Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. prašė bylą nutraukti, atsižvelgus į tai, kad skundas priimtas praleidus skundo padavimo terminą, o pareiškėjai neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti, o tuo atveju, jei šis prašymas nebūtų tenkinamas - skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai netinkamai ir pažeisdami nustatytus terminus paviešino nuosavybės teisės į Statinį faktą, taip pat netinkamai bei pažeisdami nustatytus terminus išreiškė valią įgyti žemės sklypą, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantis Statinys, todėl Sprendimo negalima vertinti kaip priimto neteisėtai ir nepagristai, o netinkamo ir nesavalaikio pareiškėjų teisių įgyvendinimo neigiamos teisinės pasekmės - negalėjimas įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį prie Statinio - turi kilti tik patiems pareiškėjams, tačiau ne kitiems sąžiningiems asmenims. Pareiškėjai nuosavybės teisę į Statinį įgijo dar 2001 m. rugpjūčio 14 d. Viešųjų varžytinių aktu Nr. 1, tačiau nuosavybės teisę į šį statinį Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik 2006 m. rugsėjo 18 d. Taigi, tiek tuo metu, kai buvo svarstomas M. R. prašymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tiek tuo metu, kai buvo priimtas Sprendimas, pareiškėjų nuosavybės teisė į Statinį viešame registre dar nebuvo įregistruota. Todėl, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia remtis sandorio faktu prieš trečiuosius asmeninis, jeigu toks sandoris viešajame registre neįregistruotas nustatyta tvarka, taip pat, remiantis CK 4.262 straipsniu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintu Nekilnojamojo turto registro duomenų apie daiktus, daiktines teises ar juridinius faktus teisingumo ir išsamumo principu, pareiškėjai neturi teisės įrodinėti Sprendimo neteisėtumo, remdamiesi nuosavybės teisės į Statinį faktu. Kadangi, priimant Sprendimą, pareiškėjų nuosavybės teisė į Statinį nebuvo registruota viešajame registre, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti nuosavybės teisių į žemės sklypą, ant kurio yra Statinys, atkūrimo arba visiškai atsisakyti atkurti nuosavybės teises natūra. Be to, pareiškėjai nesiėmė kitokių priemonių, kurios buvo būtinos savalaikiam jų teisių įgyvendinimui, nes, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui rajono savaitraščio „Draugystė“ 2002 m. 44 numeryje paskelbus faktą, jog žemė po pastatais bus grąžinama M. R., taip pat nurodžius, jog piliečiai, norintys sudaryti žemės nuomos sutartis po jiems priklausančiais pastatais, prašymus privalėjo pateikti iki 2002 m. lapkričio 11 d., nustatytu terminu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė prašymo sudaryti su jais žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat nesikreipė į nurodytą įstaigą su prašymu suformuoti žemės sklypą prie Statinio ir parduoti jiems šį sklypą, todėl pareiškėjų reikalavimai negali būti tenkinami.

