Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-20
Bylos Nr.
1A-187/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Svajūnas Knizleris (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
V. Č.
Nukentėjusysis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-187/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),teisėjų: Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui ,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams.

Nuosprendžiu iš V. Č. nukentėjusiajai M. P. priteista 3162,56 litų turtinei ir 30000 litų neturtinei žalai atlyginti bei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl paminklo, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat nuosprendžiu tenkintas Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros ieškinys ir iš V. Č. priteista 7426,70 litų gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio mėn. 17 d. apie 14 val., Radviliškio rajone, Šaukoto miestelyje, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. J. metu, rankų delnais, kumščiais bei kojomis sudavė ne mažiau 7 smūgių nukentėjusiajai A. J. į veidą, ne mažiau 3 smūgių į pilvą, šonus, krūtinę, ne mažiau 1 smūgio į petį, ne mažiau 2 smūgių į abu žastus, ne mažiau 2 smūgių į abi plaštakas, ne mažiau 4 smūgių į abu dilbius, ne mažiau 1 smūgio į dešinį kelį, padarė A. J. pilvo, krūtinės ląstos, galvos sumušimus, blužnies plyšimą, kraujosruvą kaktos poodyje, veide, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės kairėje, nubrozdinimus dešiniame kelio sąnaryje. Nuo blužnies plyšimo išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir ūmiai mažakraujystei po nukraujavimo A. J. mirė. Tokiu būdu V. Č. nužudė A. J. .

Šalies argumentai

Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apelianto nuomone, apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, remiasi tik neišsamia, nevisapusiška ir nepilna teismo medicinos specialisto išvada, taip pat teisme neištirtais parodymais.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje nėra konstatuota, kada mirė nukentėjusioji A. J. ir kiek laiko praėjo nuo sužalojimo iki mirties. Pagal byloje esančius duomenis nukentėjusioji A. J. buvo paguldyta į Radviliškio rajono ligoninę bei Šiaulių ligoninę, šios aplinkybės taip pat nėra ištirtos, o jos, apelianto manymu, gali būti svarbios tikslinant mirties priežastį.

Be to, nuteistojo teigimu, nukentėjusioji A. J. 2007 metų rudenį buvo sumušta ir gydėsi Radviliškio rajono ligoninėje dėl vidaus organų sumušimo, tame tarpe ir blužnies. Radviliškio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pastarosios sužalojimo. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirtos. Nuteistasis mano, kad tai gali turėti įtakos tikslinant A. J. mirties priežastį.

Taip pat V. Č. apeliaciniame skunde abejoja 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 451/08 (04) patikimumu. Jo teigimu ši išvada yra neišsami, nepilna ir neobjektyvi, tik konstatuojanti sužalojimus ir nustatanti mirties priežastį - blužnies plyšimą, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir ūmiai mažakraujystei po nukraujavimo. Tačiau, apeliantas nurodo, kad teismo medicinos specialistui nebuvo užduotas klausimas kada, esant kokioms aplinkybėms galėjo plyšti blužnis, taip pat nebuvo tirta, ar anksčiau nebuvo blužnies plyšimų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai buvo nustatyta, kad nukentėjusioji dažnai girtavo, tačiau ar alkoholis buvo paveikęs vidaus organus (kepenis, blužnį) nebuvo ištirta. Nuteistasis mano, kad esant neišsamiai specialisto išvadai ir nesant eksperto atsakymų į daugumą svarbių klausimų, (t. y. ar buvo sužaloti kiti organai, koks jų sužalojimo mechanizmas, lokalizacija ir kt.), negalima teigti, jog nukentėjusiosios A. J. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio į jos gyvybiškai svarbų organą - pilvą. Be to, byloje neištirta ar nukentėjusiajai anksčiau buvo sužaloti vidaus organai, ar galėjo mušti kitas asmuo, nes nuo V. Č. veiksmų iki A. J. mirties praėjo nemažas laiko tarpas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pripažįsta savo kaltę dėl naudotos fizinės jėgos prieš nukentėjusiąją A. J. , tačiau nurodo, jog neturėjo tyčios nužudyti bei nepripažįsta, kad sudavė teismo nustatytą smūgių kiekį.

