- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- eI-439-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03071-17-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centras, uždarosios akcinės bendrovės „Ogrita“
- Advokatai
- Gintaras Petukauskuiir
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,
dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovams advokatui Gintarui Petukauskui ir V. R.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Meilutei Saidienei,
trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centras atstovei Viktorijai Kasperavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Ogrita“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:
1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 48SD-8045-(14.48.104.);
2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2069-(8.5);
3) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už kainą, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d.
Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyrių su prašymu parduoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 48SD-5859-(14.48.104) nurodė pareiškėjai už perkamą valstybinės žemės sklypą sumokėti 11 643,18 Eur. Pareiškėja 2017 m. gegužės 31 d. prašymu prašė Vilniaus rajono skyriaus parduoti Žemės sklypą, skaičiuojant jo kainą pagal indeksuotą valstybinės žemės vertę, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d., motyvuojant tuo, kad nėra pareiškėjos kaltės dėl to, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pavėluotai ir sprendimas dėl Žemės sklypo pardavimo priimtas pavėluotai, t. y. jau po 2017 m. gegužės 1 d. Vilniaus rajono skyrius 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 48SD-8045-(14.48.104.) atsisakė pareiškėjai parduoti Žemės sklypą už kainą, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d.. Tarnybos skyrius nurodė, kad pareiškėja turėjusi teisę prašyti VĮ Registrų centre įregistruoti Žemės sklypą skubos tvarka. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-2069-(8.5) išnagrinėjusi skyriaus sprendimo teisėtumą, pareiškėjos prašymo netenkino. Vienintelis motyvas, kuriuo buvo patvirtintas skyriaus sprendimas – sprendimas parduoti žemės sklypą buvo priimtas po 2017 m. gegužės 1 d. Pažymėjo, kad terminas parengti sprendimą parduoti Žemės sklypą ir parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo projektą praleistas dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių. Prieštaravo Vilniaus rajono skyriaus rašte nurodytiems argumentams, kad pareiškėja turėjo teisę prašyti VĮ Registrų centro įregistruoti Žemės sklypą skubos tvarka. Šiuo aspektu nurodė, kad ginčo situacijai aktualūs teisės aktai nenumato nei pareigos, nei teisės kreiptis į VĮ Registrų centrą ir prašyti įregistruoti valstybinės žemės sklypą nei skubos, nei paprasta tvarka, nes asmuo nėra norimo pirkti žemės sklypo savininkas.
Atkreipė dėmesį, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 29 punkte nustatyta, kad Tarnybos skyrius per du mėnesius nuo pareiškėjos prašymo pirkti sklypą pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 13 d., privalėjo imtis veiksmų, kad Žemės sklypas iki minėtos datos būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre bei iki minėtos datos parengti sprendimo parduoti Žemės sklypą projektą bei parengti pirkimo-pardavimo sutarties projektą.
Pabrėžė, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla skyriuje buvo suderinta dar 2016 m. rugpjūčio 18 d. Apie tai, kad dėl trūkumų atsisakoma Žemės sklypo duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, VĮ Registrų centras skyrių informavo 2017 m. kovo 18 d. raštu. Vadinasi Vilniaus rajono skyrius suderindamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2016 m. rugpjūčio 18 d., prisiėmė atsakomybę, kad kadastro duomenys nustatyti teisingai, trūkumų nėra ir Žemės sklypas gali būti be kliūčių įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre.
Teismo posėdžio metu atstovai prašė skundą patenkinti. Pabrėžė, kad pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes sukėlė būtent atsakovės neveikimas (veiksmų vilkinimas) tikrinant ir vėliau VĮ Registrų centre registruojant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad ginčo sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. balandžio 26 d. Vilniaus rajono skyriui nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti sklypą skubos tvarka, todėl byla į skyrių iš VĮ Registrų centro grįžo tik 2017 m. gegužės 3 d. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono skyriaus veiksmų seka neįrodo, kad skyrius vilkino ginčo sklypo kadastrinės bylos patikrinimą. Reikalingi sprendimai buvo priimti savalaikiai, todėl mano, kad nėra skyriaus kaltės dėl valstybinės žemės pardavimo kainos.
