Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusi, dirbanti UAB „Vilnos apdaila“, teista:

2008 m. rugpjūčio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir priteisiant 937 Lt turtinės žalos atlyginimo,

2009 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atlikusi,

2014 m. balandžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausme, bausmę atlikusi,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K.-K., 2016 m. gegužės 7 d., apie 10.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pykčio pasėkoje, su atsineštu nešaunamuoju pneumatiniu pistoletu Nr. (duomenys neskelbtini), šovė savo sugyventiniui E. G. į veidą, siekdama sukelti jam fizinį skausmą, tačiau savo veikos neužbaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes dėl neblaivumo ir įgūdžių neturėjimo iššaudama nepataikė E. G. į veidą ir buvo sulaikyta A. B..

Šiais veiksmais V. K.-K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

V. K.-K., apklausta įtariamąją parodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. ji savo namuose gėrė alų su sugyventiniu E. G. ir A. S.. Begeriant A. S. atsineštu šaratiniu šautuvu šaudė į plastikinį butelį. Išeidamas jis šautuvą paliko ant laiptų. Kiek anksčiau iš namų pas A. B. išėjo E. G.. Ji pasiėmė paliktą pistoletą ir nuėjo iki A. B. namų, kadangi norėjo jį paduoti sugyventiniui, kad jis jį nuneštų savo dėdei. Kai atėjo A. B. į namus, kambaryje rado geriant savo sugyventinį ir A. B., jo sugyventinę L. Š.. Įėjusi į kambarį E. pasakė, kad eitų namo, bet šis atsakė, kad kai išgers alų ir pareis. Tada ji išsitraukė iš kišenės atsineštą pistoletą ir šovė link E. G., kur nors konkrečiai netaikė, nes buvo supykusi. Po šio šūvio ją sugriebė A. B., o ji tuo metu numetė pistoletą. A. B. iškvietė policijos pareigūnus, kurie ją sulaikė. Dėl savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi (b. l. 62-63, 68).

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys:

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. apie 10 val. jis išėjo pas savo draugą A. B.. Maždaug už 40 minučių atėjo V., kuri pasakė, kad jis eitų namo. Jis pasakė, kad baigs gerti alų ir pareis. V. jam aiškino, kad eitų namo, bet jis nėjo. Tuomet ji apsisuko eiti link durų, bet išsitraukė šautuvą ir pasisukusi į jį apie 20-30 cm atstumu nuo jo šovė tiesiai į veido kairiąją pusę, tačiau nepataikė. Jis tuo momentu sėdėjo ant lovos. Po šūvio V. numetė pistoletą nuo laiptų į pirmąjį aukštą, o A. B. ją sulaikė, paėmė šautuvą ir perdavė iškviestiems policijos pareigūnams. Nuo šūvio jis jautė smūgio bangą į veidą, tačiau šaratas į jį nepataikė. Jis V. dovanoja už jos tokį elgesį, tikisi, kad ji pasimokys (b. l. 14, 15-16).

Liudytojas A. B. parodė, kad gegužės 7 d. dienos metu, pas jį į namus buvo atėjęs E. G., taip pat buvo jo sugyventinė L. Š.. Jiems būnant kambaryje staiga atėjo V., kuri buvo akivaizdžiai girta. V. pasakė E., kad jis eitų namo. E. atsakė, kad dar pabus ir eis bei liepė jai eiti. V. dar po kiek laiko pakartojo E., kad jis eitų namo, jis pasakė, kad pareis. Tada V. sukosi link durų, bet ji išsitraukė iš treningo šautuvą ir ištiesusi jį link E. G. iššovė taikydama jam į galvos sritį. Tarp šautuvo ir E. G. buvo iki 30 cm atstumas. Po šūvio ji numetė šautuvą į pirmąjį aukštą nuo laiptų ir puolė bėgti. Jis tada ją sulaikė, paskambino į policiją, atsinešė iš pirmojo aukšto pistoletą, kurį perdavė policijos pareigūnams (b. l. 20, 21-22).

Liudytoja L. Š. parodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. ji su savo vyru A. B. buvo namuose ir apie 11.00 val., atėjo E. G. atsinešė alaus. E. ir jos vyras A. pradėjo gerti. Jos vyras buvo blaivus, dar nebuvo gėręs, o E. jau akivaizdžiai matėsi, kad yra išgėręs. Jie sėdėjo ant lovos prie durų, pro kurias patenkama į jų gyvenamąsias patalpas. Arčiau durų sėdėjo E., greta jo sėdėjo jos vyras. Jiems pradėjus gerti alų, netrukus atėjo V. K.. Įėjusi E. G. pasakė, kad jis eitų namo, tačiau E. jai atsakė, kad pasikalbės ir eis. Tačiau V. pakeltu balsu dar kartą pakartojo, kad jis eitų namo, bet E. atsisakė eiti. Kadangi ji tuo momentu buvo, tai išgirdo šūvio garsą ir atsisukusi pamatė, kad V. puola bėgti iš jų namų, o A. puola ją sulaikyti. A. jai pasakė, kad paduotų telefoną iškviesti policijai. Po to jos vyras iš laiptų apačios atnešė nukritusį šautuvą (b. l. 26-27).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. grįždamas iš miško užsuko pas savo sūnėną E. G. ir jo sugyventinę V. K. į namus. Miške buvo nusinešęs šaratinį pistoletą, kuriuo šaudė. Kiek pabuvęs pas juos namuose, išėjo. Ant laiptų pamiršęs paliko pistoletą. Kaip vėliau sužinojo iš A. B., šiuo šautuvu V. šovė į E. G.. Jis galvojo, kad jame jau šaratų nėra (b. l. 31).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas objektas Nr.1 yra pramoninės gamybos, 4.5 mm (.177) kalibro pneumatinis CO₂ pistoletas, pagamintas imituojant 9 mm kalibro pistoleto P84 išvaizdą. Pistoletas skirtas šaudyti 4.5 mm skersmens BB tipo plieninėmis kulkomis. Pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas priskiriamas nešaunamiesiems pneumatiniams ginklams, D ginklų kategorijai. Pistoletas tinkamas šaudyti. Tyrimui pateikto pistoleto vidutinė iššautos kulkos kinetinė energija lygi 3,03 J (b. l. 35-36);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta (b. l. 6-9);

Vyriausiosios patrulės V. V. 2016 m. gegužės 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. ji į policijos komisariatą pristatė sulaikytąją V. K.-K. ir pistoletą „Swiss+Arms“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

Blaivumo testu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. apie 11.03 val. V. K.-K. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas (b.l. 54).

Aptartų duomenų visuma teisėjai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamoji V. K.-K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamosios V. K.-K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji anksčiau teismo teista, bausta administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 77-81).

Kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji kaltę pripažįsta, jai skiriama bausmė tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. K.-K. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti V. K.-K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti V. K.-K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.