Nuteistojo V. Č. manymu, apygardos teismas neištyręs visų įrodymų, negalėjo konstatuoti, kad tarp jo veiksmų ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad jo veiksmai šiuo atveju sukėlė, nulėmė pasekmes - A. J. mirtį.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nuteistasis V. Č. mano, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai V. Č. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo V. Č. padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai teismo posėdyje ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Motyvai dėl nuteistojo V. Č. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. Č. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme prisipažino kaltu, nužudžius A. J. ir nuosekliai parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su A. J. pas V. V. , kurio paprašė pinigų, nes reikėjo sumokėti už elektrą, pirkti maisto. Liudytojas V. V. davė pinigų ir nuvežė į parduotuvę. Kartu važiavo ir A. J. . Parduotuvėje A. J. nuteistasis davė 50 litų sumokėti už elektrą. Po to ją paliko namuose, o jis su V. V. išvažiavo į darbą. Darbe kartu su V. V. išgėrė 2 litrų talpos butelį alaus, apgirtęs nesijautė. Grįžus iš darbo A. J. namuose nebuvo. Jis nuėjo pas kaimyną J. M. , kuris pasakė, kad A. J. nebuvo atėjusi. Grįžęs iš J. M. , gatvėje pamatė ateinant A. J. ir J. T. , kurias išbarė, liepė A. J. eiti į namus. Kartu atėjo ir J. T. , tačiau ją nuteistasis išstūmė iš namo. Nukentėjusioji A. J. buvo labai girta, atsisėdo kambaryje ant lovos. Jis priėjo prie sėdinčios A. J., buvo piktas, jie susiginčijo dėl išleistų pinigų, tada jis dešinės rankos delnu du kartus smogė A. J., vieną kartą pataikė į galvą, į kairės pusės veidą netoli ausies ir kitą kartą į petį. Ji nukrito ant šono, po to vėl atsisėdo. Tada jis rankos kumščiu smogė nukentėjusiajai į krūtinę, smogė stipriai, nes ji nuo smūgio susirietė į priekį. Tuomet spyrė jai į kairį šoną, kuri tai buvo kūno vieta nepamena, mušė apie 2-3 minutes. Mušant nukentėjusioji nesigynė, tik prašė nemušti, sakė, kad atiduos pinigus. Be to, nuteistasis ir anksčiau mušdavo nukentėjusiąją dėl jos girtavimo bei nesitvarkymo namuose (t. 1, b. l. 134-135, t. 2, b. l. 43-44). Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 140-146).

Iš liudytojos J. T. parodymų matyti, kad ji su A. J. girtavo, ėjo į parduotuvę. Gatvėje sutiko A. J. sugyventinį V. Č. , matėsi, kad jis išgėręs ir piktas, jas iškoneveikė ir pastūmė A. J. . Ji prašė V. Č. nemušti A. J.. Tą pačią dieną, praėjus apie 15-20 min., tai galėjo būti apie 14 val., pas ją į namus atėjo sumušta A. J., buvo sumuštas jos veidas. A. J. pasakė, kad ją kojomis spardė sugyventinis V. Č., taip pat ji skundėsi, kad skauda šoną žemiau šonkaulių. A. J. skundėsi, kad jai bloga, pykina, vėmė krauju. Po kiek laiko užmigo, o pabudus skundėsi, kad sunku kvėpuoti, skauda širdies plote. Ji iš kaimynės atnešė vaistų, o kai nepagerėjo, tos pačios dienos naktį iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 103-105, t. 2, b. l. 45). Šiuos liudytojos J. T. parodymus iš dalies patvirtino liudytoja D. S. , kuri parodė, kad įvykio dieną pas ją atėjo kaimynė J. T. ir paprašė vaistų nuo širdies. J. T. sakė, kad vaistų reikia A. J., kurią sumušė sugyventinis ir ji prastai jaučiasi (t. 1, b. l. 109, t. 2, b. l. 46).

Liudytoja R. D. parodė, kad 2008 m. birželio 17 d. apie 23 val. 53 min. buvo gautas pranešimas telefonu apie tai, kad Radviliškio rajone, Šaukoto miestelyje, yra sumušta A. J. . Nuvykus ligonė buvo rasta pas J. T. namuose. Ligonė buvo sąmoninga, apie sumušimą pati A. J. nieko nepasakojo, tik kaimynė pasakė, kad ji yra sumušta sugyventinio. Nuo A. J. buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, apžiūrint buvo matyti mėlynės ant veido, galvos, rankų, kojų, pilvo, nugaros. Ji skundėsi, kad jai skauda pilvą, šonkaulių sritis (t. 1, b. l. 113-114, t. 2, b. l. 47).