Pabrėžė, kad pagal teisinį valstybinės žemės sklypų pardavimo kainos ir procedūros reglamentavimą, bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypų kaina, jei iki 2017 m. balandžio 30 d. nėra priimtas sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo, numatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Pagal Taisyklių 35 punktą, už žemės sklypą sumokama tik po kadastro duomenų bylos suderinimo skyriuje bei sprendimo parduoti sklypą priėmimo. Įstatymai nenumato išimčių dėl užtrukusios sklypo įregistravimo procedūros, todėl pareiškėjai indeksuota kaina negali būti taikoma, jei iki 2017 m. balandžio 30 d. nėra priimtas sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo, ar nėra sumokėta sklypo kaina.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Tarnybos kaltės ginčo situacijoje nėra, visi veiksmai atlikti įstatymų nustatytais terminais ir tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo argumentais nurodė, kad prašymus dėl ginčo Žemės sklypo įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo išnagrinėjo Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtintais terminais ir tvarka. Pažymėjo, kad prašymas įregistravimo procedūras atlikti skubos tvarka nebuvo gautas. Taip pat nurodė, kad registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ogrita“ atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Tarnyba vilkino darbus, susijusius su kadastrinių matavimų bylos parengimu ir patvirtinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 48SD-8045-(14.48.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-2069-(8.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už kainą, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus skyrius 2013 m. gruodžio 31 d. Įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5070 patvirtino UAB „Ogrita“ parengtą žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei atliko kitus veiksmus (b. l. 128).
Pareiškėja su 2013 m. gruodžio 31 d. prašymu, kurį pateikė 2016 m. rugsėjo 6 d., kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl leidimo išpirkti suformuotą žemės ūkio paskirties valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) (b. l. 127).
Pareiškėja į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl Žemės sklypo pardavimo kreipėsi su 2017 m. vasario 3 d. pateikdama papildomus dokumentus (b. l. 15).
Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 10 d. sprendimu „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo formavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 48SK-418-(14.48.111.) suformavo ir patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Ogrita“ matininkės 2016 m. balandžio 31 d. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Šiuo sprendimu taip pat nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą (b. l. 53).
Tarnybos skyrius su 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 48SD-2132-(14.48.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – 0,0651 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 51).
VĮ Registrų centras 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. VILKS-654 atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto – 0,0651 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuojant tuo, kad pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų (įrašyti neteisingi duomenys apie kadastro duomenų bylos parengimo datą) (b. l. 66).
Tarnybos skyrius su 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 48SD-2751-(14.48.7.) į VĮ Registrų centrą kreipėsi pakartotinai (b. l. 68).
VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. VILKS-853 atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto – 0,0651 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuojant tuo, kad jau yra priimtas atsisakymas nekilnojamąjį daiktą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą tų pačių dokumentų pagrindu (b. l. 69).
Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 48SD-3359-(14.48.104.) kreipėsi į UAB „Ogrita“ dėl trūkumų ištaisymo (b. l. 107).
Tarnybos Vilniaus skyrius 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 48SD-426 (14.48.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo (b. l. 71). Tarnybos Vilniaus skyrius gavo nurodymą apmokėti registravimo išlaidas, taip pat kuriame buvo nurodyta, kad dokumentus galima atsiimti po 2017 m. gegužės 2 d. (b. l. 105).
Tarnybos Vilniaus skyriui SB (duomenys neskelbtini) kadastro byla buvo perduota 2017 m. gegužės 3 d. Tarnybos Vilniaus skyrius 2017 m. gegužės 10 d. išsiuntė SB (duomenys neskelbtini) pirmininkui raštą Nr. 48SD-5859-(14.48.104.) nurodydamas, jog nuspęsta valstybinį žemės sklypą parduoti už 11 700 Eur (b. l. 102).
