Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Dianos Rakauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Dianos Rakauskienės pareiškimą dėl skolininko Petro Lukošiaus turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – Gražina Lukošienė, antstolė Brigita Palavinskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl analizuotini atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti įrodymų užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Pareiga rinkti įrodymus nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis). Įrodymų užtikrinimo institutu siekiama sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti duomenis, reikalingus nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje. Šis institutas taikomas, esant byloje dalyvaujančių asmenų pagrįstai abejonei, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Dalyvaujantys byloje asmenys, pateikdami teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, privalo įrodyti būtinybę užtikrinti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 222 straipsnį, tokiame prašyme, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus. Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, sprendžia, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę, taip pat, ar prašomi užtikrinti įrodymai susiję su ieškinio/pareiškimo aplinkybių pagrindimu.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl įrodymų užtikrinimo konstatavo, kad pareiškėja nenurodė, kokias teisines pasekmes sukels statinių, esančių žemės sklype Aitvarų g. 35, Vilniuje, kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus, nebus išspręstas statinio juridine prasme klausimas. Įvertinus atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pateiktą bylos medžiagą, spręstina, jog tokia teismo išvada yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, areštuotame žemės sklype, esančiame Aitvarų g. 35, Vilniuje, pastatytas statinys nėra nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį, ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, skolininko teigimu, - nes nebaigtas statyti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog siekia į skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalį įtraukti nurodyto statinio dalį, o kadangi statinys neinventorizuotas, antstolis negali jo areštuoti ir vėliau parduoti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos pakaktų statiniui areštuoti, nes kiekvienu atveju areštuojamo nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota nekilnojamojo turto registre, šiuo tikslu turi būti atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, ko neatlikus, nepagrįstai pareiškėja nurodo, kad statinys galėtų būti identifikuojamas bei areštuotas vien nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų pagrindu (CPK 678 straipsnis).

Kadangi nurodytas statinys nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas iš viso ir nėra registruotas skolininko ar jo sutuoktinės vardu, galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo) – priklausiniu, jeigu leidžia daikto prigimtis, sprendžia daikto savininkas. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese skolininkas, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, turėtų atlikti nekilnojamojo daiktui įforminti teisiškai reikšmingus veiksmus, iš kurių kiekvienu atveju būtina, tačiau nepakanka atlikti kadastrinių matavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog statinio neįregistravimas sudaro teisinių kliūčių savininkui juo disponuoti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 12, 16 straipsniai), tačiau nepaneigia nei tokio statinio, kaip antraeilio, statuso žemės sklypo atžvilgiu, nei tokio antraeilio daikto likimo, pereinant pagrindinio daikto nuosavybės teisei kitam asmeniui (CK 4.40, 6.359 straipsniai).

Įvertinus priežastis, dėl kurių pareiškėja prašo užtikrinti įrodymus, aplinkybes, kurias pareiškėjos prašomi įrodymai turėtų patvirtinti bei prašomų užtikrini įrodymų pobūdį, darytina išvada, jog pareiškėjos suformuluotas prašymas įpareigoti sutuoktinius leisti pareiškėjai, kartu su kadastrinių matavimų specialistais, atlikti statinių, esančių žemės sklype Aitvarų g. 35, Vilniuje, kadastrinius matavimus, neatitinka įrodymų užtikrinimo sąlygų (CPK 222 straipsnis), įrodymų užtikrinimo paskirties ir siekiamų tikslų, nėra suderinamas su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais šios kategorijos bylose bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų užtikrinimą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą.