- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-733-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- L. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos dėl ieškovės L. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. N., A. N.–F., D. N., D. M., T. N., D. R., M. N., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B., Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. D., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 11 d. testamentą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. D. atstovo E. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.89 ir 1.90 straipsnius ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarę A. B. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo pagal A. N. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Palangos miesto 2-ame notaro biure sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad byloje būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų netaikius palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą, atsakovė įgytų teisę laisvai disponuoti paveldėtu turtu, galėtų jį parduoti sąžiningiems tretiesiems asmenims, įkeisti, dovanoti ar kitaip apriboti jo teisinį statusą, taip pat tikėtina, kad atsirastų nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės L. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: įpareigojo Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarę A. B. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei R. S. pagal A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 11 d. Palangos miesto 2-ame notaro biure sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nutarties vykdymą pavedė Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei A. B.; nurodė nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas pažymėjo, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, toks teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, nes palikėjo turtas, jei būtų pabaigta paveldėjimo procedūra, gali būti perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį. Pažymėta, kad ieškovės prašomos taikyti priemonės pagal savo pobūdį yra ekonomiškos ir proporcingos siekiamam tikslui, jų pritaikymas iš esmės nepažeistų atsakovės interesų. Teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti 2023 m. gegužės 30 d. Plungės apylinkės teismo nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus. Ginčijama nutartis priimta neįsigilinus į pateiktus duomenis.
5.2. Procesinius dokumentus atsakovė R. S. gavo 2023 m. birželio 5 d. A. N. mirė (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, esant nenuginčytam ir galiojančiam 2020 m. rugpjūčio 11 d. Palangos miesto 2-ame notaro biure sudarytam testamentui, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė visiškai pagrįstai 2023 m. gegužės 31 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą nekilnojamajam turtui butui, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažui (boksui), adresu (duomenys neskelbtini). Nors teismo nutartis priimta 2023 m. gegužės 30 d., galbūt notarų biuras apie ją nebuvo informuotas.
5.3. Apeliantės teigimu, šiuo atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teikiamas ieškinys yra nepagrįstas, o žala yra sukeliama atsakovei. Turi būti išlaikyta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra.
5.4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, siekiant uždrausti perleisti paveldėtą turtą, kurio vertė VĮ Registrų cento duomenų bazėje nurodyta (iš paveldėjimo teisės liudijimo dėl buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini), iš jų 1/2 dalis ir taip priklauso atsakovei, kaip sutuoktinei. Tad tikėtinai palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (iš viso (duomenys neskelbtini) vaikai) ir sutuoktine – atsakove – pretenduotų į 1/2 dalį buto, iš jų pagal CK 5.13 straipsnį su pirmos eilės įpėdiniais, kurių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Tai reiškia, kad ieškovė su trečiaisiais asmenimis pretenduotų į (duomenys neskelbtini) dalį buto, ją apytiksliai sudarytų apie 1 815 Eur. Reali nekilnojamojo turto rinkos vertė (duomenys neskelbtini) yra ypatingai maža. Apeliantės vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, nes net esant palankiam sprendimui nėra teisinga taikyti draudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, siekiant uždrausti perleisti turtą tretiesiems asmenims, nes laikinųjų apsaugos priemonių mastas ženkliai viršija nekilnojamąjį turtą, į kurį jos nukreiptos, ir kurio daugiau nei pusė ir taip priklauso atsakovei.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neužkertamas kelias testamentu įgytą turto dalį įkeisti ar kitaip suvaržyti bei perleisti kitokiais sandoriais. Mirusio A. N. turtas, jei būtų pabaigta paveldėjimo procedūra, gali būti perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį, tai reikštų, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Šios aplinkybės lemtų poreikį ginčyti atsakovės sudarytus sandorius, įtraukti naujus asmenis į procesą.
6.2. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra linkusi elgtis nesąžiningai – atsakovė apie A. N. mirtį ieškovę ir trečiuosius asmenis informavo tik praėjus kelioms dienoms nuo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini); atsakovė jau laidotuvių dieną naudojosi mirusiajam priklausiusia transporto priemone, nors jokio teisinio pagrindo tam neturėjo; atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė nei Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro išduotų nuosavybės bei paveldėjimo teisės liudijimų, nei VĮ Registrų centro išrašų, pagrindžiančių paveldėto turto sudėtį. Tai liudija, kad atsakovė nėra sąžininga ir teismo proceso metu, nuo ieškovės ir trečiųjų asmenų siekia nuslėpti, kokios apimties turtą nuosavybės teise turėjo mirusysis; ieškovės turimais duomenimis, jis nuosavybės teise turėjo ir daugiau turto, nei nurodė atsakovė atskirajame skunde (t. y. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), esantį garažą).