A. K. pažymėjo, kad pareiškėjai neturi teisės pretenduoti įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, esantį prie Statinio, net ir tuo atveju, jeigu nuosavybės teisė į Statinį būtų tinkamai ir savalaikiai paviešinta tretiesiems asmenims, nes skunde remiamasi norminiais teisės aktais, kurie nesudaro pagrindo pareiškėjams perleisti nuosavybėn šalia Statinio esantį žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar tokia žemė nuosavybės teise būtų valdoma valstybės, ar ne. Skundo reikalavimus pareiškėjai grindžia tuo, jog pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas žemės sklypas, esantis prie Statinio, priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės į šią žemę negalėjo būti atkurtos. Šio žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei pareiškėjai grindžia įstatymo 12 str. 1 d. 2 punktu, pagal kurį žemė išperkama valstybės, jeigu ji, be kita ko, yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų arba suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Pareiškėjai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklausantis Statinys yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu su skundu pateikto 2008-05-15 išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina aplinkybę, kad šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- žemės ūkio. Vadovaujantis Žemės įstatymo 25 straipsniu, žemės ūkio paskirties žemė nėra namų valdų (sodybų) paskirties žemė, taip pat nėra žemė, suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, todėl pareiškėjų teiginiai dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimą valstybės išperkamai žemei yra neteisingi ir nepagrįsti. Kadangi minėtas žemės sklypas dėl jam nustatytos pagrindinės tikslinės panaudojimo paskirties nepatenka į Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 dalies 2 punkte nurodytos išperkamos valstybinės žemės apibrėžties ribas, net ir tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės į šį žemės sklypą Sprendimu nebūtų atkurtos, pareiškėjų galimybės siekti įgyti nuosavybėn žemės sklypą, esantį šalia Statinio, būtų ribotos. Nors pareiškėjai teigia, kad jiems žemė turėjo būti parduota ar išnuomota Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 nustatyta tvarka, tačiau, atsižvelgus į Statinio būklę, šis nutarimas pareiškėjams netaikytinas. Pareiškėjų teismui pateikto 2007 m. gegužės 29 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina faktą, jog Statinys nebaigtas statyti, o jo baigtumo procentas - 19 %. Taigi, šiuo metu Statinys nepripažintas tinkamu naudoti, o remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, šį statinį naudoti draudžiama. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2 ir 2.5 punktais, suinteresuotiems asmenims valstybinė žemė gali būti parduodama tik tais atvejais, kai tokia žemė reikalinga eksploatuoti ir naudoti šioje žemėje esančius statinius, todėl pareiškėjai neturi teisės įsigyti nuosavybėn prie Statinio esantį žemės sklypą net ir tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės į šį žemės sklypą nebūtų atkurtos. Be to, turimais duomenimis, jokio Statinio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, todėl analizuoti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatų taikymo galimybę, kai faktiškai neegzistuoja statinys, prie kurio galėtų būti įgyjamas pareiškėjų pageidaujamas žemės sklypas, netikslinga.

