Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. PK-2295-311/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
PK-2295-311/2011
Teisminio proceso Nr.
1-05-3-00078-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
G. J.
Baudž. byla Nr. PK-2295-311/2011
Proceso Nr.1-05-3-00078-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 1.2.4.8
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:nukentėjusiajam A. B.,kaltinamajam G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusysis A. B. privataus kaltinimo tvarka kaltina G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, aukštojo išsilavinimo, dirbantį (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis A. B. privataus kaltinimo tvarka kaltino G. J. tuo, kad 2011-01-13 apie 11.45 val., jam atvažiavus automobiliu „H. C.“ į prekių bazę, esančią (duomenys neskelbtini), ir sustojus bazės teritorijoje, prie jo automobilio priėjo bazės direktorius ir savininkas G. J., kuris liepė A. B. išvažiuoti iš bazės teritorijos. A. B. paaiškinus, kad jis atvažiavo trumpam ir tuoj automobilį patrauks, G. J. du kartus sudavė A. B. į veidą, po to išvažiavo, t.y. A. B. privataus kaltinimo tvarka kaltina G. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.1 d.

Kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), akcininkas ir direktorius. 2011-01-13 jam būnant bazės teritorijoje pamatė, kad į bazės teritoriją įvažiavo automobilis, vairuojamas A. B. į (duomenys neskelbtini) bazę ir sustojo draudžiamoje sustoti vietoje, nes prie įvažiavimo stovi draudžiantis sustoti kelio ženklas. Priešais tą vietą dirbo žmonės - ant kiosko užkalinėjo lenteles. Dar buvo atvykęs automobilis „Audi“, G. J. kalbėjosi su dirbančiaisiais ir „Audi“ vairuotoju. Priėjęs prie A. B. automobilio G. J. pasakė, kad šis nestovėtų prie draudžiančio sustoti kelio ženklo ir nuvažiuotų į priekį. Neprisimena, ar pabeldė į langą, sakydamas pirmą kartą. A. B. tuo metu kalbėjo telefonu, sakė, kad tuoj nuvažiuos. G. J. nuėjo. Po kiek laiko jis pamatė, kad A. B. nenuvažiavo, todėl maždaug po 3 min. vėl priėjo prie A. B. automobilio ir pasakė šiam, kad jis atvyko ne kaip klientas, todėl lai išvažiuoja. A. B. automobilis stovėjo ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoj, be to, trukdė pravažiuoti. Jis kelis kartus paprašė A. B. nuvažiuoti, bet šis nepakluso ir G. J. pradėjo kolioti. Tuomet G. J. pasakė, kad A. B. yra chamas ir nuėjo. Pastarasis iššoko iš automobilio ir pradėjo koliotis, gąsdinti, sakydamas, kad G. J. nežino, kas toks A. B. ir G. J. visa tai brangiai kainuos. Kadangi tokių įvykių būna dažnai, būna, kad gąsdina, G. J. nurodė, kad jis skuba į susitikimą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Įvykio metu jis buvo blaivus.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2011-01-12 jis su automobiliu įvažiavo į (duomenys neskelbtini) bazės, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją. Buvo daug sniego, I-oje juostoje stovėjo autobusiukas. Iš bazės teritorijos atvažinėjo automobilis. Jis jį praleidinėjo. Jam sėdint automobilyje į jį atsisuko G. J. ir pasakė: „Išvažiuok iš čia“. Tuo metu telefonu A. B. nekalbėjo, paklausė, dėl ko jis turėtų išvažiuoti. G. J. priėjo arčiau ir A. B. pajuto nuo G. J. sklindantį alkoholio kvapą. Priėjęs G. J. buvo padėjęs rankas ant durelių viršaus ir su ranka jam smogė į veidą. A. B. apstulbo, paklausė, kokią teisę jis turi taip elgtis. Tada G. J. jam dar kartą smogė, atsirado mėlynė. Po to prie jų priėjo dar vienas žmogus, gražiai prašė išvažiuoti. A. B. pasakė, kad kvies policiją., priėjo prie G. J. ir pasakė, kad šis palauktų, bet G. J. išvyko. Kai jis antrą kartą išlipo iš mašinos, jau buvo iškvietęs policiją, parodė G. J. pensininko pažymėjimą.

Liudytojas L. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), G. J. yra jo darbdavys. 2011-01-12 jis matė, kaip A. B. automobiliu atvažiavo į bazės teritoriją. A. B. buvo sustojęs ten, kur negalima sustoti. Tuo metu L. G. dirbo šalia, už 5 metrų. Direktorius G. J. priėjo prie A. B. automobilio ir paprašė patraukti mašiną nuo įvažiavimo. A. B. tuo metu kalbėjo telefonu. Paskui direktorius antrą kartą priėjo. L. G. suprato, kad kilo konfliktinė situacija, nes sklido nemalonūs balsai. A. B. pasakė, kad: „Tu nežinai, su kuo turi reikalą“, „tu turėsi problemų“. G. J. tonas buvo šiek tiek pakeltas. Po to G. J. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, įėjo į bazės teritoriją, bendravo su A. B.. Pirmą kartą priėjęs prie mašinos G. J. pabeldė į langą. Kai jis antrą kartą priėjo, mašinos durelės buvo atidarytos. Smūgių jis nematė. Konflikto metu A. B. sėdėjo automobilyje. L. G. ryte bendravo su direktorium, šis tikrai nebuvo išgėręs. Po pirmo teismo posėdžio L. G. išeidinėjo kartu su A. B.. jis atsisukęs pasakė, kad „tavęs ten nebuvo. Nesikišk, kur nereikia, nes tau brangiai kainuos“ ir pagrasino pirštu.

