Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinime nurodytos veikos aprašymas

V. R. 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 09.27 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – COVID-19 mobiliame testavimo punkte, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su punkto medicinos darbuotojais dėl negauto COVID-19 tyrimo atsakymo, vartodamas testavimo punkte buvusių medicinos darbuotojų atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei rodydamas nepadorius gestus, pacientų akivaizdoje tyčia ranka sudavė vieną smūgį VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojai E. B. į viršugalvį, suėmęs ją už plaukų viršugalvio srityje, tyčia juos tampė bei nuo jos galvos nuplėšė kepurę ir apsauginį veido skydelį, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą ir padarė jai nubrozdinimą kaktos kairėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. B. sveikatą ir įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Kvalifikavimo išvados

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu, būdamas neblaivus, pėsčiomis ėjo iš svečių. Pakeliui į namus nusprendė užeiti į Covid testavimo punktą. Buvo piktas dėl susiklosčiusios pandeminės padėties, pareigos testuotis, dėl to, kad negavo savalaikiai testo atsakymo ir dėl to, kad paskutinį kartą jam imant mėginį, iš nosies kraujavo. Nekviestas užėjo į testavimo palapinę, matė, kad žmonės laukė su automobiliais eilėje. Iš pradžių dėvėjo kaukę, o paskui nebepamena, gal šnekėdamas ją nusiėmė. Kreipėsi į E. B., nes jis šią darbuotoją atpažino, kaip ėmusią iš jo mėginį. Pradžioje gražiai kalbėjo, o paskui E. B. pasakė, kad jis neblaivus, kad nedėvi kaukės ir paprašė išeiti, tuomet jis supyko. Pripažįsta pavartojęs necenzūrinius žodžius, gestus. Taip pat supykęs griebė nukentėjusiajai už ant galvos dėvėto skafandro ir jį nutempė. Matomai su tuo skafandru patraukė ir plaukus. Nuplėšė jai kepurę ir apsauginį skydą. Nubrozdinimo E. B. kaktoje nematė. Galėjo delnu suduoti nukentėjusiajai smūgį į viršugalvį, kumščiu netrenkė. Pripažįsta, kad galėjo padaryti visus kaltinime inkriminuojamus sužalojimus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai kad jo veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, sprendžia, kad V. R. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką V. R. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. 14.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. 13.45 val.

V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti –panaikintinos, kaltinamajam V. R. grąžinant iš jo paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Kaltinamasis V. R. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė kad 10000 Eurų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Jo turtinė padėtis yra sunki, nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo konditeriu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, jo sąskaita areštuota. Gyvena išlaikomas pensininkų tėvų. Sutinka, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala galėtų būti įvertinta iki 2 000 Eur.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje byloje jokių abejonių dėl to, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją tyčiniais veiksmais, pašalinių asmenų akivaizdoje; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ji patyrė trumpalaikį skausmą ir laikinus nepatogumus sužalojimo metu bei kurį laiką po jo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia, kad nukentėjusioji buvo užpulta darbo metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad po užpuolimo nukentėjusioji patyrė didelį stresą, dėl kurio turėjo gydytis, kad ji nesijaučia saugi dirbdama bei kad ji patyrė kitus jos nurodomus dvasinius nepatogumus. Būtent dėl užpuolimo, nukentėjusioji tapo laikinai nedarbinga, turėjo lankyti psichoterapiją, kad pagerinti savo psichologinę būklę, vartoti sveikatą atstatančias medžiagas. Nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. E. B. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo (S00.05), kurį kaip nurodyta nelaimingo atsitikimo akte (1t.b.l.108), ji patyrė dėl darbo vietoje patirtų smurtinių nusikalstamų veiksmų. E. B. nedarbingumo pažymėjimas dėl nurodytos diagnozės buvo tęsiamas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., o nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. išduotas nedarbingumas dėl adaptacijos sutrikimų (F 43.2), kuris pratęstas iki 2021 m. spalio 1 d. (1t.b.l.108-117). Dėl šio įvykio nukentėjusioji neabejotinai buvo pažeminta, nes užpulta ir iškeikta ji buvo viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių laikinai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių, kurių negalima būtų atstatyti, ilgalaikiškumas. Dėl paviršinio galvos sužalojimo nukentėjusioji ambulatoriškai gydėsi 21 dieną, dėl adaptacijos sutrikimo gydėsi dienos stacionare nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki spalio 1 d., tai yra mėnesį ir savaitę. Kad fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmėms šalinti nukentėjusioji būtų naudojusi receptinius vaistus, duomenų nepateikė. Iš pateiktų vaistinės kvitų matyti, kad po nusikalstamos veikos nukentėjusioji apsiribojo augalinio preparato Antisress bei maisto papildų su vitaminais ir mineraliniais elementais (A, B, C, Mg) vartojimu (1 t.b.l.62-66). Nukentėjusioji įrodymais nepagrindė tos aplinkybės, kad vienos iš darbo pozicijų praradimas buvo susijęs būtent su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jos atžvilgiu padarytas nusikaltimas – nesunkus, padaryta neženkli turtinė žala (37,53 Eur).

