, kad N. P. skundo nepapildo jokiomis naujomis aplinkybėmis, kurios nebūtų žinomos nuosprendį priėmusiam teismui. Nuteistojo N. P. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis B. Š. dėl savo senyvo amžiaus galėjo suklysti tvirtindamas, jog jam revolveriu buvo grasinta ir šiuo šaunamuoju ginklu jis buvo sužalotas, nepaneigia teismo išvadų apie šaunamojo ginklo panaudojimą plėšimo metu.

Skirdamas N. P. ir A. K. bausmes už padarytus nusikaltimus teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuosprendžiu motyvuotai parinko bausmių dydžius pagal visus straipsnius. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatsirado jokių naujų pagrindų bausmėms sušvelninti. Abiems nuteistiesiems teismas nustatė dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes: veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) prieš asmenį, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas). A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. N. P. atsakomybę lengvinančia pripažinta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgta į kitus duomenis: N. P. padarė 3 tyčinius nusikaltimus: apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, teisiamas 10 kartą, nusikalto lygtinio paleidimo metu, neužsiėmė naudinga veikla, nusikalstama veikla tapo jo pragyvenimo šaltiniu, o tai, teismo nuomone, rodo, jog nepadarė išvadų iš ankstesnio elgesio, piktybiškai pažeidinėja įstatymus, yra pavojingas visuomenei.

A. K. skirdamas bausmę teismas laikėsi baudžiamojo kodekso bendrosios dalies taisyklių bei BK 91 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų. Teismas nuosprendyje nurodė: A. K. nusikalto būdamas nepilnametis, padarė tris nusikaltimus, iš kurių vienas yra apysunkis ir du sunkūs, praeityje teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, nedirba ir nesimoko, o tai rodo, kad jis irgi nepadarė išvadų iš ankstesnio elgesio, yra pavojingas visuomenei ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Matyti, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad A. K. nesimoko, tuo tarpu A. K. apeliaciniame skunde teigia besimokantis (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, mokymosi motyvuoja žema, pirmojo pusmečio įvertinimų vidurkis – 4.25 balo (t. 3, b. l. 18). Nagrinėjant bylą teisme, A. K. neatvyko į tris posėdžius, slapstėsi nuo teismo, buvo išvykęs iš pastovios gyvenamosios vietos, paieškomas ir tuo metu bei teismui priimant nuosprendį jis nesimokė (t. 3, b. l. 195, 203). Kaip jau minėta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis pripažintos dvi aplinkybės.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių naujų pagrindų bausmėms sušvelninti neatsirado. Spręsdama pagal visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad mažesnio dydžio bausmių nusikalstamiems nepilnamečio A. K. polinkiams pakeisti nepakanka.

Netenkintinas A. P. prašymas jo atsakomybę lengvinančia pripažinti trečią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų padarymo gailisi. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Visos minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl teismų praktikoje net nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju teismas yra nurodęs N. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti ją ir dalyvavusius asmenis. Nuoširdaus gailėjimosi aplinkybės teismas nenustatė. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė, kokie veiksmai ar elgesys leidžia teismui daryti išvadą, kad jis iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimų padarymo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepaaiškėjo jokių duomenų, kurie leistų kolegijai nuspręsti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Tariamas asmens gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų ar išgyvenimas tik dėl to, kad reikia atsakyti už šiuos nusikaltimus ir patirti įstatymo nustatytus suvaržymus, nėra nuoširdaus gailėjimosi požymis.

Šiame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai neduoda pagrindo abejoti paskirtų bausmių teisingumu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų N. P. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.