Liudytoja R. N. parodė, kad ji dirba kioskelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) bazės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nuomojasi patalpas pas G. J.. 2011-01-12 jai dėliojant prekes, išgirdo triukšmą. Kadangi kiosko langelis buvo atidarytas, ji būdama patalpoje matė, kaip prie teritorijoje sustojusio automobilio, už kurio vairo sėdėjo, kaip ji vėliau sužinojo, A. B., priėjo direktorius G. J. ir paprašė patraukti automobilį. Ji tai girdėjo, nes buvo maždaug 4-5 metrų atstumu nuo jų. Po 5 min. G. J. dar kartą priėjo prie A. B.. Ji girdėjo, kaip po to A. B. rėkė ant direktoriaus, jį koliojosi, girdėjo A. B. keiksmažodžius, tačiau direktorius G. J. nesikeikė. Direktorius vėliau išvažiavo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, bendravo su A. B.. R. N. nuomone, G. J. nebuvo išgėręs. R. N. nurodė, kad kai A. B. pradarė dureles, puolė.

Liudytojas M. J. parodė, kad G. J. yra jo tėvas. 2011-01-12 jis su L. G. tvarkė kioską. Prie jų priėjo G. J.. Jiems besikalbant, į bazės teritoriją atvažiavo tuo metu jam nepažįstamas A. B. ir pastatė mašiną prie įvažiavimo. G. J. nuėjo paprašyti, kad šis patrauktų mašiną. M. J. matė, kaip A. B. ėjo link jų, G. J. vadindamas debilu, asilu, sakė, kad: „Tu nežinai, kiek tau tai kainuos, su kuo reikalą turi“. M. J. buvo 15 metrų atstumu prie kioskelio. Jis atkreipė dėmesį I automobilį, kuris sustojo, užtvėrė pravažiavimą ir stovėjo gal 5 minutes. Prie jo priėjo G. J., mašinos stiklas buvo nuleistas. Jų pokalbį mažai girdėjo. Po 3-4 minučių G. J. vėl priėjo prie automobilio. A. B. išlipo iš mašinos. Kai G. J. nueidinėjo, A. B. sakė, kad „Tau čia brangiai kainuos, nežinai su kuo susidėjai“. G. B. sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Jis tikrai nebuvo išgėręs.

2011-03-08 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės K. M. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00040-11, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. B. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas ar kitokie neteisėti veiksmai, viešosios tvarkos pažeidimo faktas nenustatytas ( baudž. b. Nr. 22-1-00040-11 b.l. 5-6).

2011-04-07 Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu buvo patenkintas A. B. skundas ir prokurorės K. M. 2011-03-08 nutarimas panaikintas ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas ( baudž. b. Nr. 22-1-00040-11 b.l. 9).

Specialisto išvadoje Nr. 158/11(02) nurodyta, kad A. B. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Odos paraudimai mechaniniu sužalojimu nelaikomi (baudž. b. Nr. 22-1-00040-11, b.l. 17).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad A. B. iš jam pateiktų atpažinti 4 nuotraukų atpažino G. J., kaip labai panašų į tą, kuris 2011-01-13 apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei du kartus sudavė jam į veidą. K. S., kaip jam sudavusio asmens, neatpažino ( baudž. b. Nr. 22-1-00040-11, b.l. 32-33, 34-35).

2011-05-16 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00040-11 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. požymių.

Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “B. M. ir J. prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

LR BK 2 str. 3 d. nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką”.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti G. J. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė.

Kaltintojas-šiuo atveju nukentėjusysis A. B. privalėjo pateikti teismui pakankamai G. J. kaltumą įrodančių įkalčių, o visos byloje iškilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąjį G. J., nukentėjusįjį A. B., liudytojus L. G., R. N., M. J., pagarsinus prijungtą prie bylos baudžiamosios bylos Nr. 22-1-0040-11 medžiagą, atsiųstą iš Kauno AVPK Centro PK, teismas sprendžia, kad nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. J. būtų padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusiojo A. B. parodymus apie tai, kad G. J. 2011-01-13 apie 13.45 val. stoties bazės, esančios (duomenys neskelbtini), jam du kartus sudavė į veidą, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Šių A. B. nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei nukentėjusysis A. B., nei liudytojai L. G., R. N., M. J., taip pat iš specialisto išvados matyti, kad A. B. nekonstatuota mechaninės traumos požymių, o odos paraudimai mechaniniu sužalojimu nelaikomi.

Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad jis anksčiau dirbo policijos pareigūnu, šiuo metu yra pensijoje. Teismo nuomone, A. B., kaip buvęs policijos pareigūnas, privalėjo žinoti, kokių veiksmų turi imtis jo iškviesti į įvykio vietą policijos pareigūnai. Pastarieji nors ir atvyko į stoties bazės teritoriją, tačiau įvykio aplinkybių nenustatinėjo, jokių galimų įvykį mačiusių liudytojų neapklausė.

Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. B. atžvilgiu G. J. būtų pavartojęs smurtą ar kitokius neteisėtus veiksmus. A. B. nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei kaltinamasis, nei teismo posėdyje apklausti liudytojai. Jie visi nurodė priešingai, kad ne kaltinamasis G. J., o nukentėjusysis A. B. sustojęs neleistinoje keikėsi, koliojosi.

Esant nurodytoms aplinkybėms G. J. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str.,

nusprendžia:

G. J., privataus kaltinimo tvarka kaltinto nukentėjusiojo A. B. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas