- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- eAN2-348-1035/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00291-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Suinteresuotas asmuo
- G. P.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens G. P. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2391-2025 dalis dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir byla grąžinta institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 28 d. nutarimu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 950 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 20 (dvidešimčiai) mėnesių ir transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
2. A. J. nubaustas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 131.1, 225, 226 punktų reikalavimus, 2024 m. gruodžio 31 d. apie 14.52 val. Ukmergės rajono sav., magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys (d. pusė), 80 km, vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 110 km/val., važiavo 176 km/val. greičiu ir įvertinus greičio matuoklio paklaidą – 3% viršijo leistiną greitį 60,72 km/val. Transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta, su pritvirtintais valstybinio numerio ženklais, kurių galiojimas pasibaigęs.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo G. P. pateikė skundą dėl Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimo, prašydama grąžinti konfiskuotą transporto priemonę „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei, t. y. G. P.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarimu panaikinta Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimo dalis dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir ši bylos dalis grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens G. P. atstovas advokatas A. Raišutis prašo iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartį, t. y. panaikinti nutarties dalį, kuria nuspręsta bylos dalį grąžinti Institucijai, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – įpareigoti Instituciją grąžinti keleivinį automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės savininkei G. P. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Institucija nepagrįstai be rašytinių įrodymų nusprendė, kad pažeidėjas A. J. yra transporto priemonės – keleivinio automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nors juo buvo ir yra G. P.. Sužinojusi apie keleivinio automobilio galimą konfiskavimą, G. P. pateikė prašymą grąžinti jai transporto priemonę, kurią A. J. paėmė be jos leidimo, tačiau Institucijos nutarime nepasisakyta nei dėl šio prašymo, nei dėl transporto priemonės nuosavybę patvirtinančių duomenų, kurie buvo pateikti kartu su prašymu. Institucijos nutarime taip pat nurodytas klaidingas faktiškai konfiskuotos transporto priemonės identifikacinis numeris, t. y. iš tiesų jis yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Institucijos nutarime nurodytas visai kitas – (duomenys neskelbtini).
5.2. G. P. pateikė teismui mokėjimo pavedimą už transporto priemonę „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Mokėjimas atliktas 2024 m. gruodžio 16 d., mokėjimo suma – 27 000 Eur, mokėjimo paskirtis: „Rechnung de9936 Audi Q5“, t. y. nurodymas tas pats sąskaitos numeris, kuris jau buvo pateiktas į bylą ir yra vienas iš pareiškimo priedų, ir pavedimas atliekamas sąskaitą išrašiusiam ir pasirašiusiam asmeniui bei būtent į tą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ir nurodyta automobilio pardavimo sąskaitoje. Šie duomenys parodo, kad tikroji transporto priemonės pirkėja ir savininkė yra G. P. Taip pat ginčo automobilio įsigijimo faktines aplinkybes G. P. patvirtino būdama apklausiama teismo posėdžio metu. Tuo tarpu Institucijos atstovai nei viename teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų bei abejonių dėl rašytinių įrodymų neišsakė, nors tam turėjo visas procesines ir faktines galimybes. Jokių abejonių dėl duomenų tikrumo neišsakė ir teismas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė ir tyrė visus G. P. pateiktus su skundu ir vėliau proceso rašytinius įrodymus, teiktus paaiškinimus, todėl privalėjo išspręsti bylą iš esmės ir priimti galutinį procesinį sprendimą, o ne grąžinti bylą Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas turėjo visas procesines priemones ir galimybes vertinti į bylą pateiktus įrodymus ir, esant abejonių, kurių pirmosios instancijos teismas neišsakė, patikrinti byloje pateiktų duomenų tikrumą ir neginčijamai nustatyti asmenį, kuriam transporto priemonė „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų priklauso. Byloje yra pateikti visi būtini rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiama G. P. nuosavybės teisė į minėtą transporto priemonę. Duomenų, kad transporto priemonė priklausytų kam nors kitam, byloje nėra.
5.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė, kuriai institucijai byla yra grąžinama bei kokiais terminais ir ką turi institucija nuspręsti. Tokia teismo nutartis yra visiškai neaiški, kadangi neaišku ką institucija tirs ir kokiais terminais, tuo tarpu transporto priemonė „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau nuo 2024 m. gruodžio 31 d. yra priverstinai nuvežta į priverstinio saugojimo aikštelę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nebuvo tinkamai ištirtas automobilio nuosavybės klausimas ir liko esminių abejonių dėl jo priklausomybės, todėl, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėtai grąžino bylą papildomam tyrimui. Apelianto teiginiai, kad byloje jau surinkta pakankamai įrodymų, nepagrįsti. Pateikti dokumentai dėl automobilio įsigijimo yra skirtingų jurisdikcijų, juose fiksuoti neatitikimai ir neaiškios sandorio įvykdymo aplinkybės. Be to, nustatyta, kad automobilį faktiškai valdė ir juo disponavo pažeidėjas, tai sudaro pagrindą atlikti papildomą nuosavybės aplinkybių tyrimą. Apelianto prašymas apygardos teismui įpareigoti instituciją nedelsiant grąžinti transporto priemonę taip pat teisiškai nepagrįstas, nes kol neišspręstas nuosavybės klausimas, nėra teisinio pagrindo priimti galutinį sprendimą dėl daikto grąžinimo.
