Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėja 2019-04-25 pateikė NMA paraišką Nr. 17VM-KV-19-1-02073-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų (toliau – ir Paraiška Nr. 1). Pareiškėja 2019-05-08 pateikė NMA Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška Nr. 2), kurioje deklaravo 6,60 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 4,16 ha buvo deklaruoti rūgštynių plotai. NMA atliko pareiškėjos deklaruotų plotų patikrinimus. NMA, atsižvelgdama į patikros rezultatus, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, į tai, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktų nuostatų, 2019-12-05 priėmė sprendimą už Paraiškoje Nr. 2 deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus neskirti paramos. Pareiškėja šio sprendimo neskundė, jis yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes.

NMA, įtarusi pareiškėjos projekto „Investicijos į L. M. daržininkystės ūkį“ pažeidimus (toliau – ir Projektas), atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. NMA nustatė, kad pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos, t. y. neaugino rūgštynių) ir nesilaikė paramos sutartyje bei Paraiškoje Nr. 1 numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Nustatyta, kad pareiškėja nuslėpė informaciją ir pateikė neteisingą informaciją, siekdama esmingai suklaidinti NMA dėl neteisingos informacijos, turinčios reikšmės sprendimui suteikti paramą priimti bei Projektui administruoti. NMA, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus 2020-05-25 sprendimu pritaikė pareiškėjai paramos neskyrimo sankciją – nekompensavo visos pagal mokėjimo prašymus prašomos paramos sumos (26 717,74 Eur), nutraukiant paramos sutartį. Taip pat pritaikė papildomą sankciją – paraiškos teikimo apribojimą – neskirti paramos pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

LAGK, priimdama ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė aplinkybes, neišnagrinėjo kiekvieno surinkto įrodymo atskirai, jų nuoseklumo bei jų visumos. LAGK neišnagrinėjo kiekvienos 2020-05-25 sprendime nurodytos aplinkybės, nepasisakė (nevertino) pažeidimų tyrimo metu nustatytų pirmojo ir antrojo pažeidimų, už kuriuos 2020-05-25 sprendimu buvo pritaikytos sankcijos. LAGK nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą, nes nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes nebuvo remtasi surinktų įrodymų visuma, o vertinta tik dalis aplinkybių. Pareiškėjos teiginius apie veiklos vykdymą 2019 m. paneigė NMA pateikti rašytiniai dokumentai, tačiau LAGK šių įrodymų nevertino.

NMA kritiškai vertina LAGK sprendimo teiginius, neva pareiškėjos veiklos vykdymo faktą 2019 m. patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto turinio matyti, kad 2020 m. gegužės mėn. buvo užfiksuotas 2019 m. rūgštynių auginimo faktas, t. y. kitais kalendoriniais metais buvo užfiksuota, kad pareiškėja ankstesniais kalendoriniais metais (2019 m.) vykdė veiklą (augino rūgštynes). Todėl nesutiktina su LAGK sprendime nurodyta išvada dėl rūgštynių auginimo fakto. Neturėtų būti vertinamos aplinkybės, kurios užfiksuotos po pažeidimo nustatymo.

LAGK sprendimo teiginiai yra prieštaringi – nors LAGK sprendime pripažįsta, kad pareiškėja rūgštynių nelaistė, nes neturėjo įrangos ir negavo rūgštynių sėklos atsėjimui, taip pat, nors apie nenumatytas aplinkybes informavo jau po 2019-08-22 patikros atlikimo, tačiau daro nepagrįstą išvadą, kad NMA turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. LAGK, priimdama sprendimą, nevertino dėl kokių priežasčių pareiškėja nevykdė savo įsipareigojimų auginti rūgštynes, nevertino pareiškėjos elgesio. Pareiškėja Paraiškoje Nr. 1 nurodė, jog ir ankstesniais metais (2018 m.) augino rūgštynes ir minėtu laikotarpiu taip pat buvo sausra. Priešingai negu teigia LAGK sprendime, NMA, priimdama 2020-05-25 sprendimą, vertino pareiškėjos nurodytus argumentus dėl nenumatytų aplinkybių egzistavimo ir, atlikdama pažeidimo tyrimą, nenustatė, kad reikalavimų pareiškėja nesilaikė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. LAGK pasisakydama dėl sausros, kaip nenumatytos aplinkybės, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.3 K-3-1/2014, tačiau šioje byloje teismas nenustatė nenumatytų aplinkybių egzistavimo.

LAGK sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja laikėsi paramos sutartyje bei Paraiškoje Nr. 1 numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. LAGK šiuo aspektu vadovavosi išimtinai tik vieninteliu įrodymu – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) 2020 m. gegužės mėn. pažyma apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį (toliau – VED), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos ūkio VED 2020-01-01 buvo lygus 29 683,58 Eur. LAGK nevertino kitų byloje esančių įrodymų – patikrų vietoje ataskaitos, jų metu užfiksuotų faktinių aplinkybių. Konkrečios valdos VED nustatomas pagal produkcijos standartinę vertę dauginant iš deklaruotų pasėlio ploto arba registruotų ūkinių gyvūnų skaičiaus. Pareiškėja buvo deklaravusi 6,60 ha žemės ūkio naudmenų, iš jų 4,16 ha rūgštynių. Taigi, nors ŽŪIKVC duomenimis pareiškėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, 2020-01-01 buvo lygus 29 683,58 Eur, tokie duomenys yra nekorektiški, nes neatnaujinti, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėja neteisingai deklaravo rūgštynių plotus, kurį sudaro 29 486,08 Eur (produkcijos rūšies vieneto standartinė vertė, Eur)), ir vien tik minėtą sumą atėmus iš sistemoje esančios sumos (29 683,58 Eur – 29 486,08 Eur = 197,50 Eur), be kitų neteisingai deklaruotų laukų pareiškėjos ūkio VED, 2020-01-01 būtų mažesnis nei 200 Eur. Taigi pareiškėjos ūkio VED yra mažesnis nei ji įsipareigojo Paraiškoje. LAGK sprendime cituojamos LVAT 2018-12-12 administracinės bylos Nr. eA-993-261/2018 ratio decidenti (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi nuo šios bylos, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjama situacija dėl VED duomenų paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimo etape (kurio metu nustatoma, ar projektas tinkamas gauti paramą), šiuo atveju su pareiškėja jau buvo sudaryta paramos sutartis (paraiška buvo įvertinta ir patvirtinta) ir buvo atliktas pažeidimų tyrimas, kurio metu buvo surinktos faktinės aplinkybės ir nustatyti pažeidimai.

Nesutinka su LAGK išvada, kad NMA netinkamai vertino faktines aplinkybes, formaliai taikė teisės normas bei teismų praktiką. NMA, priimdama 2020-05-25 sprendimą, surinko ir detaliai aprašė visas esmines aplinkybes. Sprendimas individualizuotas, paremtas objektyviais faktais, išsamus ir motyvuotas, priimtas vadovaujantis lygiateisiškumo principu. NMA negali išmokėti paramos tiems, kurie neįvykdo įsipareigojimų, nes tai būtų neteisinga kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie tinkamai laikėsi įsipareigojimų.