Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, susipažinusi su nuteistosios N. S. V. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. sausio 7 d. gauta baudžiamoji byla su nuteistosios N. S. V. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai, paskelbiant per viešas informavimo priemones, atsiprašyti nukentėjusiųjų M. M. ir A. M.; taip pat šiuo nuosprendžiu byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, esant baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo sąlygoms.

Susipažinus su baudžiamąja byla, nustatyta, kad joje nukentėjusiaisiais yra pripažinti A. M., ilgametis Kauno apygardos teismo teisėjas ir pirmininkas bei jo sutuoktinė M. M.

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje. Teisė į nešališką teismą taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų.

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nustatyta, kad byloje nukentėjusiaisiais yra pripažintas buvęs ilgametis Kauno apygardos teismo teisėjas ir pirmininkas A. M. bei jo sutuoktinė M. M., tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu). Nors nurodyta aplinkybė pati savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ji byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims gali kelti abejonių, ar bylą nagrinėti turintys Kauno apygardos teismo teisėjai, kurių daugelio vadovu yra buvęs nukentėjusiuoju pripažintas A. M., nėra susiformavę išankstinės ir galimai jiems nepalankios nuomonės dėl baudžiamosios bylos baigties (rezultatų). Be to, nurodyta aplinkybė tiek dėl proceso dalyvių asmenybių, tiek ir dėl baudžiamosios bylos pobūdžio abejonių Kauno apygardos teismo nešališkumu ir nepriklausomumu gali sukelti ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui. Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje viename ar kitame kontekste minimi ir nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J. F. bei buvusi Kauno apygardos teismo teisėja N. V.

Nors teismas, vykdydamas teisingumą yra visiškai nepriklausomas, tačiau egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu siekiant užtikrinti teisingumo interesus, yra tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje įtvirtinta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia būtinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylą iš teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl baudžiamoji byla Nr. 1A-201-579/2016 su nuteistosios N. S. V. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1A-201-579/2016 su nuteistosios N. S. V. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.