Be to, iš liudytojų A. L. , J. M. , B. O. D., A. V. parodymų matyti, kad nuteistasis V. Č. dažnai smurtaudavo prieš nukentėjusiąją. Tai iš dalies patvirtina ir 2008 m. birželio 6 d. Šaukoto seniūnijos duota V. Č. charakteristika, kurioje nurodyta, kad V. Č. būdamas neblaivus konfliktuodavo su sugyventine (t. 1, b. l. 164).

2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 451/08 (04) nustatyta, jog A. J. mirtis įvyko nuo blužnies plyšimo, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir ūmiai mažakraujystei po nukraujavimo. Jos kūne rasti sužalojimai: pilvo, krūtinės ląstos, galvos sumušimas, kraujosruvos kaktos poodyje, veide, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje kairėje plaštakoje, krūtinės kairėje, nubrozdinimai dešiniame kelio sąnaryje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Po sužalojimų padarymų visumos, nukentėjusioji buvo sąmoninga, todėl galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: judėti, gintis, šaukti (t. 1 b. l. 49-53).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs šiuos bei kitus nuosprendyje aptarus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad V. Č. 2008 m. birželio mėn. 17 d. apie 14 val., Radviliškio rajone, Šaukoto miestelyje, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. J. metu, rankų delnais, kumščiais bei kojomis sudavė ne mažiau 7 smūgių nukentėjusiajai A. J. į veidą, ne mažiau 3 smūgių į pilvą-šonus-krūtinę, ne mažiau 1 smūgio į petį, ne mažiau 2 smūgių į abu žastus, ne mažiau 2 smūgių į abi plaštakas, ne mažiau 4 smūgių į abu dilbius, ne mažiau 1 smūgio į dešinį kelį, padarė A. J. pilvo, krūtinės ląstos, galvos sumušimus, blužnies plyšimą, kraujosruvą kaktos poodyje, veide, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės kairėje, nubrozdinimus dešiniame kelio sąnaryje, ir taip nužudė A. J. , nes nuo blužnies plyšimo išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir ūmiai mažakraujystei po nukraujavimo A. J. mirė.

Įvertinus tai, kad prieš nukentėjusiąją nuteistasis smurtavo pakankamai intensyviai apie 2-3 min., suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbius organus (t.y. į galvą, pilvą), taip pat į tai, kad iki įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl pastarosios išleistų pinigų, darytina išvada, jog smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. J. , nuteistasis V. Č. suvokė pavojingą jo daromos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti BK 129 straipsnyje numatytos pasekmės ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte numatyta, kad tokiu atveju, kai nustatoma, jog kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes. To paties nutarimo 4 punkte numatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šiuo atveju, iš aukščiau minėtos teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad ant A. J. kūno rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, jie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl blužnies plyšimo (t. 1, b. l. 49-53). Iš kitų aukščiau aptartų įrodymų seka, kad sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajai plyšo blužnis, padarė nuteistasis V. Č. . Todėl, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp nuteistojo V. Č. tyčinių veiksmų – smūgių kumščiais bei koja ir kilusių žalingų padarinių – A. J. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusioji mirė būtent dėl jos atžvilgiu V. Č. pavartoto smurto. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji mirė tik praėjus penkioms paroms po patirtų sužalojimų, negali būti pakankamu pagrindu spręsti, kad nuteistojo veika kvalifikuota neteisingai.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti anksčiau bei abejoja teismo medicinos eksperto išvadomis, tačiau kolegijos manymu, šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme iš esmės pripažino kaltę ir nuosekliai parodė, kad įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiosios A. J. kilo konfliktas dėl išleistų pinigų, tada jis dešinės rankos delnu du kartus smogė A. J., vieną kartą pataikė į galvą, į kairės pusės veidą netoli ausies ir kitą kartą į petį. Ji nukrito ant šono, po to vėl atsisėdo. Po to, jis rankos kumščiu smogė nukentėjusiajai į krūtinę, smogė stipriai, nes ji nuo smūgio susirietė į priekį. Tuomet spyrė jai į šoną, kuri tai buvo kūno vieta, dabar tiksliai nepamena, mušė apie 2-3 minutes (t. 1, b. l. 134-135, t. 2, b. l. 43-44).

