Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. L. (D. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 11 MGL (1 430 Lt) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nėra susijęs su darbu ir įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė narkotines medžiagas iki 2020 m. liepos 1 d., apie 00.20 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai priekinės dešinės pusės šortų kišenėje rado sulankstytą popieriaus lankstinuką su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga, kurioje pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,9 %). Taip D. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. vakare būnant automobilyje, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie su žibintuvėliu pradėjo šviesti į jį. Po to pareigūnai pradėjo klausinėti, ką jis čia veikia nakties metu, ar neturi prie savęs draudžiamų daiktų ir nusprendė jį patikrinti. Patikrinę priekinėje dešinės pusės šortų kišenėje rado sulankstytą popieriaus lankstinuką. Pareigūnams paklausus kas čia, atsakė, kad tai yra „žolė“. Pasak kaltinamojo, birželio 26 ar 27 dieną klube prie „Pramogų banko“ nepažįstamas asmuo, kurį matė pirmą kartą, pavaišino „žole“, t. y. jis iš to vaikino nepirko, ją tiesiog davė. Tą vakarą truputį surūkė „žolės“, po to vakaro daugiau nerūkė. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (priedo b. l. 75).

Liudytoja D. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 00.20 val. patruliavimo metu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme pastebėjo vaikiną, kuris pamatęs policijos pareigūnus pradėjo elgtis įtartinai, t. y. pradėjo muistytis, pakeitė ėjimo kryptį į priešingą, todėl nusprendė jį patikrinti. Priėjus prie vaikino ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatė, kad tai yra D. L.. Paklausus, ar turi prie savęs draudžiamų daiktų, D. L. atsakė, kad nieko uždrausto prie savęs neturi, gali jį patikrinti. M. L. tikrinant D. L. rūbų kišenes, priekinės dešinės pusės šortų kišenėje buvo rastas popierinis lankstinukas su viduje augalines kilmes žalsvos spalvos medžiaga. Pasiteiravus, kas tai yra, D. L. atsakė, kad „žolė“. Tai pat toje pačioje kišenėje buvo rastas polietileninis, permatomas maišelis su viduje biria, baltos spalvos medžiaga. D. L. pasakė, kad tai sportininkams skirti papildai. Paklausus, iš kur pirko minėtus daiktus, D. L. atsakė, kad Vilniaus miesto centre iš nepažįstamo asmens (priedo b. l. 12).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 00.20 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas viešosios policijos pareigūnės D. K. pranešimas, jog V1712 sulaikė D. L., kuris su savimi turėjo, kaip įtariama, narkotinių medžiagų (priedo b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. K. 2020 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir ikiteisminio tyrimo, vykusios apklausos, metu (priedo b. l. 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. liepos 1 d. specialisto išvados Nr. T-N 1462/2020(01) matyti, kad D. L. šlapime, paimtame 2020 m. liepos 1 d. 6.05 val., rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų ir nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, opiatų nerasta (priedo b. l. 40).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvados matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. prie (duomenys neskelbtini) namo, pas D. L. paimta žalsva augalinė medžiaga iš popierinio lankstinuko yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,9 %); baltų miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Nuoplovų nuo D. L. rankų sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (priedo b. l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

D. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Šioje byloje D. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas be tikslo jas platinti ir laikė jas iki 2020 m. liepos 1 d., apie 00.20 val. kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai priekinės dešinės pusės šortų kišenėje rado sulankstytą popieriaus lankstinuką su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga, kurioje pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,9 %), tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų.

