Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-329-640/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
e2S-329-640/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31801-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
G. M.
Civilinė byla Nr. 2S-329-640/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31801-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 101; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. ir 2015 m. sausio 27 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. M., dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje D. M.,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 nutartimi atmetė atsakovo R. M. atstovo prašymą dėl baudos paskirtos 2015-01-09 nutartimi panaikinimo. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog atsakovo atstovas procesinius dokumentus taip pat teikė per EPP: 2014-10-02 pateiktas prašymas 2014-10-13 - atsiliepimas į ieškinį. Paskutinį kartą prie EPP sistemos atsakovo atstovas jungėsi 2014-08-11. Duomenų apie tai, jog prie nagrinėjamos civilinės bylos atsakovo atstovui prieiga suteikta tik 2015-01-13 byloje nėra. Be to, 2014-10-08 nutarus ieškovės G. M. ir atsakovo R. M. dalyvavimą pripažinti būtinu, šis imperatyvas buvo pažymėtas ir Lietuvos teismų informacinės sistemos esančios šios bylos kortelės grafoje „Pastabos“. Todėl atsakovo atstovo argumentas, jog jis neturėjo galimybės susipažinti su minėtos nutarties turiniu atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktas 2014-10-02 sutarties dėl teisinės pagalbos išrašas, patvirtina atstovo teisę veikti atsakovo vardu. Pagal CPK 118 str. 1 d. tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog procesinius dokumentus atsakovas pageidauja gauti asmeniškai, todėl advokatas privalėjo informuoti savo atstovaujamąjį apie 2014-10-08 nutarties priėmimą (CPK 118 str. 2 d.), o aplinkybė, jog procesiniai dokumentai atsakovui siųsti ir darbovietės adresu tik patvirtina teismo siekį informuoti atsakovą apie būtinybę dalyvauti bylos nagrinėjime.

Šalies argumentai

Atsakovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-01-27 nutartį ir 2015-01-09 teismo nutartimi skirtą baudą. Nurodo, kad R. M. advokato V. P. EPP paskyroje 2015-01 buvo galima tik peržiūrėti jo paties išsiųstus dokumentus, t.y. 2014-10-02 prašymą ir 2014-10-13 atsiliepimą į ieškinį, o su kitais procesiniais dokumentais, tame tarpe ir 2014-10-08 nutartimi, susipažinti galimybės nebuvo. Taip pat nurodo, kad advokatui prieiga prie civilinės bylos Nr. N2-461-859/2015 buvo suteikta tik 2015-01-13, ką patvirtina advokato ir teismo darbuotojos S. Ž. susirašinėjimas šiuo klausimu. Nurodo, kad EPP sistemoje nėra grafos „pastabos“, kurioje būtų nurodytas atsakovo privalomas dalyvavimas teismo posėdyje. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, jog jo advokatas V. P. paskutinį kartą prie EPP sistemos jungėsi 2014-08-11, kadangi ši civilinė byla dar nebuvo pradėta. Nurodo, kad advokato EPP sistemoje nėra jokių duomenų apie 2014-10-08 nutarties išsiuntimą. Šios nutarties taip pat nėra gavęs ir apeliantas. Taip pat nurodo, kad apeliantas teismui pateikė savo darbdavio 2015-01-06 įsakymą dėl Nr. KK-1, kuriuo apeliantas buvo įpareigotas 2015-01-07 dirbti. Nurodo, kad atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymo negali, nes būtų atleistas iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).

Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose bei 175¹ str. nustatyta tvarka, tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi buvo nutarta skirti civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2014 m. lapkričio 19 d., 13.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje), 507 posėdžių salėje (5 aukšte). Pripažinta ieškovės G. M. ir atsakovo R. M. dalyvavimas būtinu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismas 2014-10-08 laišku išsiuntė minėtą nutartį šalims, tame tarpe ir atsakovui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šios nutarties įteikimą atsakovui arba jo atstovui advokatui V. P..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskutinį kartą prie EPP sistemos atsakovo atstovas jungėsi 2014-08-11. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ši civilinė byla Nr. N2-461-859/2015 teisme buvo gauta tik 2014-09-19, tad aplinkybė, kad atsakovo atstovas buvo prisijungęs prie EPP sistemos mėnesį prieš pradedant bylos nagrinėjimą niekaip nepatvirtina šalies tinkamo informavimo apie bylos eigą ar joje priimtas nutartis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalis numato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, <…> teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nustatyta tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 31p. numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Nors iš LITEKO duomenų matyti, kad 2014-10-08 nutartis buvo išsiųsta šalims tą pačią dieną, tačiau kaip matyti iš advokato V. P. pateikto išrašo iš jo EPP paskyros, laikotarpiu nuo 2014-08-21 iki 2014-11-05 jis jokio pranešimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo negavo. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-10-08 nutartį atsakovo atstovas advokatas V. P. per EPP sistemą gavo tik 2015-01-16 11:11, tad yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas laiku ir tinkamai neinformavo atsakovo atstovo apie 2014-10-08 nutartį ir šios jam neįteikė iki 2015-01-16. Neatmestina galimybė, kad ši problema galėjo kilti dėl laikinų EPP sistemos sutrikimų, kas taip pat nėra atsakovo ar jo atstovo kaltė. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad vėlesniuose posėdžiuose, apie kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovą ir jo atstovą, šie dalyvauja tinkamai.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo neįvertino visų aplinkybių bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nepagrįstai nepanaikino 90 eurų paskirtos baudos, dėl ko nutartis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkintinas apelianto prašymas panaikinti 2015-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-461-859/2015 skirtą atsakovui R. M. 90 EUR dydžio baudą už neatvykimą į 2015-01-07 vykusį parengiamąjį teismo posėdį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 2 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir R. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo išspręsti iš esmės - panaikinti R. M. paskirtą 90 eurų baudą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė