Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2022-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-664-1156/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
A20.-664-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00082-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Pareiškėjas
Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Laurynas Biekša
Kategorijos
Byla Nr. A20.-664-1156/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00082-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro atstovui Rokui Rimkui,

užsienietei H. S. K. A. H., jos atstovui advokatui Laurynui Biekšai,vertėjams Ingridai Nasvytei ir Cihan Bedlek,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro (toliau – (duomenys neskelbtini) URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistačiusiai H. S. K. A. H., gimusiai (duomenys neskelbtini) (LTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) URC teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagūnio pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo pastebėta įtartinai einanti asmenų grupė, pareigūnams važiuojant link jų asmenų, jie pradėjo bėgti į mišką. Maždaug už 300 metrų buvo sulaikyta penkiolikos asmenų grupė be asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė H. S. K. A. H., gimusi (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 16 d. užsienietė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) URC. 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) užsienietės prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą užsienietė skundė, bet Migracijos departamento skundų komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą, o vėliau ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu jos skundą atmetė. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuos migracijos informacinė sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą. Teikime pažymima, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną veikdama asmenų grupėje, su savimi neturėjo asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus. Pasikeitė užsienietės teisinis statusas, ji nebėra prieglobsčio prašytoja, ji neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Neskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jos judėjimo laisvės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja jos sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 114 straipsnio 5 dalyje, 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje, todėl prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau kaip kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Žemesnės instancijos teismas

2. (duomenys neskelbtini) URC atstovas pašė teikimą tenkinti.

3. Užsienietė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su teikimo, norėtų turėti galimybę laisvai judėti.

4. Užsienietės atstovas nurodė, kad teikimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, todėl nesutinka su teikime nurodytu alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo terminu, prašo jį trumpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagūnio pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikyti iš viso dvidešimt devyni asmenys, tarp jų buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė H. S. K. A. H., gimusi (duomenys neskelbtini) Užsienietė turėjo su savimi asmens tapatybės dokumentą (pasą).

8. 2021 m. rugpjūčio 28 d. užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Nesutikdama su priimtu sprendimu nesuteikti jai prieglobsčio, užsienietė pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje užsienietės skundą dėl Migracijos departamento ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo penkerių metų iki dvejų metų, ir įvestą į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino nuo trejų metų iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietė nesutikdama su teismo sprendimu jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1297-261/2022 užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. vasario 23 d. užsienietės teisinis statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja.

9. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti H. S. K. A. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Su priimtu sprendimu užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 15 d.

10. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

11. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pasikeitus užsienietės teisiniam statusui ir jai nebesant prieglobsčio prašytoja, Valstybės sienos apsaugos tarnyba būtų vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi priėmusi sprendimą apgyvendinti užsienietę šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės (teikime nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktai).

13. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, ji turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pasus), tačiau įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio užsienietė nebėra laikoma prieglobsčio prašytoja, kad jos atžvilgiu yra priimtas sprendimas ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti teikime nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, iš dalies pakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje, išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos, negali pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintinas, tačiau nustatytinas trumpesnis terminas, nei nurodyta teikime, t. y. trys mėnesiai, nes Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 114 straipsnio 6 dalimi, 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistatančiai H. S. K. A. H., gimusiai (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 28 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Donata Šimkutė