A. K. nuomone pareiškėjų reikalavimai yra pertekliniai ir nesusiję su pareiškėjų interesų gynyba, o tuo atveju, jeigu skundas būtų patenkintas, būtų pažeistos sąžiningų trečiųjų asmenų teisės, tačiau abejotina, ar tokiu būdu būtų patenkinti pareiškėjų interesai. Atsižvelgiant į tai, kad norminiais teisės aktais pareiškėjams nesuteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, jų reikalavimai atmestini kaip paduoti asmenų, neturinčių suinteresuotumo bylos baigtimi. Sprendimu M. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus: į apytiksliai 2,88 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į apytiksliai 1,80 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų teigimu, Statinys yra tik viename iš šių žemės sklypų - sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesuprantamas reikalavimas panaikinti visą Sprendimą, o ne tą jo dalį, kuri susijusi su žemės sklypu, esančiu prie Statinio ar po juo. Kadangi Statinys nėra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į šį žemės sklypą panaikinimas niekaip negali įtakoti pareiškėjų teisių turinio ar apimties, todėl skundas atmestinas kaip paduotas neturint suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingu atveju būtų pažeisti ABTĮ 5 straipsnio reikalavimai. Be to, pareiškėjams priklausančio Statinio plotas sudaro tik 99 kv.m., o paprastai apie 100 kv. m. ploto statiniui, esančiam kaimo vietovėje, eksploatuoti yra pakankamas ne daugiau kaip 20 arų žemės sklypas, taigi, Statinio eksploatavimui pareiškėjams nėra būtinas visas žemės sklypas, kuris beveik dešimt kartų viršiją plotą, paprastai nustatomą suformuojant žemės sklypą namų valdai. Todėl reikalavimas panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą į visą 1,80 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra perteklinis ir neadekvatus siekiui nuosavybės teise įgyti ir valdyti žemės sklypą, būtiną Statiniui eksploatuoti. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5883 ha plotas yra apaugęs mišku, o vadovaujantis Žemės įstatymo 26 straipsniu gyvenamosios paskirties objektų statyba miško žemėje neleidžiama. Todėl pareiškėjai negali būti vertinami kaip turintys teisėtą suinteresuotumą ginčyti tą Sprendimo dalį, kuria M. R. atkurtos nuosavybės teisę į miškų ūkio paskirties žemę. Kadangi pareiškėjai į teismą kreipėsi turėdami tikslą įgyti nuosavybėn žemės sklypą, kuriame galėtų užbaigti Statinio statybos darbus, o pagal aukščiau nurodytų norminių teisės aktų nuostatas statyba tokiame žemės sklype draudžiama, skunde nurodytas reikalavimas vertintinas kaip neteisėtas.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai skundą padavė praleidę įstatymo nustatytą terminą jam paduoti. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos; 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, nustatytų ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu ir taikomos piliečiams, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kitiems asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo pažeistas teises. Pagal teismų praktikoje suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Pareiškėjai ginčija Sprendimą kaip pažeidžiantį jų teises, nes juo atkuriant nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo apribotos jų galimybės įgyti nuosavybėn žemės sklypą, esantį po Statiniu ir prie jo, todėl pareiškėjai su skundu į teismą dėl Sprendimo panaikinimo turėjo teisę kreiptis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tada, kai sužinojo apie jo priėmimą. Kartu su skundu pateiktame VĮ „Registrų centro“ 2008 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S(5.1.14.)-17710 nurodyti duomenys patvirtina faktą, kad apie Sprendimą ir juo sukurtas teisines pasekmes pareiškėjai sužinojo nuo paminėto VĮ „Registrų centro“ rašto įteikimo pareiškėjams ar jų atstovui dienos. Kadangi šis raštas pareiškėjų atstovui buvo įteiktas 2008 m. balandžio 25 d., pareiškėjai su skundu į teismą turėjo teisę kreiptis ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 26 d. įskaitytinai, tačiau jie pažeidė šį terminą skundui paduoti ir kartu su skundu nepareiškė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. 2008 m. rugsėjo 11 d. prašymu papildomai paaiškino, kad pareiškėjų teiginys, jog jie, gavę VAVA 2007 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. SR-4962-(1.12) sužinojo, kad jiems priklausantis statinys yra jau įregistruotame ir nuosavybės teise kitiems asmenims priklausančiame sklype, tačiau kilus abejonių, ar pastatas tikrai yra šiame rašte nurodytame žemės sklype, kreipėsi į VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis matyti, jog pareiškėjų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kaime, (duomenys neskelbtini) g., įregistruotos pagal 2001 m. rugsėjo 18 d. viešųjų varžytinių aktą Nr. 1 nuo 2006 m. rugsėjo 18 d., o šio išrašo 12 punkte nurodyta kita informacija - kad statiniai yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. IN (5.1.15.)-32904 nurodė, jog pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre A. ir S. Ž. išduotas 2006 m. rugsėjo 19 d., o jame buvo nurodyta, kad statiniai yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjams faktas apie statinio buvimą suformuotame žemės sklype buvo žinomas ne nuo VAVA 2007 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. SR-4962-(1.12) gavimo, tačiau jau nuo 2006 m. rugsėjo 19 d., bet net ir žinodami šią aplinkybę, pareiškėjai, kaip sąžiningi ir rūpestingi nebaigto statyti statinio savininkai, nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pasinaudoti jiems Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio suteikta teise susipažinti su viešais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (2 t.,b.l.73-74).

