Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. H. D. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (1961 m. redakcija) 2271 straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija), BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 m. redakcija), BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas. Veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko (toliau – Pravieniškių kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime vertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, skirti skatinimai, darbo patirtis bausmės atlikimo metu, individualus nuteistojo resocializacijos planas, jo vykdymo rezultatai, nuteistojo vertybinės nuostatos, kriminogeniniai veiksniai.

4. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi Pravieniškių kalėjimo teikimo netenkino. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors nuteistasis ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme), vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, tačiau teismas sprendė, kad jie nėra pakankami ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamumo rizika su mažėjimo tendencijomis rodo, kad nuteistasis elgesį keičia teisinga linkme, tačiau duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo H. D. elgesys pasikeitė tiek, jog būtų galimybė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra vertinamas teigiamai, tačiau pažymėjo, kad anksčiau nuteistojo padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis. Teismas įvertino nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir rizikas bei nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis turimus įsiskolinimus dengia nežymiai, kategoriškai neigia įvykdęs nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, bet neabejotinai rodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą H. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam gali būti keičiama paskirta bausmė.