Tarnybos Vilniaus skyrius 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 48SD-6705-(14.48.104.) SB (duomenys neskelbtini) informavo, kad iš 11 700 Eur sumos išskaičiuojami sumokėti 56,82 Eur už sklypo įregistravimą ir išskaičiuojami pareiškėjos 2013 m. gruodžio 26 d. sumokėti 138,44 Eur. Nurodė, jog viso mokėtina suma būtų 11 504,74 Eur (b. l. 100).
Pareiškėja su 2017 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių leisti Žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) iš Valstybės išpirkti nominaliomis kainomis (b. l. 24).
Tarnybos Vilniaus skyrius 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 48SD-8045-(14.48.104.) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuojant tuo, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius (b. l. 21).
Pareiškėja su 2017 m. liepos 10 d. skundu (b. l. 17) ir vėliau su 2017 m. liepos 26 d. skundu (b. l. 11) kreipėsi į Tarnybą, kuri 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1SS-2069-(8.5) sutiko su skyriaus sprendimo argumentacija (b. l. 7).
Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
Valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas, taip pat institucijų, įgaliotų parduoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, ir asmenų, perkančių ar nuomojančių šiuos valstybinės žemės sklypus, teises ir pareigas reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo kaina arba pradinė valstybinės žemės sklypo, parduodamo aukcione, kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, t. y. valstybinės žemės pardavimo vertė apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką (Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 1 punktas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo (toliau – ir Nutarimas Nr. 66) 1.6 papunkčiu priimtas sprendimas pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatyti, kad parduodamo įsiterpusio ploto, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Šio nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai iki 2017 m. gegužės 1 d. asmuo nustatyta tvarka už mėgėjų sodo teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą, naudojamą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, sumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą, žemės sklypo kaina neperskaičiuojama. Taigi perkant sklypą jau po 2017 m. gegužės 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės vertė apskaičiuojama pagal Žemės verčių žemėlapius. Valstybinius žemės sklypus už indeksuotą kainą pagal Žemės įvertinimo metodiką asmenys galėjo įsigyti, tik kainą už sklypą sumokant iki 2017 m. balandžio 30 d. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės vertės kaina turėtų būti apskaičiuojama pagal Žemės verčių žemėlapius.
Ginčas byloje keliamas dėl to, kad būtent Tarnybos Vilniaus skyriaus veiksmai lėmė, kad norint įsigyti valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), šio sklypo kaina pareiškėjai buvo paskaičiuota ne pagal indeksuotą valstybinės žemės vertę, t. y. sklypą buvo pasiūlyta įsigyti ne už kainą, galiojusią iki 2017 m. balandžio 30 d., tačiau už kainą, kuri buvo paskaičiuota jau pagal Žemės verčių žemėlapius, t. y. galiojančią nuo 2017 m. gegužės 1 d. Pareiškėjos teigimu, Tarnybos Vilniaus skyriaus veiksmų neteisėtumas, pareiškėjos atžvilgiu, pasireiškė tuo, kad Tarnybos Vilniaus skyrius, turėdamas įstatyminę pareigą ginčo valstybinės žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto kadastre, su sklypo registracija susijusius veiksmus atliko pavėluotai, todėl sprendimas dėl Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pardavimo buvo priimtas jau po 2017 m. gegužės 1 d., o norimo įsigyti valstybinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kaina buvo paskaičiuota pagal Žemės verčių žemėlapius. Pareiškėjos skundo argumentais, taip pat pareiškėjos atstovų pasisakymais teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad būtent dėl atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o būtent tinkamai nepatikrinus ginčo žemės sklypo bylos, sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, susidarė tokia teisinė situacija, kad ginčo žemės sklypo įsigijimo kaina buvo paskaičiuota pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. galiojantį teisinį reglamentavimą.