Vertinant kaltinamojo V. R. turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, tačiau jauno ir darbingo amžiaus, savo nuosavybėje turi vieno kambario butą, Jonavoje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis padarė turtinę ir neturtinę žalą ne tik nukentėjusiajai E. B., bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (3273,22 Eur) bei Teritorinei ligonių kasai (86,07 Eur).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad E. B. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinė žalos priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant iš V. R. nukentėjusiosios naudai 37,53 Eur, o priteistinos neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 2000 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. R. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 86,07 Eur žalą dėl nukentėjusiosios E. B. gydymo (1 t. b. l. 138 – 140). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. dėl šio civilinio ieškinio neprieštaravo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo V. R. neteisėtų veiksmų, kuriais buvo E. B. padarytas sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji kreipėsi į LSMU ligoninę – Kauno klinikas, kur jai buvo suteiktos medicininės paslaugos: vidaus gydytojo konsultacija dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo bei atlikta kompiuterinė tomografija. Šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 86,07 Eur.

Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 140). Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai priteistina iš kaltinamojo V. R. 86,07 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai).

4.3. Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 3273,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 107 – 124). Civiliniame ieškinyje prašoma iš V. R. priteisti nukentėjusiajai E. B. paskirtą ir išmokėtą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Nurodoma, kad E. B. 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe VSDFV Kauno skyriaus sprendimu buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, o dėl V. R. nusikalstamų veiksmų ir Fondo biudžeto pairtų nuostolių – 3273,22 Eur – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žala turi būti priteista.

Byloje nustatyta, kad E. B. laikinai nedarbinga tapo būtent dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys. Nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. E. B. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo (S00.05), kurį kaip nurodyta nelaimingo atsitikimo akte (1t.b.l.108), ji patyrė dėl darbo vietoje patirtų smurtinių nusikalstamų veiksmų. E. B. nedarbingumo pažymėjimas dėl nurodytos diagnozės buvo tęsiamas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., o nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. išduotas nedarbingumas dėl adaptacijos sutrikimų (F 43.2), kuris pratęstas iki 2021 m. spalio 1 d. (1t.b.l.108-117).

Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad VSDFV Kauno skyriaus pareikštas ieškinys dėl 3273,22 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, turtinės žalos dydis paremtas rašytiniais įrodymais (1t.b.l.108-117). Turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl neteisėtų V. R. veiksmų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas ir jam priteistina iš kaltinamojo V. R. 3273,22 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 3.159 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.276 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 200 eurų. Nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus (3t.b.l.54), bylos apimtį, į tai, kad ji išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, į nukentėjusiajam atstovavusios advokatės padėjėjos atliktus veiksmus (civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baudžiamosios bylos duomenų analizė ir kt.), prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas pagrįstu, todėl prašymas dėl 200 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

2021 m. spalio 19 d prokuroro nutarimu, pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 136-138) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo įvykdymo, sumažinant jo mąstą nuo 13 396 Eur iki 5 596,82 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 82 centų), tai yra iki šiuo nuosprendžiui priteistos sumos dydžio, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant V. R. teisę kiekvieną kalendorinį mėnesį disponuoti ne didesne kaip 250 eurų suma nuo pervedamo darbo užmokesčio ar bedarbio pašalpos, su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, uždraudžiant atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant tik įskaityti į kaltinamojo V. R. sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su civiliniais ieškovais E. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrium, Valstybine teritorine ligonių kasa, ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su 2021 m. rugpjūčio 4 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais Jonavos miesto stebėjimo kameromis paliktina saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. R. pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant V. R. pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką V. R. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. 14.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. 13.45 val.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Pradėjus vykdyti bausmę V. R. grąžinti iš jo paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su 2021 m. rugpjūčio 4 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais Jonavos miesto stebėjimo kameromis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Civilinės ieškovės E. B., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti dalies ir iš V. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti E. B., (duomenys neskelbtini), naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 37,53 (trisdešimt septynis eurus 53 ct) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu: Kaunas, Aukštaičių g. 10) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš kaltinamojo V. R., (duomenys neskelbtini), 86,07 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 7 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. V. R. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią „Swedbank“, AB.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinė adresu: Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), 3273,22 (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus 22 ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. V. R. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) atsiskaitomąją sąskaitą LT58 4010 0424 0349 5020, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius.

Priteisti iš V. R., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovavimo išlaidų.

Pratęsti 2021 m. spalio 19 d prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo įvykdymo, sumažinant jo mąstą nuo 13 396 Eur iki 5 596,82 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 82 centų), tai yra iki šiuo nuosprendžiui priteistos sumos dydžio, apribojant disponavimą sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant V. R. teisę kiekvieną kalendorinį mėnesį disponuoti ne didesne kaip 250 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) suma nuo pervedamo darbo užmokesčio ar bedarbio pašalpos, o su kitomis sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, uždraudžiant atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant tik įskaityti į kaltinamojo V. R. sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su civiliniais ieškovais E. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrium, Valstybine teritorine ligonių kasa, ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.