Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1794-524/2015

2015 m. spalio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-22 pareiškėja pateikė pranešimą dėl trūkumų šalinimo civilinėje byloje ir pateikė papildomus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindi­nių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas 2015-09-04 nutartimi nustatė, kad pareiškėjos (apeliantės) pateiktas procesinis dokumentas (pareiškimas) neatitinka bendrų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir papildomų ieškiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str.), todėl nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad pareiškėja nurodė, jog ji su dukra grįžo gyventi į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, neseniai pradėjo dirbti Lietuvoje, gauna minimalų darbo užmokestį, viena augina dukrą ir nemato galimybių grąžinti anksčiau iš bankų pasiskolintų kreditų, bet pareiškėjo nenurodė aplinkybių, kokia jos turtinė padėtis buvo prisiimant įsipareigojimus kreditoriams, kokios aplinkybės nulėmė turtinės padėties pablogėjimą, dėl ko pareiškėja neišgali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kokias pajamas ji gaudavo Didžiojoje Britanijoje ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra pateikusi duomenų apie įsiskolinimo įtrauktiems kreditoriams priežastis, kreditų (tame tarpe grąžintų) panaudojimą, įvykdymo terminus, taip pat apie teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas. Pareiškėja teismui nepateikė notarinės 2008-11-12 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo A. K. sutarties. Anot pirmosios instancijos teismo, minėti teismo nustatyti trūkumai yra esminiai, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą.

Apeliantė 2015-09-22 pateikė teismui pranešimą dėl trūkumų šalinimo civilinėje byloje ir pateikė papildomus duomenis, o būtent: pateikė notarinės 2008-11-12 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo A. K. sutarties kopiją; su Swedbank AB (tuo metu AB Hansabankas) sudarytos kredito sutarties kopiją; atstovavimo sutartį, sudarytą tarp apeliantės atstovo VšĮ ADVOC LT vadovo L. M. ir advokato D. K.; įrodymus apie kreditorių atsiradimo priežastis ir duomenis apie teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai; pažymą apie teistumą. Be to, apeliantė kartu su minėtu pranešimu pridėjo patikslintą pareiškimą, kuriame papildomai patikslino ir nurodė aplinkybes apie tai, jog Didžiojoje Britanijoje pajamų negavo, o nemokumą sukėlė būtent paimtų kreditų mokėjimų našta ir nepakankamos pajamos.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė teismo 2015-09-04 nutartimi nustatytų trūkumų neištaisė: nepateikė duomenų, kokia jos turtinė padėtis buvo prisiimant įsipareigojimus kreditoriams, kokios aplinkybės nulėmė turtinės padėties pablogėjimą, dėl ko pareiškėja neišgali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kokias pajamas ji gaudavo Didžiojoje Britanijoje ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nagrinėjamu atveju, siekiant pareiškimą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, pastarajam neištaisius nustatytų trūkumų, svarbu nustatyti ne tik aplinkybę, kad tokie trūkumai formaliai nebuvo ištaisyti, bet ir aplinkybę, ar tokie trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą, nepriimti pateikto pareiškimo nagrinėjimui. Formali­zuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Įstatyme neapibrėžta, kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padari­nys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė pakankamai duomenų, leidžiančių priimti pareiškimą nagrinėjimui ir spręsti dėl jo pagrįstumo, t.y. pareiškimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui taikomus reikalavimus, nurodytus CPK ir FABĮ.

Apeliantė nurodė, kad prisiėmus kreditorinius įsipareigojimus, jos finansinė padėtis šių įsipareigojimų vykdyti neleido. Ryšium su tuo, anot apeliantės, ji išvyko į Didžiąją Britaniją, bet ten pagerinti turtinę padėtį jai nepavyko, jokių pajamų minėtoje šalyje apeliantės negavo. Taigi, apeliantė nurodė aplinkybes apie tai, kokia jos turtinė padėtis buvo prisiimant įsipareigojimus kreditoriams, kokios aplinkybės nulėmė turtinės padėties pablogėjimą, dėl ko apeliantė neišgali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kokias pajamas ji gaudavo Didžiojoje Britanijoje. Tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, šiuo atveju, nelaikytina pagrindu nepriimti pareiškimo. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (FABĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Minėta straipsnio nuostata nenustato, kad toks įpareigojimas fiziniam asmeniui turi būti taikomas pareiškimo priėmimo stadijoje. Dėl to spręstina, kad pareiškimui esant atitinkančiam aukščiau nurodytus bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui taikomus reikalavimus, teismas tokį pareiškimą privalo priimti ir įrodymų rinkimo klausimą spręsti priėmus pareiškimą. Juolab, kad pasirengimui nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme teismas turi vieną mėnesį, su teise minėtą terminą pratęsti penkiolikai dienų (FABĮ 5 str. 7 d.).

Pažymėtina ir tai, kad įpareigojimas pagrįsti pareiškime išdėstytas aplinkybes, nurodytas CPK 111 str. 2 d. 5 p., turi būti suprantamas ne kaip pareiga asmeniui įrodyti savo pareiškimą, bet pareiga pagrįsti pateikto dokumento atitikimą atitinkama tvarka (ypatingąja, supaprastinto, ginčo teisena ir pan.) nagrinėjamam procesiniam dokumentui. Pareiškimo priėmimo stadijoje pareiškėja neprivalo įrodyti paties pareiškimo, jis privalo įrodyti, kad jos pareiškimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui taikomus reikalavimus, ir jis yra tinkamas nagrinėjimui. Apeliantė pareiškime nurodė pakankamai aplinkybių ir pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti dėl jos pateikto pareiškimo atitikimo CPK ir FABĮ normas, leidžiančių pareiškimą priimti ir jį nagrinėti.

Pasisakydamas dėl apeliantės atstovo VšĮ ADVOC LT vadovo L. M. teisės sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu D. K., apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pridėtos prie atskirojo skundo tarp VšĮ ADVOC LT ir apeliantės 2015-06-16 sudarytos atstovavimo sutarties turinio matyti, kad apeliantė suteikė įgaliojimą VšĮ ADVOC LT sudaryti atstovavimo sutartį su bet kokiu advokatu. Dėl to apeliacinės instancijos teisme nustatyta aplinkybė, bylos išsprendimui neturi jokios reikšmės, kadangi nei VšĮ ADVOC LT, nei advokatas apeliantės vardu jos teisme neatstovavo. Visus procesinius dokumentus pasirašė pati apeliantė, kito asmens atstovavimas apeliantę nenustatytas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos I. K. pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priimtinas ir perduotinas toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir jį perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.