- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- II-33-162/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pažeidėjas
- V.V.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.V., 2009 m. vasario 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2008-12-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. lapkričio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V.V. 2008 m. lapkričio 20 d. 23.57 val. Kretingoje, Žemaitės alėjoje, vairuodamas automobilį „VW Caravella“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 40 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 90 km/h greičiu bei nepateikė privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo poliso. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 ir 16 punktų reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu V.V. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį jam paskirta 500 litų bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi V.V. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 litų bauda.
Šalies argumentai
V.V. skundu prašė panaikinti nutarimą, nes pažeidimo nepadarė. Skunde nurodė, jog vairavo devynių vietų mikroautobusą, kuriame su juo važiavo dar 6 keleiviai. Važiavo Kretingos mieste aplinkkeliu, nes pagrindinėje gatvėje vyko remonto darbai. Nurodė, jog važiuojant Tiekėjų gatve, jo vairuojamą automobilį sustabdė iš paskos važiavęs policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnas paaiškino, kad kitoje gatvėje jis viršijo leistiną greitį. Jam buvo parodytas greičio matavimo prietaisu užfiksuotas greitis – 76 km/h. Po to policijos pareigūnai parodė kitą užfiksuotą greitį – 90 km/h ir pakomentavo, kad vėliau buvo važiuojama tokiu greičiu. Teigia, jog policijos pareigūnai užfiksavo kito automobilio greitį, nes tuo metu važiavo keletas automobilių, o greičio fiksavimo technika rodo netikslius rodmenis. Mano, jog policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, neteisėtai nurodė didesnį važiavimo greitį, nei rodė greičio matuoklis. Pagal pareigūnų pateiktą versiją jo vairuojamos transporto priemonės greitis buvo užfiksuotas du kartus, tačiau maždaug 400 metrų atkarpoje jis negalėjo išvystyti tokio greičio ir įvažiuoti į sankryžą, nes tokie jo manevrai būtų privertę automobilį apsiversti.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reikalavimą patikslino: prašo nutarimą dėl jo traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį (už greičio viršijimą) panaikinti, o kitoje dalyje, t.y. dėl traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – palikti nepakeistą (b.l. 57).
Šalies argumentai
V.V. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 17, 34). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 17, 34). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 22) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, jog nutarimas priimtas remiantis įrodymais, surinktais ir pateiktais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
V.V. skundžiamu nutarimu (b.l. 10) nubaustas už greičio viršijimą bei už tai, kad nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, pripažįsta, tačiau neigia viršijęs leistiną greitį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo nekiltų jokių abejonių. Tai įmanoma užtikrinti tik griežtai laikantis greičio matavimo prietaiso panaudojimo tvarkos.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad greičio matavimo prietaisu užfiksuotas automobilio „VW Caravella“, vairuojamo V.V., važiavimo greitis Kretingos mieste, Žemaitės alėjoje buvo 90 km/h. Minėto procesinio dokumento grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ pažymėta, kad šiam pažeidimui užfiksuoti panaudotas greičio matavimo prietaisas “Berkut“ Nr.0603077, turintis patikros liudijimą Nr.0401651.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad važiavo apie 60 km/h greičiu, prieš posūkį į Tiekėjų gatvę greitis buvo apie 55 km/h. Priekyje maždaug 20 m atstumu važiavo automobilis „Audi 80“, iš paskos iki Tiekėjų gatvės taip pat važiavo automobilis. Pažymi, kad nuo šviesoforo reguliuojamos sankryžos visi trys automobiliai pajudėjo kartu, jo vairuojamas automobilis važiavo viduryje ir trumpoje atkarpoje negalėjo išvystyti didelio greičio. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kelia abejones tai, jog jam buvo iš pradžių parodytas greičio matavimo prietaisu užfiksuotas greitis – 76 km/h, po to – 90 km/h. Mano, kad jam buvo parodytas kitos transporto priemonės greitis arba greičio matavimo prietaisas rodo netikslius parodymus.
ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teismui pareikalavus (b.l. 35), institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyris pateikė greičio matuoklio „Berkut“ Nr. 0603077 patikros liudijimą (b.l. 37). Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ Nr. 0603077 patikros sertifikatas Nr. 0401651 įrodo, jog minėtam matavimo prietaisui valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras 2008 m. lapkričio 19 d. atliko patikrą ir nustatė, kad greičio matuoklis tinkamas naudoti; patikros sertifikatas galioja iki 2009 m. lapkričio 19 d. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-124 transporto priemonių radiolokacinis greičio matuoklis „Berkut“ (modifikacijos „Berkut R“ ir „Berkut P“) įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b.l. 43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog prietaiso „Berkut“ (ir jo kitų modifikacijų) naudojimas iki Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) leidimo naudoti radijo ryšio stotis išdavimo buvo neteisėtas (2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N3-1679/07). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiame interneto tinklapyje viešai skelbiama, jog Tarnyba išdavė reikalingą leidimą naudoti radijo ryšio stotis 2007 m. liepos 4 dieną, kuris galioja iki 2016 metų kovo 1 dienos. Nagrinėjamu atveju greičio matavimo prietaisas buvo naudojamas 2008 m. lapkričio 20 d. Greičio matavimo prietaisu užfiksuoti įrodymai pripažįstami leistinais įrodymais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą, nes Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra išdavusi leidimą, susijusį su radijo dažnių (kanalų) bei radijo stočių panaudojimu. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 17 d. rašte Nr. 5-S-5381, adresuotame teritorinių policijos įstaigų viršininkams ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai, patvirtinta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą Nr. (12.21)-4R-00649 naudoti radijo stotis „Berkut R“, „Berkut P“ ir „Berkut Visa“ visuose šalies keliuose. Leidimas galioja iki 2016 m. kovo 1 d. Šiame rašte policijos generalinis komisaras nurodė minėtus greičio matavimo prietaisus naudoti vykdant eismo priežiūros funkcijas. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiame interneto tinklapyje viešai skelbiama, jog Tarnyba išdavė reikalingą leidimą naudoti radijo ryšio stotis 2007 m. liepos 4 dieną, kuris galioja iki 2016 metų kovo 1 dienos. Nagrinėjamu atveju greičio matavimo prietaisas buvo naudojamas 2008 m. lapkričio 20 d., greičio matavimo prietaiso patikra atlikta dieną prieš pažeidimo nustatymą, todėl nėra pagrindo abejoti užfiksuotų duomenų tikslumu.
Aptartų įrodymų pagrindu pripažįstamas nepagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas galimai netinkamu greičio matavimo prietaisu.
Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, jog galimai užfiksuotas ne jo vairuojamos transporto priemonės greitis, kadangi jis važiavo viduryje tarp dviejų automobilių. Faktinę aplinkybę, kad V.V. vairuojama transporto priemonė „VW Caravella“ važiavo kitų automobilių viduryje, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai H.T., N.T., I.T., važiavę kartu minėta transporto priemone.
Greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje (b.l. 44-54) pažymėta, kad tai radiolokacinis transporto priemonių greičio matavimo prietaisas skirtas transporto priemonių greičio kontrolei – automobilių sraute maksimaliu greičiu pasirinkta kryptimi (greičio taikinys) ar maksimalų signalą atspindinčių (artimas taikinys) transporto priemonių nuotoliniam greičio matavimui. Greičio matuoklis „Berkut R“ skirtas matavimams stacionariu ir patruliavimo režimu, matuoklį laikant rankoje ir jį nukreipiant kontroliuojamo objekto kryptimi
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų – policijos pareigūnų R.J. ir L.S. parodymais nustatyta, kad transporto priemonės „VW Caravella“ greitis buvo nustatytas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“, laikant jį rankoje. Paminėti liudytojai parodė, kad pažeidimas buvo nustatytas vidurnaktį ir tuo metu kelyje buvo tik viena transporto priemonė – „VW Caravella“. Net ir pripažinus, kad ši transporto priemonė judėjo tarp kitų dviejų automobilių, nepaneigiama faktinė aplinkybė, jog policijos pareigūnai užfiksavo būtent automobilio „VW Caravella“ greitį, nes greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ matuoja automobilių sraute maksimaliu greičiu važiuojančios transporto priemonės greitį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kelia abejones tai, jog greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuoti du automobilio greičio rodmenys – 76 km/h ir 90 km/h – ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už didesnį greičio viršijimą.
