Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo nuomone, atsakovė blogai apskaičiavo jo darbo pagal darbo sutartį UAB „Ceramicoil“ laiką. Tvirtina, kad matematiniu apskaičiavimu, M. S. darbas pagal darbo sutartį Lietuvoje sudaro daugiau nei 25 procentus Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos. VSDFV pareiškėjo akcentuotą matematinę klaidą ignoravo ir skaičiavimų nepatikrino. Užsienio išmokų tarnyba teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, atsižvelgė į Reglamento Nr. 987 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta Reglamento Nr. 883 13 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, pateiktus kriterijus. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV nuomone, analogiškais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį. M. S. nuomone, nors Reglamento Nr. 987 14 straipsnio 5 b ir 8 punktai skamba panašiai (juose kalbama apie didelę ar nedidelę veiklos apimtį), tačiau tai visiškai skirtingos nuostatos, o painiava atsirado dėl Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b punkto netinkamo vertimo į lietuvių kalbą. Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b punkte kalbama ne apie tai, kad neatsižvelgiama į nedidelės veiklos apimti, kaip bando įrodyti Užsienio išmokų tarnyba, o apie labai nedidelės veiklos apimtį. Pažymėjo, kad Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b punkto nuostata lietuvių kalba skiriasi nuo kitų to paties straipsnio kalbinių versijų. Lietuvių kalbos versijoje liko paminėtas žodis „labai“, o labiausiai tektų žodis „nereikšmingos apimties veikla“. Europos Komisijos išleistame praktiniame vadove (toliau – ir Praktinis vadovas) aiškiai nurodyta, kaip reikia skaičiuoti labai nedidelės apimties veiklą, bei kaip yra apibrėžiama didelė veiklos dalis. Praktiniame vadove nurodyta, kad labai nedidelės apimties veikla yra skaičiuojama taikant pagrindinio Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalį. Praktinio vadovo rekomendacijas taip pat taiko ir Lenkijos kompetentinga įstaiga.

Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pareiškėjas tvirtino, kad būtinybė vienodai aiškinti ir taikyti Europos ekonominės bendrijos teisės nuostatas neleidžia, kad kilus abejonių, nuostatos tekstas kuria viena iš versijų būtų nagrinėjamas atskirai, ir reikalauja, kad jis būtų aiškinamas bei taikomas atsižvelgiant į kitas versijas oficialiosiomis kalbomis. Esant neatitikimų tarp Europos ekonominės bendrijos teksto įvairių kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisinio reglamentavimo sistemos, kurios dalis ji yra, struktūrą ir tikslą. Įgyvendinimo reglamente ir Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Šveicarijoje taikytinų teisės aktų praktiniame vadove pateikiama labai nedidelės apimties veikios sąvokos apibrėžtis, nurodant, kad tai yra nuolatinė, tačiau labai nedidelės apimties veikla, atsižvelgiant į laiką ar ekonominį našumą. Labai nedidelės apimties veikla patariama laikyti, pavyzdžiui, veiklą, kuriai skiriama mažiau nei 5 procentai darbuotojo įprasto darbo laiko ir (arba) jeigu už ją gaunama mažiau nei 5 procentus viso darbuotojo atlygio. Praktiniame vadove apibrėžta, kad didelė veiklos dalis, vykdoma valstybėje narėje, – tai visos darbuotojo ten vykdomos veiklos kiekybiškai didelė veiklos dalis, kuri nebūtinai yra pagrindinė jo veiklos dalis. Siekiant nustatyti, ar pagal darbo sutartį dirbantis asmuo valstybėje narėje vykdo didelę veiklos dalį, atsižvelgiama į darbo laiką ir (arba) darbo užmokestį. Jeigu atlikus bendrą vertinimą paaiškėja, kad bent 25 procentai asmens darbo laiko sudaro darbas gyvenamojoje valstybėje narėje ir bent 25 procentus darbo užmokesčio asmuo uždirba gyvenamojoje valstybėje narėje, tai yra rodiklis, kad toje valstybėje narėje vykdoma didelė visos darbuotojo veiklos dalis. Pareiškėjas mano, kad prašomame panaikinti Užsienio išmokų tarnybos sprendime paminėtas teisinis pagrindas – Tvarkos aprašo 27 punktas – yra klaidingai interpretuojamas ir neteisingai taikomas, o atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV netinkamai interpretavo Europos Sąjungos teisės nuostatas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį ir aptartas reglamentų nuostatas) bei jas pritaikė priimdami sprendimus dėl A1 pažymėjimo M. S. išdavimo ir taip pažeidė Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos materialinę teisę. Tvirtina, kad Užsienio