Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, deklaruota gyvenamoji vieta Kauno m. sav., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-05-29, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vieną kartą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, sudavė savo mažametei dukrai G. Z., gim. 2018 m., į dešinį šlaunikaulį, taip padarydama G. Z. dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio kūno skersinį lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusios G. Z. sveikatą.

Be to ji, laikotarpiu nuo 2018-06-06 iki 2018-06-12, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia ne mažiau kaip šešis kartus rankomis spaudė bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė savo mažametei dukrai G. Z., gim. 2018 m., į rankas, kojas, nugarą, taip padarydama G. Z. odos nubrozdinimus dešinėje pažastyje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, nugaroje, dešinėje šlaunyje, kairėje čiurnoje ir kairiame kulne, tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusią G. Z..

K. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo, nuoširdžiai gailėjosi, neginčijo kaltinamojo akto aplinkybių ir parodė, kokiomis aplinkybėmis sužalojo savo mažametę dukrą G. Z.. Savo elgesį vertina labai blogai. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas bylos aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė kaltinamosios K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet ji paaiškino, kad rankų pirštais spaudydavo savo dukters G. kūnelį, yra ją stipriai suėmusi ir papurčiusi. Galvodavo, kad jeigu suspaus jos kūnelį, stipriau G. papurtys, tai ji nurims ir neverks. Tačiau dukra vis tiek nenurimdavo, verkdavo ir ji ją tada nešiodavo po kambarį laikydama ant rankų ir sūpuodavo. Ji suspausdama G. kūnelį gal ir galėjo suspausti jai šlaunikaulį. Bet nėra tuo tikra. Ji per dieną dukros G. kūnelį suspausdavo stipriau gal du kartus. Yra visiškai tikra ir tuo neabejojo, kad ji dukrai niekada nėra sudavusi jokiu daiktu į kūną. Yra tikra, kad G. niekada nėra pakėlusi už vienos kojytės ar rankytės ir laikiusi kokias penkias sekundes. Ji dukrą stipriai suspausdavo tada, kai jie gyveno bute, (duomenys neskelbtini) Kaune. Su dukra visą laiką būdavo ji, tik ji ją prižiūrėdavo, kitiems asmenims nepatikėdavo. Būdavo kartais, kad ateidavo ir jos mama E. L., bet ji G. vienos su ja nepalikdavo, būdavo kartu. Prie jos dukters nemušė, nežalojo nei A., nei jos mama. Neatsimena, kad ji dukrai suduotų, kokiu nors daiktu ar ranka, todėl negali tiksliai pasakyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sulaužytas dešinės kojos šlaunikaulis. Nėra įsitikinusi, kad spaudžiant G. kūnelį ji galėjo sulaužyti jai dešinės kojos šlaunikaulį. Kuomet jie gyveno bute (duomenys neskelbtini) tai miegodavo trise ji prie krašto, G. per vidurį, o A. prie sienos. Niekada nėra pajautusi, kad ji ją būtų užgulusi. Dukra G. atsikeldavo nakties metu dėl to, kad šlapia būdavo, valgyt norėdavo. Spaudydavo ją iš pykčio, kai ji verkdavo, taip norėdama dukrą nuraminti. Ją suspausdavo dažniausiai už abiejų rankyčių, nes už jų laikydavo, todėl ant G. kūnelio galėjo atsirasti mėlynės. Ji gailisi, kad spaudydavo G. kūnelį ir taip galėjo ją sužaloti (4 t., b. l. 139-142, 145-150, 153-154, 161-163).

Kaltinamajai K. B. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš liudytojo A. Z. parodymų matyti, kad su jo dukra G. Z. dažniausiai būdavo sugyventinė K.. Kadangi jis gyveno su savo dukra, tai žino, kad G. yra neramus vaikas. Ji vis verkdavo. Kuomet ji verkdavo K. jai vis duodavo čiulptuką, kad ji apsiramintų. Kartais ji nurimdavo, o kartais ir ne. Kiek jis pažįsta K., tai ji nemoka švelniai elgtis, nemoka švelniai paimti už rankos. Jei ima ranką, tai grubokai suspaudžia. Jam kartais net suskausta nuo jos paspaudimo. Nuo tada kai jie persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) Kaune, esantį butą, K. pasikeitė. Ji pradėdavo pykti, šaukti, kad jai atsibodo keltis kas tris valandas ir maitinti G.. Jam būdavo neramu, kad ji taip elgiasi. Su ja vis kalbėdavo, bandė paaiškinti, kad negalima šaukti ant dukros. Kai G. pradėdavo verkti, tai ji balsu ant jos rėkdavo. Tada kai K. pradėdavo nervuotis jis imdavosi iniciatyvos nuraminti dukrą G., kad ši neverktų, nes jam buvo gaila matyti verkiančią dukrą. Tame bute, kur jie gyveno, nebuvo vonios ir kriauklės, buvo bendra patalpa praustis. Dukrą prausdavo bendros patalpos kriauklėje, jai pritaikytos vonelės neturėjo. Gyvenant (duomenys neskelbtini) Kaune esančiame bute, jis ant G. kūnelio nepastebėjo jokių mėlynių, nors kelis kartus yra keitęs sauskelnes. Būdavo, kad G. pradeda verkti nei iš šio, nei iš to, verkdavo ir dieną, ir naktį, dėl ko ji verkdavo jis nežino. Bet tikrai jokių mėlynių ant G. kūno nebuvo pastebėjęs. Mano, kad sužalojimus, kuriuos nustatė G., galėjo padaryti K., nes daugiau niekas su G. nebūdavo, tik K. arba jis. Jis pats niekada nemušė G. ir negalėjo jai padaryti jokių sužalojimų. Buvo pastebėjęs ne vieną kartą, kad K. būdingi pykčio priepuoliai, ji būdavo, kad šaukdavo ant G.. Jis prisiminė vieną atvejį, kai jie buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), G. gulėjo pas juos ant lovos, pradėjo verkti, o K. pakeitė sauskelnes, bet G. vis tiek nenurimo. Tada K. supyko, pagriebė viena ranka G. už rankos riešo ir pakėlė. Pakėlusi palaikė taip gal kokias dvi sekundes. Jis tai pamatęs, puolė K., paguldė ant lovos ir prispaudė ranka ir pasakė, kad taip negalima elgtis. K. pradėjo rėkti ant jo, kad smurtauja prieš ją, bet jai nieko nedarė, tik norėjo kad ji taip nesielgtų su G. Daugiau nematė jokio atvejo, kad K. žalotų G.. 2018-06-12 pas juos į namus atėjo socialinė darbuotoja L., kuri pakeisdama G. sauskelnes pamatė ant G. kojytės mėlynę. L. paklausė jų, iš kur atsirado mėlynė. Jis jai paaiškino, kad nežino, nes irgi tada pirmą kartą pamatė tą mėlynę. K. nieko nesakė, ji tylėjo. L. pasakė, kad reikia G. parodyti gydytojai. Ji užregistravo G. pas gydytoją jų šeimos klinikoje. Jis tada pasiėmė G. ir pėsčiomis su ja nuvyko į šeimos kliniką (duomenys neskelbtini) K. su jais nevyko, nes kažkodėl vengė vykti. Šeimos klinikoje gydytoja apžiūrėjusi G., pasakė, kad reikia kuo skubiau peršviesti G. tą koją, kur buvo mėlynė, kad reikia vykti į Kauno klinikas. Jam davė siuntimą ir jis tada su G. nuvyko į Kauno klinikas. Kai pristatė G. į Kauno klinikas, tai iš karto atliko jai daug tyrimų, švietė, bet niekas jam nieko nesakė. Tą pačią dieną G. paguldė į Vaikų skyrių. Klinikose su G. liko K.. Dėl G. padarytų sužalojimų jis bandė klausti K., tačiau ji apie tai nekalbėdavo (3 t., b. l. 182-184).

Iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Jai yra žinoma, kad K. B. šeima yra įrašyta į socialinės šeimų rizikos apskaitą nuo 2014-10-10. Ji nuo 2018 m. vasario mėnesio dirba su K. B. šeima. 2018-05-22 ji lankėsi pas K. namuose, kur keisdama G. sauskelnes, veide, ant dešiniojo skruosto pastebėjo neryškią kraujosruvą. Ji paklausė K., kokiomis aplinkybėmis atsirado kraujosruva, tačiau ji nieko nepaaiškino. Vėliau, t. y. 2018-05-23, nuvykus pas gydytoją, ant dešinio skruosto vis dar matėsi neryški kraujosruva. K. B. paaiškino, kad tikriausiai dukra užsigavo bei susižeidė žaisdama su žaisliuku. Ant kojytės, ties užpakaliuku pastebėta 4-5 milimetrų įdrėskimas. K. B. paaiškino, kad ji netyčia keisdama sauskelnes galėjo įdrėksti. Taip pat ant G. krūtinės matėsi neryškios pirštų nuospaudos. K. B. paaiškino, jog žymės atsirado dėl stipraus dukros suspaudimo ją maudant. 2018-06-12 ji nuvyko pas K. į namus, kur pastebėjo ant G. kairės kojytės kulno kraujosruvą. Paklausė abiejų tėvų, ar nebuvo numetę mergaitės. Abu gynėsi, kad nebuvo smurto mergaitės atžvilgiu. A. Z. teigė, kad vakar sužalojimo nebuvo, nes pats rengė dukrą. A. Z. kaltino K., kad ši neprižiūri dukros. Jie abu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis bei kada atsirado pakitimai ant dukros kūnelio. Įpareigojo vykti pas medikus, o nuvykus jai pranešti (2 t., b. l. 5-10, 11-15).

Iš liudytojos V. Š. parodymų matyti, kad ji buvo K. kaimynė. Jos gyvenamojo buto siena ribojasi su jų gyvenamojo buto siena, todėl ji kiekvieną vakarą girdėdavo, kad jų dukra G. verkia. O kuomet ji verkdavo, girdėdavo, kad K. ant dukros rėkdavo vartodama necenzūrinius žodžius. Tai kartodavosi kiekvieną vakarą. Ji K. ir A. klausdavo, dėl ko jų dukra verkia, o jie jai paaiškindavo, kad jai skauda pilvuką. Sakė, kad pirko vaistų, tačiau vis tiek verkia. Jie nesakė, ar buvo pas gydytojus dėl mergaitės verksmo. Ji nėra girdėjusi, kad A. šauktų ant dukros. Kol K. ir A. gyveno (duomenys neskelbtini) ji tik vieną kartą yra mačiusi, kad ji maudytų dukrą, o A. dukrą maudydavo kiekvieną dieną. Kol A. ir K. gyveno kartu su dukra bute (duomenys neskelbtini) A. parėjęs iš darbo vakarais vis vartodavo alkoholinius gėrimus. Ji pati nėra mačiusi, kad K. ar A. naudotų fizinį smurtą, tai yra dukrą muštų (1 t., b. l. 154-155, 156-158).

Iš liudytojos L. S. parodymų matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Šiuose namuose gyveno K. B., kuri gyveno kartu su savo dukra G.. Kuomet ji dirbdavo, tai matydavo, kad K. itin neprižiūri ir nesidomi savo dukra, buvo abejinga dukros atžvilgiu, kuomet ji verkdavo. Nėra mačiusi, kad K. naudotų fizinį smurtą savo dukros atžvilgiu, taip pat nėra mačiusi „mėlynių“ ant G. kūnelio, negirdėdavo, kad ji rėktų balsu ant dukros, kuomet G. verkdavo. Itin gerai prisiminė atvejį, kuomet 2018-05-09, apie 11 val. jai kaip ir įprastai užėjus į K. kambarį, pamatė sėdinčią K. ant lovos, o šalia jos gulėjo ant nugaros jos dukra, kurios lūpytės buvo jau mėlynos, keitėsi veido spalva, tai yra mėlo, taip pat ji skleidė iš gerklės garsus. Ji itin išsigando pamačiusi mergaitę tokios būsenos, pribėgo bei sugriebusi į rankas paguldė mergaitės pilvuką ant savo rankos delno ir trynė kita ranka jai nugarytę. G. pradėjo atpilti skrandžio turiniu, tokiais mišinuko gabalais ir ji pradėjo verkti, jos veidas pradėjo rausti. Ji tuomet pradėjo rėkti balsu ant K. ir klausė jos „ar matai, kad tavo dukra galėjo mirti“. O ši nieko neatsakė, nebuvo jokios reakcijos į šią situaciją, ji tiesiog sėdėjo, nieko nepasakė, neverkė, nerodė išgąsčio (2 t., b. l. 22-24).

Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad ji dirba šeimos gydytoja UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo G. Z. gydytoja. Pirmą kartą apžiūrint mergaitę, buvo atvykę mergaitės motina K. B. ir tėvas A. Z.. Jie atvyko iš Kauno kartų namų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriuose tuo metu mergaitė su mama gyveno. Iš mergaitės motinos elgesio susidarė nuomonę, kad jai tuo metu trūko socialinių įgūdžių, ir apie tai padarė įrašą ligos istorijoje. Mergaitė apžiūrint buvo rami, jos apžiūros metu jai nekilo jokių įtarimų, kad mergaitės tėvai būtų netinkamai su ja elgęsi. Pirmo vizito metu ji paskyrė kitą vizitą 2018-05-23 ir paskirtą dieną atvyko K. B. su socialine darbuotoja L. B. bei mergaite. Šio vizito metu ji sužinojo, kad G. Z. motina pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, esančiame bendrabutyje, kartu su mergaitės tėvu sugyventiniu A.. Antrosios G. Z. apžiūros metu ji, apžiūrėjusi mergaitę, pilvuke, krūtinėje ir kairiame skruoste pastebėjo nežymias, apie 1x1 cm dydžio hematomas. Mama smurtą prieš vaiką neigė ir paaiškino, kad hematomos galėjo atsirasti dukrą maudant. Jai, pagal šių kraujosruvų vaizdą, nesusidarė nuomonė, kad tai galėjo būti smurto prieš vaiką pasekmė. Ji padarė įrašą ligos istorijoje, kad kraujosruvos ant mergaitės parodytos socialinei darbuotojai ir pavestas atidesnis šios šeimos sekimas. Ji paskyrė trečią vizitą 2018-05-30, kurio metu ant mergaitės kūno, šlaunų jokių kraujosruvų nepastebėjo, mergaitė apžiūros metu buvo rami, ją liečiant apžiūros metu ji neverkė. Šios mergaitės apžiūros metu padarė įrašą, kad mergaitės motina ją prižiūri gerai. Į ketvirtą vizitą be išankstinio paskyrimo 2018-06-20 atvyko G. Z. globėja su mergaite. Jokių hematomų ant kūnelio nestebima, rankytes, kojytes ir galvytę judina laisvai, stebimas mergaitės padidėjęs jautrumas ir verksmingumas. Globėja jai nepristatė minimo vizito metu jokių 2018-06-12 ir 2018-06-15 išrašų iš LSMUL Kauno klinikų (1 t., b. l. 164-166).

Iš liudytojos M. K. parodymų matyti, kad ji dirba medicinos įstaigoje UAB (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos asistente. Jai pradėjus darbą ir atidarius savo kabineto duris pamatė, kad eilėje laukia tėvas su kūdikiu. Kūdikis gulėjo vežimėlyje. Tėvas A. Z. nebuvo užsiregistravęs apžiūrai, buvo susijaudinęs, pasimetęs, paaiškino, kad šiandien, t. y. 2018-06-12 pas jį namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo atvykusi socialinė darbuotoja, nurodė kuo skubiau nuvykti pas savo šeimos gydytoją, kadangi ji pamatė kraujosruvą ant dešinės rankos žasto bei kairės čiurnos hematomą. Apie jokius kitus G. Z. nusiskundimus tėvas nieko nepasakojo. Mergaitė buvo nerami, ji muistėsi, verkė. Jai apžiūrint G., ji pamatė ant mergaitės dešinės rankos žasto kraujosruvą. Paklausus A. Z. iš kur atsirado ši kraujosruva, šis kategoriškai neigė, kad dukrai buvusi trauma bei smurto dukros atžvilgiu nenaudojo. Ji pamatė ant kairės kojos čiurnos vidinės pusės prie kulno hematomą, kuri buvo taip pat akivaizdžiai matoma. Taip pat kraujosruva buvo ir ant kairės kojos čiurnos priekinio paviršiaus, kuri buvo taip pat akivaizdžiai matoma. Tuomet, ji patikrino, ar hemoragijos (minėti sužalojimai-pakitimai) yra blykštančios ar ne. Hemoragijos buvo neišblykštančios. Konsultacijos pabaigoje ji pamatė ant dešinė kojos šlaunikaulio, priekinio paviršiaus odos pakitimą, tai yra odos patamsėjimą, kurio nevertino kaip kraujosruvos. Ar dešinės kojos šlaunikaulis buvo patinęs, ji nematė, nevertino. Jai judinant mergaitės abejas kojytes, ji pradėdavo verkti. Pasikvietė gydytoją R. R., kuri pakartojo mergaitės apžiūrą, atkreipė dėmesį ant mergaitės kūno esančius minėtus pakitimus. Tuomet, kartu su gydytoja nusprendė atlikti G. Z. kraujo tyrimus. Gavus kraujo tyrimų atsakymą, buvo nuspręsta G. Z. skubiai siųsti į LSMUL Kauno klinikas Vaikų skubios pagalbos skyrių. Ji nusprendė su greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežti G. Z. kartu su tėvu į LSMUL skubios pagalbos skyrių, tačiau tėvas kategoriškai ir griežtai atsisakė vykti. Jis raštiškai pasirašė, jog atsisako vykti greitosios medicinos pagalbos automobiliu į LSMUL Vaikų skubios pagalbos skyrių. Ji jam įteikė siuntimą su kraujo tyrimais skubos tvarka, dėl G. Z. ištyrimo ir gydymo taktikos (1 t., b. l. 160-162).