Taisyklių 29 punkte nustatyti Tarnybos teritorinio padalinio veiksmai, gavus asmens prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas gavęs prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą priima sprendimą suformuoti valstybinės žemės sklypą (29.1 punktas); įregistruoja valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (29.2.1 punktas); parengia sprendimo parduoti valstybinės žemės sklypą projektą (29.2.2. punktas); parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą formą (29.2.3. punktas). Šių taisyklių 29 punkte nurodyti veiksmai atliekami per 2 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo teritoriniame padalinyje. Šiose taisyklėse taip pat numatyta, kad teritorinis padalinys parengtą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, jeigu valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, derina su pirkėju. Šis raštu turi patvirtinti, kad sutinka su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte išdėstytomis valstybinės žemės sklypo pirkimo sąlygomis. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju priima sprendimą šį sklypą parduoti (33 punktas); Teritorinis padalinys, priėmęs sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (kai valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono) arba gavęs iš Valstybės žemės fondo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (kai valstybinės žemės sklypas parduotas aukcione), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įteikia pirkėjui pranešimą (pasirašytinai arba registruotu laišku su įteikimu), kuriame nurodo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Kai valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, kartu nurodoma, kad pirkėjas turi sumokėti sumą, apskaičiuotą iš sprendime parduoti valstybinės žemės sklypą nurodytos valstybinės žemės sklypo kainos atėmus sumą, pirkėjo sumokėtą už valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, taip pat nurodomas sąskaitos numeris <...> (35 punktas); Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (37 punktas); Valstybinės žemės sklypo perdavimas ir priėmimas įforminamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo ir priėmimo aktu (40 punktas). Sistemiškai vertinant aptartas teisės aktų nuostatas matyti, kad tik įregistravus valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra pradedama rengti sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sprendimo parduoti valstybinės žemės sklypą projektas ir šie darbai turi būti baigti atlikti per 2 mėnesius. Reikalavimus pirkimo-pardavimo sutarties formai ir turiniui nustato minėtų taisyklių 31 punktas. Parengta pirkimo pardavimo sutartis, atitinkamai ir sklypo kaina, derinama su pirkėju ir tik sutarties sąlygas suderinus su pirkėju Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo sutarties suderinimo priima sprendimą dėl sklypo pardavimo. Suderinta pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma tik prieš tai sumokėjus sutartyje sulygtą kainą. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad prašymas pirkti sklypą (duomenys neskelbtini) Tarnybos skyriui buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. dar galiojant teisiniam reglamentavimui, pagal kurį valstybinės žemės pardavimo vertė galėtų būti apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, tačiau ginčo sklypo registracija bei pati pirkimo procedūra užsitęsė ir pareiškėja apie ginčo sklypo galutinę kainą, kurią buvo siūloma sumokėti iki galutinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo buvo informuota Tarnybos skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 48SD-6705-(14.48.104.). Kaip nustatyta Nutarimo Nr. 66 2.2 papunktyje, sklypo kaina neperskaičiuojama tik tuo atveju, jei asmuo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą sumoka iki 2017 m. gegužės 1 d. Nagrinėjamu atveju sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo procedūra užsitęsė po 2017 m. gegužės 1 d., todėl, esamoje faktinėje situacijoje (Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. raštu pareiškėjai dar tik buvo siūloma sumokėti sklypo kainą), pareiškėjos norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo kaina negalėjo būti apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, kaip pageidavo pareiškėja.
Pareiškėjos 2013 m. gruodžio 26 d. atliktas 478 Lt pavedimas už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) nelaikytinas adekvačiu Taisyklių 35 punkte nustatytam apmokėjimui už norimą įsigyti valstybinės žemės sklypą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja prieš atlikdama 2013 m. gruodžio 26 d. pavedimą, Tarnybai pervestą kainą už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai būtų aptarusi su Tarnyba ir atitinkamai tuo pagrindu buvo parengta pirkimo-pardavimo sutartis, ar jos projektas. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, pareiškėja 478 Lt sumą pervedė savo iniciatyva, pagal bendrai pateiktą reikalavimą, kurio pagrindu 2013 m. gruodžio 26 d. mokėjo už kitus valstybinės žemės sklypus. Taigi ši faktinė aplinkybė, nagrinėjamo ginčo kontekste, negali būti vertinama kaip esminė.