išmokų tarnyba ir VSDFV savo teiginius grindžia joms naudingomis teisės aktų normomis, kurie nėra taikytini pareiškėjo atveju, neatsižvelgia į teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Užsienio išmokų tarnyba, vadovaudamasi Reglamento Nr. 987 14 straipsnio 8 dalyje pateiktais kriterijais, teisingai nustatė, kad pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Ceramicoil“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelė. Praktiniame vadove pateiktas siūlymas labai mažos apimties veikla laikyti veiką, kuri sudaro ne daugiau kaip 5 procentus pajamų ir (ar) darbo laiko, yra neprivalomas, o atsakovė pagrįstai taiko Reglamento Nr. 987 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, vertindama, ar veikla nepriskirtina nedidelės apimties veiklai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ceramicoil“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Per teismo posėdį UAB „Ceramicoil“ atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015-09-29 sprendimo Nr. 5PRE-2462, kuriuo pareiškėjui M. S. buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-03-31, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-12-04 sprendimo Nr. (1.45)I-7830, kuriame buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015-09-29 sprendimo Nr. 5PRE-2462, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad, išdavus socialinio draudimo A1 pažymėjimą, laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-03-31 jam būtų taikomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo teisės aktai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Lenkijos Respublikos pilietis ir Lenkijoje dirba savarankiškai. Pareiškėjas M. S. taip pat dirba UAB „Ceramicoil“. Jis kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą ir prašė išduoti A1 pažymėjimą dėl socialinio draudimo taikytinos teisės. Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014-05-06 laikinai nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę nuo 2014-04-01 iki 2015-03-31 ir apie tai informavo Užsienio išmokų tarnybą. Užsienio išmokų tarnybos direktorius 2015-09-29 sprendimu Nr. SPRE-2462 atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2014-04-01 iki 2016-03-31. Užsienio išmokų tarnybos nuomone, nustatant taikytinus aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį turi būti taikoma Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalis. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 procentų kriterijų atitikimas rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. VSDFV skundžiamu 2015-12-04 sprendimu Nr. (1.45)I-7830 pareiškėjo skundą atmetė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktų sąvokų prasme - valstybės narės kompetentinga valdžios institucija), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, patvirtino Pagrindiniu reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus, tarp jų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašą, taip pat atitinkamų dokumentų formas, taip pat Prašymo išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, formą, kuri pildoma dėl A1 pažymėjimo išdavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Atsakovė skundžiamu sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui A1 pažymėjimo, kadangi darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Ceramicoil“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veikla (t. 1, b. l. 28-29).

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 11 straipsnyje, įtvirtinančiame bendrąsias taisykles, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Pagal šio straipsnio 3 dalį laikantis 12–16 straipsnių nuostatų: a) vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai; b) valstybės tarnautojams taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai; c) asmenims, pagal 65 straipsnio nuostatas gaunantiems bedarbio pašalpas vadovaujantis valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktais, taikomi tos valstybės narės įstatymai; d) asmenims, pašauktiems arba pakartotinai pašauktiems į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į jos civilinę tarnybą, taikomi tos valstybės narės teisės aktai; e) visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d papunkčiai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus. II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ir daugiau valstybių narių. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.