Šalies argumentai
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. 2025 m. rugsėjo 2 d. prašymu prašo suinteresuoto asmens G. P. atstovo advokato A. Raišučio apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą bei grąžinti šią transporto priemonę savininkei. Nurodo, kad kai jis buvo sustabdytas pareigūnų, jis vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. P.. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jam buvo taikyta administracinio poveikio priemonė, t. y. priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Nuo 2024 m. gruodžio 31 d. nuvežtas automobilis stovi policijos nuvežtų automobilių saugojimo aikštelėje. Šioje byloje G. P. teikė Institucijai įrodymus, kad automobilis priklauso ne administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad A. J. automobilį paėmė savavališkai, savininkė apie tai nežinojo ir net neturėjo objektyvaus suvokimo, kad be leidimo bus paimtas automobilis. Institucijai buvo teikti prašymai dėl automobilio grąžinimo iki bylos galutinio išnagrinėjimo, tačiau Institucija netenkino prašymų nurodydama nepagrįstus argumentus. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, o to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gali, bet neprivalo būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Transporto priemonė saugojimo aikštelėje stovi jau nuo 2024 m. gruodžio 31 d., todėl akivaizdu, kad išlaidos už stovėjimą bus didelės, o svarbiausia yra tai, kad šiuo atveju yra pažeidžiamos transporto priemonės savininkės teisės į transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmetamas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad suinteresuoto asmens G. P. (Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu konfiskuotos transporto priemonės galimos savininkės) atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu grąžinti bylos dalį dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes, atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi duomenys, kurių pagrindu teismas galėjo padaryti pagrįstą išvadą dėl transporto priemonės tikrojo savininko.
10. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu, A. J. pripažinus kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jam, be kita ko, paskirta administracinio poveikio priemonė – nusižengimo padarymo metu jo vairuotos transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Pats A. J. Institucijos nutarimo neginčijo, tačiau skundą pateikė suinteresuoto asmens G. P., laikančios save minėto automobilio savininke, atstovas. Bylos duomenimis, G. P. buvo pateikusi Institucijai prašymą grąžinti jai, kaip teisėtai savininkei, transporto priemonę, kurią A. J. paėmė be jos žinios iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde teisingai nurodyta, kad Institucijos nutarime nepasisakyta nei dėl šio prašymo, nei dėl transporto priemonės nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kurie buvo pateikti kartu su prašymu. Įvertinęs šias ir kitas G. P. bei jos atstovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, sprendė, kad šiuo atveju tikslinga grąžinti šią bylos dalį Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi tinkamai nenustatytos ir neištirtos visos aplinkybės, susijusios su automobilio nuosavybe. Su tokiu sprendimu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tą pačią dieną buvo surašytas Priverstinio transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo (paėmimo) aktas, kuriame A. J. nurodytas automobilio savininku. Šiame akte A. J. pasirašė fiziniu parašu ir tokiu būdu patvirtino, jog jis yra automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuo minėtos datos automobilis laikomas automobilių saugojimo aikštelėje. Institucijoje elektroniniu paštu 2025 m. sausio 28 d. gautas G. P. prašymas grąžinti jai automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teigiant, kad šis automobilis priklauso jai, o ne A. J.. Kartu su prašymu G. P. pateikė automobilio įsigijimo dokumentus (automobilio pirkimo sąskaitą faktūrą, kurioje G. P. nurodyta kaip pirkėja ir kito dokumento kopiją). Abu dokumentai yra išduoti skirtingose valstybėse (Danijoje ir Vokietijoje). Kaip matyti, Institucija G. P. pateiktų dokumentų netyrė, jų nevertino ir jos į administracinio nusižengimo bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė, o 2025 m. sausio 28 d. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriame nurodė, kad transporto priemonė „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią administracinių nusižengimų padarymo metu vairavo A. J., nuosavybės teise priklauso jam.