6.3. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad daugiau nei pusė tam tikro turto, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priklauso atsakovei. Skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama procese išlaikyti status quo (esamą padėtį), tokia padėtis nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, ir nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
6.4. Atsakovė teigia, neva esant palankiam teismo sprendimui ieškovei atitektų apie 1 815 Eur vertės palikimo dalis, tai esą nėra didelė suma. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei 1 815 Eur ar (duomenys neskelbtini) suma nėra didelė (reikšminga), kad jos turtinė padėtis yra gera, kaip ir turtinės padėties pokyčio perspektyvos. Byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad būtent atitinkamu adresu esančio buto vertė yra (duomenys neskelbtini). Atsakovės teiginiai niekuo nepagrįsti.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovė nesutinka su skundo argumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiuntė Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei ir, remiantis 2023 m. gegužės 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo priimta nutartimi, notarė atsakovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimo neturėjo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė (atsakovė) atskarajame skunde laikosi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, o žala yra sukeliama atsakovei.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
10. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos ir ieškinio nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro prielaidą įvertinti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teismų praktikoje tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1194/2014; 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir kt.).
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės teiginius, kad ieškinys yra nepagrįstas, pažymi, kad tokie argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą, nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, netiria ir nevertina bylos dalyvių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, bet tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimo pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su siekiamu užtikrinti ieškinio reikalavimu. Pažymėtina, kad dėl ieškiniu pareikšto materialiojo reikalavimo ir su juo susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, nėra pagrindo vertinti, kad pagal ieškinio reikalavimą iš esmės negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas, dėl to, pirmoji – ieškinio tikėtino pagrįstumo – sąlyga sprendžiant procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta.
13. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, atsižvelgė į tai, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, toks teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, nes palikėjo A. N. turtas, jei būtų pabaigta paveldėjimo procedūra, gali būti perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį. Skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės paskirties, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Atskirajame skunde apeliantė nurodo argumentus, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią atsakovei perleisti turtą, t. y. siekiama, kad jos finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia pati, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė neteigia ir nesiremia tuo, jog neturi tikėtinų ketinimų perleisti nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
14. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina siekti šalių interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas šias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
15. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad turi būti išlaikyta ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šalių pusiausvyros ir proporcingumo principo, atmeta kaip nepagrįstus.
16. Apeliantė, teigdama, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, siekiant uždrausti perleisti paveldėtą turtą, akcentuoja vieną nekilnojamojo turto objektą – (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo vertę viešojo registro duomenimis, tačiau tokius duomenis patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad, ieškovės turimais duomenimis, atsakovas nuosavybės teise turėjo ir daugiau turto, nei nurodė atsakovė atskirajame skunde (t. y. dvi transporto priemones ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje ieškovė ieškiniu prašo pripažinti A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 11 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio). Byloje ginčijamo 2020 m. rugpjūčio 11 d. testamento 1 punkte nurodoma, kad testatorius visą nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius bei visą kitą turtą, kur bebūtų, kada atsirastų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys testatoriui jo mirties atveju, palieka savo sutuoktinei R. S.. Taigi byloje ginčijamas testamentas nėra sudarytas dėl konkretaus turto objekto, testamentu testatoriaus paliekamo turto apimtis apibrėžiama plačiai.
17. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių mastas gerokai viršija nekilnojamąjį turtą, į kurį jos nukreiptos, nes ieškovė su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (iš viso (duomenys neskelbtini) vaikai) pretenduotų į (duomenys neskelbtini) dalį nekilnojamojo turto objekto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)), o daugiau nei pusė jo ir taip priklauso atsakovei, kaip sutuoktinei. Pažymėtina, kad byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl testatoriaus testamento pripažinimo negaliojančiu, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. įpareigojimas notarei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei būtent pagal A. N. 2020 m. rugpjūčio 11 d. notaro biure sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra susijusios su byloje keliamu ieškinio reikalavimu ir nukreiptos būtent į byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija ieškiniu pareikštus reikalavimus ar yra perteklinis.
18. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, kad turi būti išlaikyta ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyra ir atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių ieškovo ir atsakovo teisų bei teisėtų interesų balansą, pažymėtina, jog atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuoja CPK 146 straipsnis. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija; ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi atsakovė tokį prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo turi teisę reikšti pirmosios instancijos teismui.
19. Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Skundžiamoje Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje taip pat nurodytas skubus nutarties vykdymas. Atsakovės atskirajame skunde ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo neturi esminės teisinės reikšmės apeliacine tvarka pagal atsakovės atskirąjį skundą sprendžiamam klausimui dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galbūt būtų patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokiu atveju, jei dėl susidariusių aplinkybių taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina ieškinio reikalavimų, pažymėtina, kad dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu teismas turi teisę taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ar gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją panaikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.