Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – D. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama (i) nustatyti, kad atsakovas R. A. nėra vaiko D. A., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir (ii) panaikinti D. A. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra R. A..

2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla. Nors teisiškai santuokos nutraukimas nėra įformintas, tačiau šeimyninio gyvenimo ieškovė ir atsakovas negyvena daugiau negu metus. Su D. L. ieškovė pažįstama nuo 2022 metų, (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra D. A.. Dukters biologinis tėvas yra D. L., kuris pripažįsta savo tėvystę, tačiau kadangi vaikas gimė dar nenutraukus santuokai su atsakovu, į mergaitės gimimo liudijimą tėvu buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis R. A.. D. A. ir R. A. vienas kito nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tėvo ir vaiko ryšio. Trečiasis asmuo D. L. rūpinasi savo dukra D. A. nuo gimimo, ją augina ir išlaiko.

3. Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka, ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas yra santuokiniai, jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi dvi bendras dukras. Šalys kartu negyvena ir santuokinių ryšių nepalaiko daugiau negu vienerius metus. Atsakovas pripažįsta, kad nėra (duomenys neskelbtini) gimusios D. A. tėvas, su mergaitė jis nebendrauja, jos nepažįsta, nelanko, tarp jų nėra susiformavęs tėvo ir vaiko ryšys. Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovei yra žinoma, koks asmuo yra jos gimusio vaiko biologinis tėvas, todėl nuginčijus atsakovo tėvystę, D. A. neliks be tėvo bei bus nustatytas jos tikrasis biologinis tėvas.

4. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad Tarnybos specialistė apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad mažametė D. A. gyvena kartu su mama M. A., seserimis bei mamos sugyventiniu D. L. savivaldybei priklausančiame socialiniame bute. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, vaikas buvo švariai aprengtas, prižiūrėtas, dėl mažo amžiaus jo nuomonė nebuvo išklausyta. Su atsakovu ieškovė skyriumi gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o su D. L. kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) jis savo vaiką D. A. pripažįsta, ja rūpinasi, išlaiko.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė M. A. ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad su atsakovu yra vis dar susituokusi, todėl atsakovas į nepilnametės gimimo liudijimą buvo įrašytas tėvu. Nuo (duomenys neskelbtini) su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda. Prieš skyrybas su atsakovu labai pykosi, jis nenorėjo eiti dirbti, todėl nusprendė, kad gyvens atskirai. Su atsakovu bendrauja labai mažai, tik dėl vaikų (turi dvi bendras dukras), dažniausiai nuotoliniu būdu per internetines programėles. Su D. L. palaiko santykius nuo (duomenys neskelbtini), iš karto pradėjo kartu gyventi. Sužinojo, kad laukiasi (duomenys neskelbtini). Abejonių dėl dukros biologinio tėvo neturi. Ieškovės atstovė padės išsiaiškinti kaip pripažinti tėvystę.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė nurodė, kad atsakovas su ieškove negyveno daugiau negu metus iki ieškovės vaiko gimimo, jie jokių artimų santykių neturėjo. Atsakovo atstovė patvirtina, kad su atsakovu buvo suderinus poziciją, kad atsakovas pripažįsta, kad nėra vaiko tėvas ir jokių abejonių dėl to neturi.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. L. sutiko su ieškinio reikalavimais. Pripažįsta, (duomenys neskelbtini) pradėjo kartu gyventi. Ketina tvarkytis dokumentus dėl vaiko pavardės, tėvystės pripažinimo.

8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pristatė žodinę išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei vaiko interesus, jo teisę žinoti savo kilmę, turėti su giminyste susijusias teises ir pareigas, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė M. A. ir atsakovas R. A. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal pareiškėjų M. A. ir R. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2023 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi civilinė byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta iki bus išspręstas ieškovei M. A. (duomenys neskelbtini) gimusio kūdikio tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimas. Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo šalys M. A. ir R. A. nurodyti D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais.

10. Ieškovė M. A. prašo nustatyti, kad atsakovas R. A. nėra D. A. tėvas ir panaikinti jos gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašytame Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą, t. y. įrašą, jog vaiko tėvas yra R. A..

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

12. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

13. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) nors dar nėra nutraukę santuokos (civilinė byla dėl santuokos nutraukimo sustabdyta iki kol bus išspręstas ieškovei gimusio kūdikio tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimas, t. y. priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje), tačiau jau daugiau negu vienerius metus neveda bendro ūkio, negyvena kartu. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su D. L., (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra D. A.. Kadangi nepilnametė gimė dar nenutraukus ieškovės santuokos su atsakovu, į D. A. gimimo liudijimą kaip tėvas buvo įrašytas ieškovės santuokinis R. A.. D. L. yra biologinis D. A. tėvas, jis savo tėvystę pripažįsta, mergaite rūpinasi, augina, auklėja, išlaiko. Santuokinis R. A. nepilnametės D. A. nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio.

15. Atsižvelgdamas į tai, teismas byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti visų byloje dalyvaujančių asmenų (tiek vaiko motinos, tiek gimimo liudijime nurodyto tėvo, tiek ieškinyje nurodyto biologinio vaiko tėvo) paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, kurie tikėtinai patvirtina, kad atsakovas R. A. nėra vaiko D. A. tėvas, o jos tėvas yra trečiasis asmuo D. L..

16. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad atsakovas R. A. nėra D. A. tėvas, o D. A. nėra R. A. dukra, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą R. A. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad nuginčijus atsakovo tėvystę, trečiasis asmuo kartu su ieškove kreipsis dėl tėvystės pripažinimo.

18. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Antrinės teisinės pagalbos tarnyba) 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo atleista 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas Antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo atleistas 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš šalių valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.