Nuteistasis ir apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau nurodo, jog byloje neištirta ar nukentėjusiosios mirtis galėjo įvykti dėl to, kad ji buvo 2007 metais sumušta kitų asmenų. Visgi, kolegijos nuomone, tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esanti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus 2007 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. G2314/07(04) bei liudytojų J. T. ir D. S. parodymai. Minėtoje specialisto išvadoje išvardinti 2007 metais A. J. patirti sužalojimai, tačiau tokio pobūdžio sužalojimų, kurie galėtų sąlygoti nukentėjusiosios mirtį, nenustatyta (t. 1, b. l. 71). Tuo tarpu 2008 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. M 451/08(04), 5 ir 6 punktuose konstatuota, kad nukentėjusiosios mirtis įvyko nuo blužnies plyšimo išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir ūmiai mažakraujystei po nukraujavimo. Nukentėjusiosios kūne rasti sužalojimai: pilvo, krūtinės ląstos, galvos sumušimas, kraujosruvos kaktos poodyje, veide, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje kairėje plaštakoje, krūtinės kairėje, nubrozdinimai dešiniame kelio sąnaryje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl blužnies plyšimo. Be to, išvados 10 punkte nurodyta, kad po sužalojimų padarymo A. J. išgyveno apie penkias su puse paros (t. 1, b. l. 49-53). Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad penkių parų laikotarpiu iki nukentėjusiosios mirties prieš ją būtų smurtavę kokie nors kiti asmenys, išskyrus nuteistąjį V. Č. . Liudytojos J. T. ir D. S. taip pat parodė, kad įvykio dieną būtent V. Č. mušė nukentėjusiąją ir todėl pastarajai reikėjo suteikti medicininę pagalbą. Be to, pats nuteistasis V. Č. pripažino 2008 m. birželio 17 d. smurtavęs prieš nukentėjusiąja A. J. . Pastebėtina ir tai, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo iškėlę versijos, kad nukentėjusioji galėjo mirti dėl 2007 metais ar kitu laikotarpiu patirtų sužalojimų ir neprašė papildomai apklausti teismo medicinos ekspertą.

Kartu atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad 2008 m. birželio 25 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 451/08(04) yra neišsami, nes joje nepasisakyta kada ir esant kokioms aplinkybėms nukentėjusiajai galėjo plyšti blužnis. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios kūno tyrimą atliko ir šią specialisto išvadą davė kompetentingas ekspertas A. J. Kerežis, turintis tokiems tyrimams atlikti būtiną kvalifikaciją. Todėl abejoti šio teismo medicinos eksperto duota specialisto išvada nėra pagrindo. Vien tai, kad specialisto išvadoje nenustatytas tikslus sužalojimų padarymo laikas bei aplinkybės, nėra pagrindas spręsti apie išvados neišsamumą. Atkreiptinas dėmesys, kad sužalojimų padarymo laikas bei aplinkybės nustatytos kitais byloje surinktais įrodymais (nuteistojo, liudytojų apklausomis, medicininių dokumentų, kurie išvardinti šios specialisto išvados aprašomojoje dalyje, duomenimis).

Be to, aukščiau paminėti nuteistojo V. Č. parodymai bei 2008 m. birželio 25 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 451/08(04), kurioje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, paneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginį, kad jis nesudavė nukentėjusiajai nuosprendyje nustatyto smūgių skaičiaus.

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apygardos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir nuteistojo V. Č. padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

Motyvai dėl nuteistajam V. Č. paskirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam V. Č. už kito žmogaus nužudymą paskirdamas devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas bausmės dydžio parinkimui aplinkybes ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Teismas skirdamas nuteistajam V. Č. bausmę įvertino tai, kad padarytas tyčinis nužudymas yra labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas, juo sukeltos neatstatomos pasekmės. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, įvertinta ir V. Č. asmenybė – neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 1 b. l. 149–152), Šaukoto seniūnijos pažymoje nurodyta, kad V. Č. Šaukote gyvena nuo 2002 metų niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, būdamas neblaivus konfliktuodavo su sugyventine, ne kartą pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 164).

Atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes apygardos teismas nuteistajam V. Č. paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam V. Č. paskirdamas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nepažeidė BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo bendrųjų pagrindų ir nėra teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę dar labiau švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Violeta RažinskaitėElena Vainienė