Pareiškėjų atstovas VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialui 2008 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą ištaisyti duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 11 d. išraše apie žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ nurodyti statiniai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nors pareiškėjams priklausančio pastato registro numeris yra 10/2392, tačiau iš tiesų šis pastatas yra ne sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kitame sklype, ir dėl to jis 2008 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į Vilniaus filialą, prašydamas ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto registre. Tačiau pastarasis 2008 m. kovo 13 d. rašte Nr.S(5.1.14.)-10985 nurodė, kad iš turimų duomenų negalima nustatyti, kuriame sklype yra pastatas, o norint tai nustatyti, būtina atlikti minėto nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Kadangi 2008 m. balandžio 2 d. buvo atlikta nebaigto statyti gyvenamojo namo, t. y. pamatų, esančių sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Avižieniuose, Vilniaus raj., geodezinė kontrolinė nuotrauka, kurioje nurodyti duomenys patvirtina aplinkybes, išdėstytas ankstesniame jo prašyme, pakartotinai prašė ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodančius, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 20A1p, esantis (duomenys neskelbtini) g., Avižienių km., Avižienių sen., Vilniaus raj., yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į teisingus duomenis (1 t.,b.l.33). Išnagrinėjęs šį prašymą VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas 2008 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S(5.1.14.)-17710 atsisakė keisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (taip rašte), įrašus Nekilnojamojo turto registre 2008 m. balandžio 2 d. pamatų geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu, nesant žemės sklypo savininkų prašymų (sutikimų) bei atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie nurodytą nekilnojamojo turto objektą ir teises į jį atitinka kadastro ir registro duomenų byloje esančius dokumentus ir yra pagrindo manyti, jog toks duomenų tvarkymas pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą turėtojų - bendraturčių teises ir teisėtus interesus (1 t.,b.l.34). Šiame rašte taip pat nurodoma, kad, išnagrinėjus prašyme nurodytą informaciją bei 2008 m. balandžio 2 d. pamatų geodezinę kontrolinę nuotrauką nustatyta, jog pastatas, į kurį 2006 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Ž. ir S. Ž. nuosavybės teisės 2001 m. rugpjūčio 14 d. viešųjų varžytynių akto Nr.1 pagrindu, yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos M. R., A. K., M. R. ir D. N. nuosavybės teisės VAV 2003 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 41-15769, 2008 m. vasario 21 d. paveldėjimo liudijimo, reg. Nr.946, ir 2006 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. JG-2507, pagrindu. Taip pat pažymėjo, kad nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas 2003 m. vasario 19 d. atlikus preliminarius matavimus; kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2003 m. balandžio 16 d. VAV 2003 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr.41-15769 pagrindu. Kadastro tvarkytojui pateiktoje šio žemės sklypo preliminarių matavimų byloje bei joje esančiuose dokumentuose (žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formoje, 2003 m. vasario 19 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise) nebuvo duomenų apie statinius; UAB „Atspindys“ 2004 m. gegužės 14 d. atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kurių metu taip pat neužfiksuota duomenų apie šiame žemės sklype stovinčius statinius.

Be to, VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2003 m. balandžio 16 d. pažymėjime Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinių nėra (1t.,b.l.57-58); 2003 m. balandžio 16 d. pažymėjime Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra kiti kapitaliniai pastatai ir statiniai, kurių inv. Nr. 14122, t. y. transformatorinė, ir 15040, t. y. sandėlis (1t.,b.l.57-58,184,185).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. gegužės 15 d. išrašas patvirtina, kad 1,8680 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Avižienių k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, o 0,5883 ha yra miško žemės plotas, šio žemės sklypo 8804/18680 dalys nuosavybės teise priklauso M. R. (įregistravimo pagrindas - Sprendimas), 4402/18680 dalys - D. N. (įregistravimo pagrindas – 2008 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 946), 4402/18680 dalys - M. R. (įregistravimo pagrindas – 2008 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 946), 1072/18680 dalys - A. K. (įregistravimo pagrindas – 2006 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JG-2507) (1t., b.l.35-36).

Antstolė D. M. 2008 m. birželio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.12-08-105 konstatavo, kad Vilniaus rajone, Avižienių kaime, esančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jokių pastatų nėra, didžiojoje dalyje žemės sklypo yra pieva, sklypo pakraščiuose - miškas, vietomis auga krūmokšniai, greta šio sklypo esančiame žemės sklype yra blokinis trijų aukštų su mansarda gyvenamasis pastatas, kitame žemės sklype - pastatų (sandėlių) kompleksas, o su žemės sklypu, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), besiribojančiame žemės sklype, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra mažaaukščiai gyvenamieji pastatai (b.l.129-135).

VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr.IN(5.1.15.)-32904 nurodė, kad pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre A. Ž. ir S. Ž. išduotas 2006 m. rugsėjo 19 d.; registruojant Nekilnojamojo turto registre šių asmenų nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą buvo nurodyta, jog statinys yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); minėtiems asmenims išduotame pažymėjime nurodyta, jog statiniai (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t.,b.l.76).

Žemės reformos žemėtvarkos darbus Avižienių kadastro vietovėje vykdanti UAB „Minorantė“ 2008 m. spalio 20 d. rašte teismui nurodė, kad vietoje, kurioje pareiškėjai prašo nustatyti žemės sklypo ribas po esamais statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokio pastato nebuvo ir nėra šiuo metu, o žemės sklype, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra tik pamatų duobės kontūras, bet be pamatų (2t.,b.l.137).

Kadangi pareiškėjai ginčija Sprendimą kaip pažeidžiantį jų teises, su skundu į teismą dėl Sprendimo panaikinimo jie turėjo teisę kreiptis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tada, kai sužinojo apie jo priėmimą. Pareiškėjai teigia, jog jie, gavę VAVA 2007 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. SR-4962-(1.12) sužinojo, kad Statinys yra jau įregistruotame ir nuosavybės teise kitiems asmenims priklausančiame sklype, tačiau, kilus abejonių, ar pastatas tikrai yra šiame rašte nurodytame žemės sklype, kreipėsi į VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialą, prašydami nurodyti duomenis apie žemės sklypą, kuriame yra Statinys, ir atsakydamas į šį prašymą VĮ „Registrų centras“ 2008 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S(5.1.4.)-17710, kurį pareiškėjai nurodo gavę 2008 m. balandžio 25 d., nurodė, kad statinys yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš 2008 m. gegužės 16 d. gauto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai sužinojo, kokiems asmenims nuosavybės teise ir kokiu pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad tarp šio sklypo savininkų yra ir M. R., kurios nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - Sprendimas (1t., b.l.4-5). Taigi, pareiškėjai teigia, kad apie Sprendimą ir juo sukurtas teisines pasekmes jie sužinojo nuo 2008 m. balandžio 23 d. VĮ „Registrų centro“ rašto Nr. S(5.1.14.)-17710 įteikimo pareiškėjų atstovui - 2008 m. balandžio 25 d. Pareiškėjai su pirminiu skundu, kuriuo prašė pripažinti Sprendimą negaliojančiu, į teismą kreipėsi, įteikdami skundą paštui 2008 m. gegužės 26 dieną (1 t.,b.l.12-37).

Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos redakcijos (Žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija), galiojusios nuo 2001 m. liepos 20 d. iki 2002 m. spalio 4 d., 10 punktas nustatė, kad piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu pažymimi šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie jų privažiavimai. Kai viename masyve yra kelių savininkų pastatai, šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai formuojami vienu sklypu.

Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2002 m. spalio 5 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d., 10 punktas papildomai nustatė, kad iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus kadastro duomenis ir žemės sklypų planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Apie sudarytą sutartį projekto autorius turi informuoti pretendentą ir įrašyti šios metodikos 7 priede nurodytame žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Rengiant šios metodikos 80.4 punkte nurodytą apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą.

Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 25 d., 10 punktas nustatė, kad tuo atveju, jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turimų ūkinės–komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu pažymimi šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie jų privažiavimai. Kai viename masyve yra kelių savininkų pastatai, šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai formuojami vienu sklypu. Iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus kadastro duomenis ir žemės sklypų planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Apie sudarytą sutartį projekto autorius turi informuoti pretendentą ir įrašyti šios metodikos 7 priede nurodytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Rengiant šios metodikos 80.4 punkte nurodytą apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą.

Metodikos redakcijos, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., 13 punktas nustatė, kad iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemės sklypų kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Rengiant apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą.