Liudytojo L.S. parodymais nustatyta, kad automobilio „VW Caravella“ greitis buvo išmatuotas du kartus: 90 km/h greitis tuo metu, kai automobilis pasirodė ant viaduko; 76 km/h greitis tuo metu, kai automobilis leidosi nuo viaduko prieš posūkį į Tiekėjų gatvę. Vairuotojui buvo parodyti abu greičio matavimo prietaiso rodmenys. Liudytojas pažymėjo, kad greičio matavimo prietaisas užfiksuotą greitį išlaiko 10 minučių ir turi dviejų greičių atmintį.
Radiolokacinių transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad užfiksuota greičio reikšmė, ją atitinkantys parametrai ir laikas fiksuojami atmintyje; nuspaudus operatyvinio valdymo centrinį mygtuką juos galima iškelti į ekraną. Bet kuriuo atveju užfiksuota greičio reikšmė per 10 minučių automatiškai iš ekrano išnyks. Taigi, greičio matavimo prietaisas išsaugo dviejų matavimų greitį 10 minučių.
Faktinę aplinkybę, kad sustabdžius V.V. vairuojamą transporto priemonę, vairuotojui buvo parodytas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“ užfiksuotas 76 km/h greitis, patvirtino liudytojai policijos pareigūnai R.J. ir L.S.
Abejonių kelia tai, ar užfiksuotas 90 km/h greitis yra būtent transporto priemonės „VW Caravella“, vairuojamos V.V., ir ar šis greitis yra tikslus. Pagal greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ techninę charakteristiką maksimalus greičio matuoklio veikimas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 metrų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog nuo viaduko viršaus (kuriame, policijos pareigūnų teigimu, buvo užfiksuotas 90 km/h greitis) iki policijos pareigūnų automobilio stovėjimo vietos buvo didesnis nei 400 metrų atstumas. Liudytojų L.S. bei R.J. parodymais bei jų teismo posėdyje sudarytomis schemomis (b.l. 26, 55) ši abejonė nepaneigta. Liudytojai parodė, kad policijos pareigūnų automobilis stovėjo apie 100 metų atstumu nuo posūkio į Tiekėjų gatvę, tačiau nenurodė, koks atstumas buvo nuo greičio matavimo vietos iki viaduko aukščiausio taško. Reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės nėra užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 12, 13). Tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta, kokiu atstumu bei režimu buvo matuojamas greitis, nepažymėta ta aplinkybė, kad buvo užfiksuoti du tos pačios transporto priemonės greičiai ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už sunkesnį pažeidimą.
Administracinėje teisėje laikomasi principo, kad kiekvienas neaiškumas traktuojamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad V.V. važiavo 76 kilometrų per valandą greičiu, todėl 26 kilometrais per valandą viršijo leistiną greitį. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą kvalifikuojamas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir užtraukia baudą vairuotojui nuo 100 iki 300 litų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, V.V. veika iš ATPK 124 straipsnio 4 dalies perkvalifikuojama į ATPK 124 straipsnio 3 dalį.
Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, vadovaujamasi bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriam atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Duomenimis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 15) nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2008 m. birželio 2 d. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta 100 litų bauda. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybe yra pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pakartotinai per metus padarytas vienarūšis pažeidimas pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių V.V. nenurodė ir teismas nenustatė.
Įvertinus pažeidimo pobūdį (pažeidimas padarytas neintensyvaus eismo metu), pažeidėjo asmenybę (dirba bendrovėje tarnybos vadovu), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skirtina didesnė nei pažeidimo sankcijoje numatytos baudos vidurkio bauda – 200 litų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo V.V. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir ATPK 124¹ 6 dalį paskirta galutinė subendrinta 500 (penkių šimtų) litų bauda, pakeisti. V.V. veiką iš ATPK 124 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124 straipsnio 3 dalį, paskiriant 200 (dviejų šimtų) litų baudą, kitoje dalyje palikti nutarimą nepakeistą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi V.V. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų baudą.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.