- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-30
- Bylos Nr.
- ATP-601-417/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00259-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Merkelio apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo A. T. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis R. L. 2013 m. birželio 8 d. A. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. birželio 8 d., apie 12 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Sintra“, Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,77 promilės alkoholio).
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. nutraukė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Merkelis pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskirti A. T. administracinę nuobaudą neperžengiant ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų ribų. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Policijos pareigūnai A. T. nustatė lengvą (0,77 promilės) girtumo (neblaivumo) laipsnį, praėjus nuo transporto priemonės sustabdymo 36 min. nustatė 0,32 promilės girtumo (neblaivumo) laipsnį. Teismas nesivadovavo pirmaisiais alkotesterio rodmenimis, kurie buvo užfiksuoti griežtai laikantis prietaisų naudojimo instrukcijų, ir nepasinaudojo galimybe kreiptis į Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertus, siekiant gauti išvadą, kokiais duomenimis vadovautis priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi teismas nepanaikino prieštaravimo tarp nustatyto girtumo duomenų ir kokiais duomenimis remtis priimant nutarimą. A. T. su pirminiais alkotesterio rodmenimis nesutiko. Vadovaujantis transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. A. T. nepasinaudojo savo teise kreiptis į sveikatos įstaigą blaivumo nustatymui. Teismas priimdamas nutarimą konstatavo, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikė pakankamai įrodymų, dėl kokios priežasties reikalinga vadovautis pirminiais alkotesterio rodmenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu. Be to, kintant laikui, kinta ir fiziologiniai – biologiniai reiškiniai, šiuo atveju asmens apsvaigimo laipsnis. Teismas A. T. kaltę, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, konstatavo vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, blaivumo testo duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais apie pažeidimą, kita bylos medžiaga. Teismas posėdyje neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusių policijos pareigūnų. Apelianto nuomone, vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus teisme liudytojų, teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme tiesiogiai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir gali būti esminiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai privalo patys imtis aktyvių veiksmų įrodymams surinkti. A. T. žinojo, kad apsvaigus nuo alkoholio draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. T. veikoje nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
ATPK 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi asmuo pagal ATPK 126 str. 1 d. gali būti nubaustas tik tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad jis transporto priemonę vairavo neblaivus. Nagrinėjamu atveju A. T. patikrinus alkotesteriu, buvo nustatyta 0,77 promilės alkoholio (b. l. 10). A. T. paaiškino, jog ką tik buvo išgėręs mažą bokalą alaus, nepraėjo net 5 min., kai jį sustabdė policijos pareigūnas (b. l. 5). Praėjus 17 min., pakartotinai patikrinus, A. T. buvo nustatyta tik 0,32 promilės alkoholio (b. l. 10). Teismo posėdžio metu A. T. paaiškino, jog policijos pareigūnams sakė, jog yra išgėręs vieną mažą bokalą alaus (b. l. 26). Kaip matyti, praėjus 17 min., A. T. nustatytas alkoholio kiekis neviršija įstatymo leistinų 0,41 promilių.
Apeliantas teigia, kad teismas neatliko visų veiksmų įrodant A. T. pažeidimą, nebuvo aktyvus renkant įrodymus. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad byla būtų visapusiškai išnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė A. T., liudytoją R. B., Kretingos rajono policijos komisariato atstovą R. K., susipažino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, byloje iškilusias abejones dėl A. T. kaltės ir jo atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent šio asmens naudai. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.