Civilinio kodekso (CK), įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., 1.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.394 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio nustato, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką; šio įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, nebaigtas statinys, tai statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjai, žinodami, kad pirko pastatą, buvusį valstybinėje žemėje, ir, kad pastatui eksploatuoti reikalinga žemė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, priskirtina valstybės išperkamai, taigi, į ją negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, pateikdami prašymą žemėtvarkos skyriui dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, neturėjo pagrindo abejoti, kad pastatas yra ne valstybinėje žemėje. Todėl iki atsakymo iš žemėtvarkos skyriaus gavimo jie neprivalėjo domėtis, kokie su pastatu susiję duomenys yra Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje.

2. Pareiškėjų 2007 m. gruodžio 5 d. gautame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašte, VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 30 d. rašte, 2006 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime buvo pateikiami neteisingi duomenys apie tai, kuriame žemės sklype yra pareiškėjams priklausantis pastatas. Taigi, tik VĮ Registrų centrui 2008 m. balandžio 23 d. raštu Nr.S(5.1.4.)-17710 pripažinus, kad pastatas yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai galėjo pasitikėti šia informacija ir rinkti duomenis apie žemės sklypą ir jo savininkus. Todėl skundo padavimo teismui termino pareiškėjai nepraleido.

3. Žemė, kurioje stovi pareiškėjams priklausantis pastatas ir kuri reikalinga jam eksploatuoti, sprendimo priėmimo metu turėjo būti laikoma valstybės išperkama žeme, kadangi tai yra namų valda (pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą pastatas yra gyvenamasis namas, nors ir nebaigtas statyti).

4. Pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki ginčijamo sprendimo priėmimo AB „Avižienių statyba“ vardu. Pareiškėjai pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo išsinuomoti neprivalėjo, o tik turėjo teisę tai padaryti, tačiau pasirinko teisę suformuoti žemės sklypą ir įsigyti jį nuosavybėn. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką žemėtvarkos skyrius spaudoje pretendento atkurti nuosavybės teises žemės sklypo ženklinimo datą spaudoje gali skelbti tik kai žemės sklype esančių pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką. Nustatyti pastato, šiuo metu priklausančio pareiškėjams, savininką tuo metu, kai savaitraštyje „Draugystė“ buvo paskelbta apie žemės grąžinimą M. R., žemėtvarkos skyrius turėjo galimybę, kadangi nuosavybės teisės į pareiškėjų pastatą tuo metu buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, ir kreipusis į AB „Avižienių statyba“, kurios vardu pastatas buvo registruotas, būtų įmanoma sužinoti, kad pastatas perleistas pareiškėjams.

5. Lietuvos Respublikos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi pareiškėjai yra įregistravę pastato pirkimo-pardavimo sandorį Nekilnojamojo turto registre ir turi teisę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis. Nors ginčijamo sprendimo priėmimo metu pastatas buvo registruotas ne pareiškėjų, o AB „Avižienių statyba“ vardu, tai neturi įtakos tam, ar žemė, kuri reikalinga pareiškėjams priklausančio pastato eksploatavimui, gali būti laikoma ar nelaikoma valstybės išperkama žeme.

Aplinkybė, kad apeliantai aiškinosi, ar teisingai nurodyti duomenys apie sklypą, kuriame yra apeliantams priklausantis nebaigtas statinys, nekeičia įvertinimo, kad apeliantai žinojo ar privalėjo žinoti, kad jiems priklausantis statinys stovi ne ant valstybinės žemės, o ant privataus asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

Nurodė, kad atkuriant piliečių nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, buvo siekiama derinti tokių asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų (žemės naudotojų) interesus. Teisinės nuostatos sukūrė prielaidas, kad informacija apie planuojamą nuosavybės teisių atkūrimą būtų skelbiama kiek įmanoma viešiau, kad asmenys, besinaudojantys žeme, greitai ir operatyviai įformintų tai teisine forma; kad piliečiams nuosavybė būtų atkuriama kiek įmanoma mažiau pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus. Tačiau visais atvejais suinteresuoti asmenys privalėjo elgtis rūpestingai ir aktyviai naudotis teisinėmis galimybėmis. Apeliantai nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad žemė prie jų įsigyti statinio atitiko valstybės išperkamos žemės požymius. 2001 m. rugpjūčio 14 d. viešose varžytinėse A. Ž. nusipirko gyvenamojo namo pamatų duobę, 2006 m. rugpjūčio 18 d. apeliantai užregistravo į šį statinį daiktines teises, pateikę 1998 m. gruodžio 21 d. VAVA valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas statomas nesant esminių nukrypimų nuo projekto, taip pat nurodant, kad per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti gautas leidimas namui baigti statyti. Pagal nekilnojamo turto registro išrašą, žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame yra apeliantų statinys, yra žemės ūkio paskirties. Apeliantai nepateikė į bylą gyvenamojo namo statybos leidimo ar kitų dokumentų, leidžiančių teigti, kad statinys apskritai yra (buvo) statomas ir statomas teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, teismas tinkamai kvalifikavo bylos faktines aplinkybes ir konstatavo, kad neegzistavo pagrindai, dėl kurių žemė M. R. negalėjo būti atkurta natūra, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo apskrities viršininko sprendimo.

Pažymėjo, kad apeliantai,įsigiję statinį ne ant jiems priklausančios žemės, daugiau kaip 5 metus visiškai nesirūpino tuo, kad visiškai išsispręstų žemės, ant kurios stovi statinys, klausimus.

Net ir laikantis apeliantų nurodytos pozicijos, kad jie tik iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. balandžio 23 d. rašto Nr. S(5.1.4.)-17710 sužinojo, kad pastatas yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo atveju apeliantai praleido terminą kreiptis į teismą.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato atvejus, kada žemė yra išperkama valstybės. Įstatymo leidėjas žemės priskyrimą prie valstybės išperkamos žemės sieja ne su pastatu, o su žemės sklypu, t. y. žemė yra išperkama valstybės, jeigu ji yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų arba yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems buvo suteikta žemė individualių gyvenamųjų namų statybai, ar kad jų pastatas stovi namų valdos (sodybos) sklype.

Tuo metu, kai buvo svarstomas trečiojo suinteresuoto asmens M. R. prašymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir tuo metu, kai buvo priimtas skundžiamasis administracinis aktas, apeliantų nuosavybės teisė į pastatą viešame registre dar nebuvo įregistruota. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalimi, 4.262 straipsniu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, apeliantai šioje administracinėje byloje neturi teisės įrodinėti skundžiamojo administracinio akto neteisėtumo ar ydingumo remdamiesi nuosavybės teisės į pastatą faktu.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad apeliantų pastatas yra nebaigtas statyti (baigtumo procentas 19 %). Be to, apeliantai neturi leidimo baigti statyti pastato (žr. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 21 d. pažymėjimą Nr. 446). Todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį naudoti tokį pastatą yra draudžiama, t. y. apeliantai neturi teisės eksploatuoti nebaigto statyti statinio.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami ar nuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Apeliantai negali šio nebaigto statyti eksploatuoti kol jis nebus pripažintas tinkamu naudoti, todėl jie iki šio momento neturi teisės iš valstybės įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypo nebaigto statyti pastato eksploatacijai.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.1 punktas nustato, kad asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn tik naudojamus namų valdų žemės sklypus. Tačiau žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra namų valdos žemės sklypas, ir jame nėra jokių pastatų nei pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nei faktiškai (žr. antstolės D. M. 2008 m. birželio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir žemės reformos projekto autoriaus UAB „Monorantė“ teismui pateiktus paaiškinimus). Todėl apeliantai neturi teisės iš valstybės įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra pastatų.

Be to, šis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės reformos metu grąžinant natūra pagal nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą, kuris vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punktas nustato, kad laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai. Šis žemės sklypas nėra kitos paskirties, apeliantai neginčija teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės ūkio paskirties sklypas, todėl apeliantai neturi teisės iš valstybės įsigyti ar išsinuomoti šio sklypo ar jo dalies.