Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.1.5

2022 m. vasario 28 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovei K. A., jos atstovei advokatei Daliai Dudėnienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretysis asmuo Bigbank AS filialas, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės K. A. ir K. A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei K. A. palikti santuokinę pavardę – A.; nustatyti nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo K. A. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra E. A. nustatant, kad atsakovas su dukra E. bendrauja du kartus per savaitę po dvi valandas dukros gyvenamojoje vietoje arba pasiimant dukrą su savimi ir po dviejų valandų grąžinant ją į vaiko gyvenamąją vietą, apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas praneša ieškovei iš vakaro, dukros tėvo K. A. bendravimas su nepilnamete dukra E. telefonu, internetu neribojamas, atsižvelgiant į dukros interesus ir jos dienotvarkę; priteisti iš atsakovo K. A. išlaikymą nepilnametei dukrai E. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai K. A.; tarpusavio išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nepriteisti; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriui Bigbank AS filialas pagal 2020 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės K. A., asmeninė prievolė kreditoriui, kurią ji vykdys vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; priteisti iš atsakovo K. A. valstybės naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Ieškovė bei jos atstovė Dalia Dudėnienė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai ieškovė nurodė, jog atsakovas su dukra bendrauja kada tik nori, jinai tėvui ir dukrai bendrauti nedraudžia, tačiau nori nustatyti bendravimo tvarką. Išlaikymą atsakovas dukrai teikia po 200 eur. kas mėnesį, o taip pat ir kartais nuperka drabužių, kitų daiktų. Dukra taip pat bendrauja ir su atsakovo mama, dukros močiute. Taip pat ieškovės advokatė paaiškino, kad abi šalys nesistengė išsaugoti santykių, tarpusavio bendravimas atšalo, susitaikyti nenori. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendro turto šalys neturi. Yra sudaryta povedybinė sutartis, kurioje apspręstas turto teisinis režimas. Kitas turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Kito bendro kilnojamojo turto neturi, nes jau apie metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda.

3. Atsakovas K. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, teismo šaukimas ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, pasirašytinai. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, ieškovė ir atsakovas yra sudarę santuoką, turi vieną bendrą nepilnametį vaiką: dukrą E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas Gyventojų registro duomenimis neturi kitų nepilnamečių vaikų. SPIS duomenimis, šeima, iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje Tarnyba nėra gavusi. 2021-12-30 Tarnyba apsilankė ieškovės ir kartu su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko faktinėje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) (2022-01-03 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas reg. Nr. 3TSD- 5). Buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena savo mamai R. V. suteiktame socialiniame apie 40 kv. m. būste. Bute vienas kambarys ir virtuvė. Kambario plotas apie 30 kv. m. Butas be patogumų, vanduo lauke šulinyje, tualetas lauke. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, yra visi būtiniausi daiktai, baldai ir priemonės. Vaikas su močiute ir mama gyvena viename kambaryje, kuriame yra būtiniausi baldai, žaislai, kompiuteris. Vaikui sudarytos geros sąlygos jo poreikiams tenkinti. Tarnybos specialisto apsilankymo šeimos namuose metu K. A. nurodė, kad E. lanko vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), o ji dirba (duomenys neskelbtini), darbas viena pamaina nuo 6 val. iki 14.30 val. Dėl tokio darbo grafiko E. į darželį darbo dienomis nuveda močiutė. Savaitgaliais ir kitomis neužimtomis dienomis K. A. su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Į butą atvažiuoja ir kai nori išsimaudyti ar išsiskalbti drabužius. Ieškovė nurodė, kad savo pateiktą ieškinį palaiko ir teismo prašo dukros išlaikymui iš K. A. priteisti po 200 eurų. K. A. teismo prašo nutraukti santuoką ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Taip pat nurodė, kad K. A. dukters E. A. išlaikymui moka po 200 eurų. Tarnybos specialistui lankantis ieškovės namuose, nepilnametė E. buvo namuose. Paklausus E. su kuo ji norėtų gyventi, vaikas atsakė, kad su mama. Tarnybai nepavyko susisiekti su atsakovu K. A., todėl jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma. Tarnyba, įvertinusi nepilnametės E. gyvenimo su ieškove sąlygas, atsižvelgusi į vaiko amžių, prisirišimą prie ieškovės ir artimą tarpusavio ryšį, vertina, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina K. A. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo K. A. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šiuo metu teikia dukrai išlaikymą po 200,00 eurų per mėnesį. Pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Abu tėvai (nepriklausomai nuo to ar gyvena santuokoje, ar skyrium) yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas augti bei tobulėti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami kasdien. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad ieškovė K. A. dirba (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovą K. A. registruose nėra, jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, oficialiai nedirba. Tarnyba neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis tiek ieškovei, tiek atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove - vaiko motina, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei.