13. A. J. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su G. P. septynerius metus iki 2024 metų gruodžio mėnesio gyveno kaip šeima. Iki skyrybų jie vienas kitam padėdavo įsigyti automobilių. Jis kartu su G. P. nuvažiavo pas Vokietijoje esantį partnerį, G. P. įgijo automobilį ir sumokėjo pinigus. Jų veiklose bendrų finansų nebuvo. A. J. patvirtino, kad 2024 m. gruodžio 31 d. jis pasiėmė G. P. automobilį ir važiavo į Panevėžį, norėdamas G. P. pagąsdinti ir jai pakenkti. Važiuodamas automobiliu viršijo greitį. Prašė policijos, kad automobilis būtų atiduotas G. P., tačiau nenorėjo jai sakyti, jog automobilis paimtas, pranešė jai apie tai tik tada, kai ji pati jam paskambino. G. P. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai gyveno su A. J. kartu, jie užsiiminėjo automobilių pirkimu, A. J. turi savo įmonę, o ji šia veikla užsiima pagal individualią veiklą. Paskutinis jos pirkinys buvo automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko Vokietijoje iš partnerio „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su A. J. nuskrido į Vokietiją, pasiėmė automobilį ir pargabeno į Lietuvą. Pirko automobilį pardavimui. Už automobilį bankiniu pavedimu sumokėjo 27 000 Eur. Kartu su A. J. pristatė automobilį pardavimui į MB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Kai jai paskambino aikštelės atstovas ir paklausė kada bus atgabentas automobilis, ji labai nustebo, nes nežinojo, kad A. J. tą automobilį prieš tai jau buvo pasiėmęs. Jai A. J. apie tai nepranešė. Ji paskambino A. J. ir jis jai pasakė, kad gavo baudą, o automobilį konfiskavo policija. Liudytoju apklaustas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. V. patvirtino, kad A. J. kartu su G. P. automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į stovėjimo aikštelę atgabeno praeitais metais (2024 m.), juos abu pažįsta apie penkerius metus. Vieną dieną atvyko A. J. ir paprašė to automobilio raktelių. Kadangi jų santykiai grindžiami pasitikėjimu, tai tiesiog atidavė jam automobilį.
14. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, kad aptartos aplinkybės visgi kelia pagrįstų abejonių dėl to, kam iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su Institucijos atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad apelianto teiginiai, jog byloje jau yra surinkta pakankamai įrodymų nustatyti tikrąjį automobilio savininką, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ginčo automobilis Lietuvos Respublikoje nėra įregistruotas, t. y. jam nėra išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas, kuriame nurodomas jos savininkas. G. P. pateikti dokumentai, kuriuose ji nurodyta kaip pirkėja, savaime, t. y. be papildomo tyrimo, dar nepatvirtina, kad ji yra automobilio savininkė. Juose nėra nei pirkėjo, nei pardavėjo parašų, iš jų taip pat nėra aišku, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ar tai yra tik išankstinis mokėjimas dėl automobilio užsakymo (rezervavimo). Be to, abu dokumentai yra išduoti skirtingose valstybėse (Danijoje ir Vokietijoje), juose yra neatitikimų. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių ir dėl pateiktų dokumentų patikimumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus šias aplinkybes bei pašalinus visus prieštaravimus, galima daryti pagrįstas išvadas dėl transporto priemonės „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrojo savininko. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė grąžinti bylą Institucijai atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi iš tiesų būtina atlikti didelės apimties papildomą minėtų aplinkybių tyrimą (išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su ginčo automobilio įsigijimo aplinkybėmis, jo laikina registracija Lietuvos Respublikoje ir pan.), šios aplinkybės visiškai nebuvo tirtos šią bylą nagrinėjant ne teismo tvarka.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 11 d. gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. 2025 m. rugsėjo 2 d. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) panaikinimo, teisėjo rezoliucijoje nurodant „Persiųsti Vilniaus apygardos teismui prijungimui prie bylos“. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. gautas A. J. pranešimas dėl pateikto skundo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalininkų rūmams, kurių teisėjas savo rezoliucija nusprendė skundo nenagrinėti ir perduoti Vilniaus apygardos teismui. Šiame pranešime A. J. nurodo, kad apylinkės teismas turėjo jo skundą rašytinio proceso tvarka išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo dienos (ANK 607 straipsnis). Kadangi apylinkės teismas skundo nenagrinėjo, o persiuntė apygardos teismui, A. J. prašo įvertinti šį, jo nuomone, neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, kad pats A. J. nesilaikė ANK 607 straipsnyje nustatytos skundo dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės pateikimo tvarkos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę šias priemones apskųsti apylinkės teismui jų taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos; šiais atvejais skundas paduodamas per instituciją, kurios pareigūnai atliko (atlieka) administracinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėjamu atveju A. J. skundą padavė tiesiogiai apylinkės teismui, todėl apylinkės teismas turėjo jo skundą atsisakyti priimti, o ne persiųsti apygardos teismui. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi suinteresuoto asmens atstovo skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, t. y. bylos dalis dėl automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo grąžinama Institucijai, A. J. išaiškintina, kad jis pakartotinai gali pateikti analogišką skundą įstatymo nustatyta tvarka, t. y. per Instituciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą ir suinteresuoto asmens G. P. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.