Teismas konstatuoja, kad D. L. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. vakare buvo automobilyje, tvarkė plokštes ir į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Jie pradėjo klausinėti, ką jis čia veikia nakties metu, ar neturi prie savęs draudžiamų daiktų ir nusprendė jį patikrinti. Patikrinę priekinėje dešinės pusės šortų kišenėje rado sulankstytą popieriaus lankstinuką. Kaltinamojo teigimu, pareigūnams pasakė, kad tai yra „žolė“, kuria jį pavaišino nepažįstamas asmuo prie „Pramogų banko“ (priedo b. l. 75). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos – policijos pareigūnės D. K. parodymų matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), patruliavimo metu daugiabučio gyvenamojo namo kieme pastebėjo vaikiną, kuris pamatęs juos pradėjo elgtis įtartinai, t. y. pradėjo muistytis, pakeitė ėjimo kryptį į priešingą, todėl nusprendė jį patikrinti. Tikrinant D. L. rūbų kišenes, priekinės dešinės pusės šortų kišenėje buvo rastas popierinis lankstinukas su viduje augalines kilmes žalsvos spalvos medžiaga. D. L. pasakė, kad tai yra „žolė“, kurią įgijo Vilniaus centre iš nepažįstamo asmens (priedo b. l. 12). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir jos tarnybiniame pranešime (priedo b. l. 10). Štai ir iš policijos įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog išties, 2020 m. liepos 1 d. apie 00.20 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas, jog V1712 sulaikė D. L., kuris su savimi turėjo, kaip įtariama, narkotinių medžiagų (priedo b. l. 5). Atlikus pirmiau rastų medžiagų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje konstatuotina, kad 2020 m. liepos 1 d. prie (duomenys neskelbtini) namo, pas D. L. paimta žalsva augalinė medžiaga iš popierinio lankstinuko yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,9 %) (priedo b. l. 41-43). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,147 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurias nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo D. L. laikytos narkotinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Teismas nenustatė kaltinamojo D. L. tikslo platinti minėtą narkotinę medžiagą. Pats kaltinamasis nurodė, jog gavęs medžiagos iš nepažįstamo asmens, tą vakarą truputį surūkė „žolės“. Išvada, jog D. L. turėjo tikslą platinti minėtą narkotinę medžiagą, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą laikė savo reikmėms, sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1462/2020(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad D. L. šlapime rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų (priedo b. l. 40) – taigi, nustatyta, jog kaltinamasis iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo vartojo narkotines medžiagas. Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo parodymais, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog jis narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) laikė asmeniniam vartojimui.

Kartu pažymėtina, kad kaltinime inkriminuotas dar vienas objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir narkotinės medžiagos įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, D. L. laikytos narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybė nepagrįsta jos buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamojo D. L. kaltę realizavus šį objektyvųjį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Kaltinime nurodoma, kad D. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo. Visgi matyti, jog įgijimo aplinkybės inkriminavimas pateiktame kaltinime grindžiamas vien tik kaltinamojo parodymais, be to, iš kaltinimo struktūros matyti, kad narkotinės medžiagos įgijimo požymis iš esmės preziumuojamas šios medžiagos laikymo faktu. Dėl šios priežasties įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, šalina iš D. L. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. L. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti D. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog D. L., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė narkotines medžiagas iki 2020 m. liepos 1 d., apie 00.20 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai priekinės dešinės pusės šortų kišenėje rado sulankstytą popieriaus lankstinuką su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga, kurioje pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,147 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,9 %. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. L. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (priedo b. l. 91-94).

Dėl D. L. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arbas bauda, arba areštas.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam D. L., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. L., veikdamas tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotine medžiaga. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. L. – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis (priedo b. l. 60-61), praeityje teistas (priedo b. l. 62-65), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (priedo b. l. 66-67), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, D. L. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimu ir draudimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis D. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 1 d., 00.20 val. iki 2020 m. liepos 1 d., 12.03 val. (priedo b. l. 69, 88). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 86) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu perduotas saugoti vokas, kuriame yra po tyrimo gautos objekto pakuotės pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002173 (priedo b. l. 53-54), į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. (D. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 1 d., 00.20 val. iki 2020 m. liepos 1 d., 12.03 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu perduotą saugoti voką, kuriame yra po tyrimo gautos objekto pakuotės pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002173, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių saugyklą, sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.