- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- A-469-1085-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
- Pareiškėjas
- A.E.R.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.E.R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2006 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 85-1947, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. (06)10-2586 ir išvadą Nr. T5-25, įpareigojant atsakovą taikyti Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijai administracines nuobaudas už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 89 straipsnio pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį (b.1.2-3). Pareiškėja nurodė, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos (toliau - Unija) administracija, nepranešusi Pakruojo darbo biržos teritoriniam skyriui apie laisvą darbo vietą Unijoje, pažeidė Darbo kodekso 89 straipsnį. Pareiškėjos teigimu, už šį pažeidimą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 20 straipsniu, darbdavys turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnį. Pareiškėjos manymu, Unijos administracijai įteiktas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2006 m. spalio 27 d. reikalavimas pašalinti pažeidimą - informuoti darbo biržos teritorinį skyrių apie laisvą darbo vietą įstaigoje - nėra pakankama prevencinė priemonė, be to, ATPK normos nesuteikia Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui ir Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui teisės asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą, surašyti reikalavimus (tai nėra administracinė nuobauda).
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija su skundu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka privalo surašyti protokolus ir reikalavimus. Atsakovės tvirtinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje" 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbo inspektoriai turi teisę asmeniškai nuspręsti, ar asmenis, pažeidžiančius arba nepaisančius teisinių nuostatų, perspėti arba duoti patarimą, ar patraukti atsakomybėn arba rekomenduoti patraukti atsakomybėn. Atsakovė paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, nustatę Unijos administracijos padarytą Darbo kodekso 89 straipsnio pažeidimą, įvertinę, ar jo padaryme yra kėsinimosi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, priėmė sprendimą apsiriboti privalomo vykdyti reikalavimo įteikimu, o pareiškėjos 2006 m. rugsėjo 30 d. skundas buvo išnagrinėtas pagal Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, norminių teisės aktų nuostatų nepažeidžiant (b.l. 18-19).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies - Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (06)10-2586 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2006 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 85-1947 panaikino, įpareigodamas Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2006 m. rugsėjo 30 d. skundą iš naujo. Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. gruodžio 13 d. išvadą Nr. T5-25 nutraukta. Nustatyta, kad pareiškėja 2006 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Šiaulių skyrių, prašydama taikyti administracinio poveikio priemones Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijai pagal ATPK 41 straipsnį (b.1.26). VDI Šiaulių skyrius 2006 m. spalio 27 d. surašė reikalavimą Nr. 0617-0106, įpareigodamas Uniją pažeidimus pašalinti (b.1.24-25), ir apie tai 2006 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 85-1947 informavo pareiškėją (b.1.5; b.l. 24). Pareiškėja, nesutikdama su VDI Šiaulių skyriaus veiksmais, kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių (b.1.23.). Pareiškėja skunde išreiškė prašymą taikyti Unijos administracijai administracines nuobaudas pagal ATPK 41 straipsnį už padarytus Darbo kodekso 89 straipsnio pažeidimus bei spręsti klausimą dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo tyrimą atlikusiam VDI Šiaulių skyriaus darbo inspektoriui (b.1.23). Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2006 m. gruodžio 13 d. surašė išvadą dėl VDI Šiaulių skyriaus patikrinimo Pakruojo ūkininkų kredito unijoje Nr. T5-25, kurioje konstatavo, kad VDI Šiaulių skyriaus vyresnysis darbo inspektorius pareiškėjos prašymą išnagrinėjo pagal VDI kompetenciją ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų nepažeidė (b.1.21-22). Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2006 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (06)10-2586, kuriuo pareiškėjos 2006 m. lapkričio 13 d. skundą atmetė (b.1.20).