Nepilnametės E. gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. Pažymi, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio nuosavybė, tačiau ją tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis, išimtinai vaiko interesais. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Tarnyba neprieštarauja, kad K. A., kaip nepilnamečio vaiko motina bei įstatyminė atstovė, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Savo ieškinyje ieškovė pateikia siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas K. A. su dukra E. bendrauja du kartus per savaitę po dvi valandas dukros gyvenamojoje vietoje arba pasiimant dukrą su savimi ir po dviejų valandų grąžina ją į vaiko gyvenamąją vietą, apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas praneša ieškovei iš vakaro; dukros tėvo K. A. bendravimas su nepilnamete dukra E. telefonu, internetu, neribojamas, atsižvelgiant į dukros interesus ir jos dienotvarkę. Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko amžių, jo poreikius ir saugumą, nenustačiusi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaikui, vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems nepilnametės E. interesams.

5. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė R. G.palaikė ieškovės ieškinį, patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes.

6. Tretysis asmuo Kreditorius Bigbank AS filialas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. 4) (b.l. 8). (duomenys neskelbtini) gimė E. A.. Jos gimimo įraše Nr. 85 nurodyta, jog ieškovė K. A. ir atsakovas K. A. yra E. tėvai (b.l. 9). Remiantis VĮ „Registrų centras“ pažyma, ieškovei K. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini),ir butas su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 14-16), atsakovui nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius LR teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 17) VĮ „Regitra“ pažyma, atsakovo K. A. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 19), ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimas, b.l. 20). 2020-06-02 Povedybine sutartimi K. A. ir K. A. susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo (b.l. 10-12). Pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė iš Bigbank AS filialo yra paėmusi kreditą (b.l.26-29). Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro: 477,48 Eur darbo užmokestis (b.l.21,22) ir 111 Eur. vaiko išmoka (b.l. 25). Liteko sistemos duomenimis atsakovas nedirba, kitų duomenų apie jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, išsilavinimą nėra.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. 4), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – A..

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o 3 dalyje nustatyta, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai), kai sutuoktinių kaltės įrodinėti nereikia.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuokoje gyveno virš šešių metų, Santuokos pradžioje santykiai buvo geri, po kurio laiko sutuoktiniui išvykus gyventi į Angliją dirbti, ji 2018 m. išvyko pas vyrą kartu su dukra, 2019 m. sausio pradžioje su dukra grįžo į Lietuvą. Dėl kilusios pandemijos buvo apriboti vykimai vienas pas kitą, atstumas ir nesimatymas atšaldė santykius, kiekvienas pradėjo gyventi savo atskirus gyvenimus, daugiau nei vienus metus gyvena atskirai. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė ir atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti ir remti vienas kitą, būti vienas kitam lojaliais. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.51- 3.54 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).

11. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – A., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė – A. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Tarpusavio išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito priteisti neprašo (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto, asmeninio sutuoktinių turto

13. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu K. A. 2020 m. birželio 2 d. sudarė povedybinę sutartį, reg. Nr. VM – 1222, kuria nustatė tarpusavio turtines teises ir pareigas santuokos metu ir po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyriuje. Gyvendami santuokoje , nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2020 m. birželio 2 d., t.y. povedybinės sutarties sudarymo, su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto neįgijo. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pažymos, todėl po santuokos nutraukimo, vadovaujantis povedybine sutartimi, kiekvienam iš sutuoktinių priklausantis turtas lieko to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus, unikalūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl remiantis išdėstytu pagal povedybinę sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas teismo sprendimu nekeičiamas CK 3.101-3.107 str. pagrindu. Bylos duomenimis, santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo, taip pat neturi kito neregistruotino kilnojamojo turto ar kitų daiktų.

Dėl kreditorių

14. Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių, dėl kurių santuokos nutraukimo procese jiems galėtų būti pareikštos pretenzijos, neturi. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Bigbank AS filialui pagal 2020 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai suteiktas 3030,00 eur. vartojimo kreditas terminui iki 2028 m. vasario 15 d. Šis kreditas yra asmeninė prievolė kreditoriui ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovės K. A. asmenine prievole, kurią ji vykdo ir vykdys vartojimo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

15. Kreditorius Bigbank AS filialas iki teismo posėdžio dienos atsiliepimų ir prieštaravimų nepateikė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės E. gyvenamąją vietą su ja, t.y. vaiko motina K. A.. Ieškovė nurodo, jog dukra su ieškove gyvena nuo gimimo, o nuo 2019 m. sausio pradžios gyvena tik su ieškove, atsakovą matydama retkarčiais. Juos sieja artimas tarpusavio emocinis ryšys, dukrai yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir buities sąlygos.

17. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

18. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo dėl dukros E. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neginčijo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo neprašė. Byloje nustatyta, jog E. su ieškove gyvena nuo gimimo, o nuo 2019 m. sausio pradžios tik su ieškove, atsakovą matydama retkarčiais. Ieškovė su dukra gyvena pas ieškovės mamą, mama nuveda dukrą į darželį, nes ieškovė anksti ryte pradeda dirbti. Savaitgaliais ir kitomis neužimtomis dienomis ieškovė su dukra gyvena ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nurodė, jog nepilnametės E. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, ieškovė rūpinasi savo nepilnamete dukra, namuose yra tvarkinga ir švaru, nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Tarnybai nepavyko susiekti su atsakovu K. A., todėl jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametės E. A. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina ieškove K. A. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

20. Ieškovė prašo nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo K. A. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra E., nustatant, kad atsakovas su dukra E. bendrauja du kartus per savaitę po dvi valandas dukros gyvenamojoje vietoje arba pasiimant dukrą su savimi ir po dviejų valandų grąžinant ją į vaiko gyvenamąją vietą, apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas praneša ieškovei iš vakaro. Dukros tėvo K. A. bendravimas su dukra E. telefonu, internetu neribojamas, atsižvelgiant į dukros interesus ir jos dienotvarkę.

21. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas su dukra bendrauja, ją lanko. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, ieškovė prašo nustatyti atsakovui minimalią bendravimo tvarką. (CPK 376 straipsnis).

22. Išaiškinti šalims, jog jos turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei E. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti dukros piniginėmis lėšomis disponuoti ieškovę.

24. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

25. Mažametė E. A. yra šešerių metų amžiaus. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko realiems ir pagristiems poreikiams per mėnesį reikia apie 430-480 eurų maistui (maistui, rūbams, avalynei, vitaminams, esant reikalui vaistams, higienos priemonėms, lankymuisi pas odontologą, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, vaiko daliai būsto išlaikymui, mokesčiui už darželį ir kt. Iš šių duomenų matyti, kad reikalingos lėšos tik vaiko minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Į nepilnamečio vaiko poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnametės E. amžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 200 Eur suma vaikui yra pagrįsta ir pakankama tik vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad atsakovas tokią sumą dukros išlaikymui ir teikia.

26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutines šeimos pajamas sudaro nuo 450 iki 600 Eur per mėnesį, Iš savivaldybės gauna vaiko priežiūros išmoką. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, registruotino turto. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena savo mamai R. V. suteiktame socialiniame bute. Bute vienas kambarys ir virtuvė. Namuose tvarkinga, švaru, yra visi būtiniausi daiktai, baldai ir priemonės. Vaikui sudarytos geros sąlygos jo poreikiams tenkinti. Savaitgaliais ir kitomis neužimtinomis dienomis ieškovė su dukra gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Vertinant ieškovės indėlį į dukters E. išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovė viena augina dukrą, ja rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar papildomai dirbti, atsakovas tik minimaliai teikdamas kas mėnesį po 200 eur. išlaikymą prisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovei taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

28. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog jis nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo gaunamas pajamas bei turimą turtą, nėra. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis nei ieškovei, nei atsakovui nedarbingumas ar neįgalumas nenustatytas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas teikia dukrai išlaikymą kas mėnesį po 200 eurų.

29. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo išlaikymą nepilnametei E., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2021 m. gruodžio 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

30. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriama ieškovė K. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą nepilnametei E. A. ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

31. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 72 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Ieškovė pagal 2021 m. lapkričio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (8.1Mr) TP-21-T-2404-10704 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2022 m. vasario 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32) PT-1037, už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą K. A. yra sudariusios 327,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 327,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

35. Šioje byloje teismas patyrė 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris 4) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. A. palikti santuokinę pavardę - A., atsakovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę – A..

Nustatyti nepilnametės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad atsakovas K. A. su dukra E. bendrauja du kartus per savaitę po dvi valandas dukros gyvenamojoje vietoje arba pasiimant dukrą su savimi ir po dviejų valandų grąžinant ją į vaiko gyvenamąją vietą, apie numatomą bendravimą su dukra atsakovas praneša ieškovei iš vakaro. Dukros tėvo K. A. bendravimas su dukra E. telefonu, internetu neribojamas, atsižvelgiant į dukros interesus ir jos dienotvarkę.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2021 m. gruodžio 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę K. A. nepilnametės E. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimas kreditoriui Bigbank AS filialas pagal 2020 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra K. A. asmeninė prievolė kreditoriui.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 327,66 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 66 centų) už antrinę teisinę pagalbą, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, juridinio asmens kodą (188659752), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,02 Eur (vienuolika eurų 02 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.