Iš liudytojos A. B. parodymų matyti, kad ji yra LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų skyriaus administratorė ir socialinė darbuotoja. Dėl G. Z. ją iškvietė Vaikų ligų skyriuje dirbantys gydytojai išsiaiškinti. Pristatyti G. Z. šeimos socialinę situaciją. Gydytojų vizito metu jie klausė K., kaip atsirado tos kraujosruvos, kaip buvo sužalota koja. Mama, atsakė, kad nežinanti, kas čia atsitiko. Dėl mėlynių nugaroje, tai ji paaiškino, kad turbūt atsirado, kai maudė G.. Mamos paprašė papasakoti, kas atsitiko, jog vaikas atsirado ligoninėje. Mama papasakojo, kad vaikas tapo neramus, atsisakė valgyti ir pastebėjo, kad kažkas yra su kojyte, tada tėtis sunerimęs vežė vaiką į klinikų Skubios pagalbos skyrių. Tada mamos paklausė, iš kur pas vaiką atsirado tos mėlynės, mama atsakė, kad nežino. VTAS specialistė mamai paaiškino, kad G. yra sužalota, kad jai šiuo metu augti kartu su mama ir tėvu nėra saugu, kad nėra tinkamų sąlygų jai su jais augti ir kol vyks tyrimas, mergaitė bus pas laikinuosius globėjus. Mama visą šitą informaciją priėmė ramiai, be jokių rėkimų ir emocijų (1 t., b. l. 196-198).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-06-12 apie 18.20 val. gautas pranešimas apie tai, kad į LSMUL KK vaikų priėmimo skyrių tėvas A. Z. atvežė G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), medikai įtarė, kad prieš kūdikį buvo smurtauta (1 t., b. l. 1-3).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. B. papasakojo ir parodė, kada ir kur galėjo būti padaryti sužalojimai G. Z. (4 t., b. l. 165-169).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. PKG 14(94/2019 matyti, kad 2018-05-23 VšĮ Kauno miesto poliklinikoje nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinėje ir pilve. Sužalojimai padaryti dėl trauminių poveikių kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), tiek suduodant smūgį, tiek ir spaudžiant minėtas kūno vietas (pvz., pirštais) prieš patenkant į gydymo įstaigą bei laikotarpiu ne ilgesniu, kaip 7 paros iki kreipimosi. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, po vieną į kairį skruostą, krūtinę bei pilvą. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nukentėjusios amžių, ji šių sužalojimų pati sau pasidaryti negalėjo. 2018-06-12 VšĮ Kauno miesto poliklinika ir LSMUL Kauno klinikose G. Z. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinėje pažastyje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, nugaroje, dešinėje šlaunyje, kairėje čiurnoje ir kairiame kulne, dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio kūno skersinis lūžis. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai pirštais, pirštų nagais iki 2 parų laikotarpiu, išskyrus poodinę kraujosruvą nugaroje – prieš 2-3 paras iki apžiūros ir odos nubrozdinimus dešinėje pažastyje – 7 paros iki pateikimo į gydymo įstaigą. Dešinio šlaunikaulio lūžis galėjo įvykti tiek tiesioginės, tiek ir netiesioginės traumos metu. Skeleto kaulo lūžis atitiktų 2-6 savaičių senumo traumą iki rentgenogramų atlikimo (2018-06-12). Išoriniai kūno sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dešinio šlaunikaulio lūžis kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nukentėjusios amžių, jį šių sužalojimų pati sau pasidaryti negalėjo. Specialisto išvadoje Nr. G1826/2018(02) konstatuotas kairio žastikaulio lūžis, kuris pateiktų rentgenogramų pakartotiniu tyrimu nepasitvirtino – kūno sužalojimu nėra vertinamas. G. Z. nustatytas dešinio šlaunikaulio lūžis atitiktų 2-6 savaičių traumos senumą iki rentgenogramų atlikimo (2018-06-12). Betarpiškai po gimimo, G. Z. kaulų lūžiai nekonstatuoti. Kairio žastikaulio lūžiui nepasitvirtinus, jis kaip kūno sužalojimas nėra vertinamas (1 t., b. l. 109-116).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo 2019-03-20 protokolo matyti, kad 2018-11-15, 10.56 val. K. B. išsiunčia žinutę, kad ją ką tik paleido iš policijos, o 11.06 val. parašo, kad ji yra kalta (3 t., b. l. 78-79, 80-81).