Teismo konstatavimu, ATPK 41 straipsnis numato administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Administracinės atsakomybės klausimas sprendžiamas įgaliotai institucijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant atitinkamą nutarimą (ATPK 286, 287 straipsniai). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradedama administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu. Atsisakius pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, priimamas motyvuotas nutarimas, nurodant pagrindą dėl kurio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta (ATPK 250 straipsnis). Iš VDI Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2006 m. lapkričio 3 d. rašto nustatyta, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nors pareiškėja skunde prašė spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Atitinkamas nutarimas Unijos vadovų atžvilgiu nebuvo priimtas. Teismo konstatavimu, nusprendus atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turėjo būti priimtas atitinkamas nutarimas, tačiau tokio nutarimo darbo inspektorius nepriėmė. Dėl šių priežasčių 2006 m. lapkričio 3 d. VDI Šiaulių skyriaus raštas Nr. 85-1947 ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (06)10-2586 panaikinti kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų, VDI įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2006 m. rugsėjo 30 d. pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą, atitinkantį ATPK 286 straipsnio reikalavimus. Byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. T5-25, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, konstatavus, jog minėta išvada pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nesukuria, nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas remiasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 3 straipsniu ir nurodo, jog, atlikus patikrinimą, pareiškėja raštu buvo informuota apie pritaikytas poveikio priemones (Unijos administracijos vadovei buvo surašytas privalomas vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas dėl Darbo kodekso 89 straipsnio nuostatų taikymo, vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 ratifikuotos tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje" 17 straipsnio 2 dalį darbo inspektoriai turi teisę asmeniškai nuspręsti, ar asmenis, pažeidžiančius arba nepaisančius teisinių nuostatų, perspėti arba duoti patarimą, ar patraukti atsakomybėn arba rekomenduoti patraukti atsakomybėn. Kiekvienu atveju darbo inspektorius turi vadovautis teisingumo, protingumo, objektyvumo principais. Atsakovo manymu, pareiškėjos prašymas taikyti administracinio poveikio priemones neturi teisinio pagrindo, o teismo priimtas sprendimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pažymima, jog darbo inspektorius, nepradėjęs administracinės teisenos, negali priimti nutarimo ją nutraukti (ATPK 287 straipsnis).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Jos teigimu, apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja ATPK. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal ATPK 30¹ straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas) savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti, sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Pareiškėja nurodo, jog Unijos administracija jau du kartus buvo bausta administracine tvarka už pažeidimus darbo apsaugos srityje. Pareiškėjos manymu, darbo inspekcijos veiksmai prieštarauja ATPK.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje siekia, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovams būtų pritaikytos administracinės nuobaudos, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnyje. Tai reiškia, kad pareiškėjos skundo reikalavimai turi būti vertinami taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas administracinės atsakomybės ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisykles.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2006 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui pranešė apie tai, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracija neinformavo apie laisvą paskolų vadybininko darbo vietą Darbo biržos, tuo pažeidė Darbo kodekso 89 straipsnio reikalavimus ir įvykdė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. Pareiškime darbo inspekcijai pareiškėja nenurodo aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad ji yra nukentėjusioji nuo padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl jos pareiškimas vertintinas kaip informacijos pateikimas institucijai, kompetentingai iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnai pareiškėjos pareiškime nurodytą informaciją turėjo įvertinti pagal atitinkamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas: arba vadovaudamiesi ATPK 259 straipsniu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, arba ATPK 250- 251 straipsnių pagrindu priimti nutarimą atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Byloje esantys duomenys rodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresnysis darbo inspektorius 2006 m. lapkričio 3 d. atsakė į pareiškėjos prašymą, nurodydamas, kad dėl pareiškėjos nurodytų pažeidimų Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovei 2006 m. spalio 27 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr.0617-0106 reikalaujant pašalinti įstatymo pažeidimus. Nurodyti darbo inspekcijos pareigūno surašyti administraciniai aktai savo forma neatitinka nutarimo atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau dėl savo turinio ir teisinių pasekmių vertintini kaip atsisakymas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnis apibrėžia ratą subjektų, turinčių teisę ginčyti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tai - asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis.
Pagal ATPK 293 straipsnį nutarimas gali būti skundžiamas per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos; jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.
Pareiškėja nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę ginčyti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus atsisakymą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, tai reiškia, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsniu jos skundą turėjo būti atsisakyta priimti nagrinėti teisme.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnis nenumato išankstinės neteisminės skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjos skundas teismui, paduotas 2006 m. gruodžio 27 d., laikytinas paduotu praleidus įstatymo nustatytą dešimties dienų terminą; pareiškėjai neprašant šio termino atnaujinti, tai laikytina savarankišku Administracinių bylų teisenos įstatymo 37straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu atsisakyti priimti skundą nagrinėti teisme.
Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą netinkamai taikė procesinės teisės normas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.