Nesutiktina, su pareiškėjos argumentais dėl Tarnybos skyriaus darbuotojų neoperatyvaus veikimo, ar pagal kompetenciją priskirtų veiksmų aplaidaus vilkinimo. Įvertinus tiek Tarnybos skyriaus, tiek VĮ Registrų centro veiksmų seką, institucijų vilkinimo veiksmų nenustatyta. Priešingai, VĮ Registrų centras gavęs Tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. prašymą dėl sklypo įregistravimo (po kadastro bylos pataisymo), jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus atliko Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad teritoriniam padaliniui atlikus šių taisyklių 28 punkte nurodytus veiksmus, tolimesni veiksmai iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turi būti atlikti per 2 mėnesius. Ginčo faktinės aplinkybės tvirtina, kad po Tarnybos skyriaus kreipimosi į VĮ Registrų centrą su 2017 m. vasario 14 d. prašymu dėl sklypų įregistravimo, UAB „Ogrita“ parengta kadastro byla dar buvo kelis kartus grąžinta taisymui, todėl sklypo pirkimo procedūra užsitęsė dėl galimai nenumatytų objektyvių aplinkybių. Įvertinus nustatytų trūkumų šalinimo terminus akivaizdžių Tarnybos skyriaus vilkinimo veiksmų nenustatyta.
Pareiškėja prieštarauja, kad kadastrinių duomenų byla Tarnybos skyriuje buvo suderinta dar 2016 m. rugpjūčio 18 d., todėl Tarnyba turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad vėliau buvo nustatyti kadastro bylos trūkumai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakomybė dėl teisingai parengtos kadastro bylos tenka ne tik Tarnybai, tačiau ir pačiai pareiškėjai. UAB „Ogrita“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro bylą, kurią teikė Tarnybai patikrinti, rengė pareiškėjos užsakymu, kuriai taip pat priklauso pareiga teikti teisingai parengtus duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo sklypo kadastro duomenų byla viso bylos derinimo proceso metu buvo taisoma daugiau nei kelis kartus ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba būtų sąmoningai nepastebėjusi klaidų, taip siekiant vilkinti valstybinės žemės sklypo pardavimą. Pagal byloje pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad ginčo sklypo bylos derinimas Tarnyboje ir vėliau sklypo registracija buvo vykdoma aplaidžiai, vilkinant atlikti veiksmus įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 365 patvirtintų Atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo 8 punkte nurodyta, kad asmenų pageidavimu nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami/išregistruojami ir skubos tvarka (per 3, 2 ir 1 dienas). Taigi teisės aktai numato galimybę įregistravimą skubos tvarka. Kita vertus, pareiškėja nors ir teigia, kad ji negalėjo daryti įtakos pagreitinant sprendimų priėmimą, tačiau kreiptis su tokio pobūdžio prašymu į Tarnybą, ar į VĮ Registrų centrą jai kliūčių nebuvo. Tuo labiau, kad įstatymas tokią galimybę numato. Tarnybos skyrius pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepasinaudojo teisės aktais nustatyta tvarka siekti, kad kadastro byla registre būtų įregistruota skubos tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neįsigijo iki 2017 m. balandžio 30 d., nes iki šios datos nesumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytos žemės sklypo kainos, taip pat nesudarė ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl pareiškėjos norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo kaina negali būti apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 48SD-8045-(14.48.104.), taip pat Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 1SS-2069-(8.5), kuriuo patvirtintas skyriaus sprendimas, priimti tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir įpareigoti Tarnybą parduoti pareiškėjai žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už kainą, galiojusią iki 2017 m. gegužės 1 d.
Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.