Iš slaptų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018-11-27 nustatyta, kad slaptas techninių priemonių panaudojimas atliktas 2018-11-13 nuo 10.30 val. iki 15 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vytauto pr. 91, Kaune. Slaptų veiksmų metu buvo fiksuojami K. B. ir A. Z. pokalbiai. Įrašo trukmė - 04:29:13 val. Viso pokalbio metu A. Z. bando įtikinti K. B., kad ši sakytų tiesą, prisimintų, kaip viskas buvo. Įraše (laikas nuo 01:53:50 val.), girdima, kaip K. B. klausia A. Z., ar šis sakys tiesą, į ką pastarasis atsako teigiamai ir skatina K. B. daryti tą patį, pasakyti viską, ką atsimena, papasakoti visą teisybę. Toliau įraše (laikas nuo 01:55:40 val.) A. Z. klausia K. B. iš kur yra atsiradę lūžiai, į ką K. B. atsako, jog nežino, o paskui priduria, kad „kalta K. B.“. Įraše girdima (laikas nuo 02:04:10 val.), kaip A. Z. toliau įkalbinėja K. B. sakyti tiesą, skatina ją pasipasakoti advokatui, į ką K. B. atsako, kad nepasakos, jei visi klausosi, jai nepatinka, kad klausosi vyras (vyresnysis tyrėjas K. M.) (3 t., b. l. 131-133 ).

BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, bejėgiškos būklės žmogų ir savo artimąjį ar šeimos narį.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

Kaip matyti iš tyčinių kaltinamosios K. B. veiksmų, ji sąmoningai suprato, kad suduodama savo mažametei dukrai G. Z. į dešinės kojos šlaunikaulį ir dėl to padarydama G. Z. šio šlaunikaulio vidurinio trečdalio kūno skersinį lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusios G. Z. sveikatą.

Be to, ji sąmoningai suprato, kad tyčia ne mažiau kaip šešis kartus rankomis spausdama bei nenustatytu daiktu suduodama savo mažametei dukrai G. Z. į rankas, kojas, nugarą, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti, ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamosios atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamosios tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nežymiai sutrikdė mažametės G. Z. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t. y. K. B. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir BK 140 straipsnio 3 dalį.

Skirtina bausmė.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamosios asmenybę.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamosios nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

K. B. neteista, bausta administracine tvarka, psichiatrinio gydymo įskaitoje ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruota. Kaltinamoji niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, pažada daugiau nebenusikalsti.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 140 straipsnio 3 dalyje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai K. B. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo išvados, jog jai už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios mažesnės, nei sankcijose numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai K. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prie tokios išvados prieita įvertinus tai, kad ji nusikalto būdama neteista. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji turi du mažamečius vaikus, todėl jai atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas ypatingai neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius su savo vaikais, kuriuos reikėtų perduoti išlaikyti ir auklėti valstybei.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, kaltinamajai skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys K. B. elgesiui teigiamą įtaką.

Bausmės vykdymo atveju į kaltinamajai paskirtą bausmę įskaitytinas laikas jos išbūtas laikiname sulaikyme.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir dokumentas grąžintinas K. B..

Daiktiniai įrodymai – 5 kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose, 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti ją:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jos išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018-11-13, 10.55 val. iki 2018-11-15, 10.35 val.

Kardomąsias priemones asmens dokumento paėmimą ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. B..

Daiktinius įrodymus – 5 kompaktines plokšteles, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.