- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- 1-478-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41986-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokininko-operatoriaus pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
2019-09-30 apie 16.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie Mogiliovo g. – Smiltelės g. sankryžos, Klaipėdos m., priėjęs prie sustojusio automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs vairuotojo dureles, tyčia, jog šio automobilio vairuotojas V. V. jam signalino garsiniu signalu, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius vairuotojui V. V. į galvą bei ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į krūtinę, taip V. V. padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva viršugalvio – pakaušio kairėje, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, krūtinės ląstos kairio šoninio paviršiaus sumušimą be išoriškai stebimų sužalimo žymių, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, suduodamas ranka nulaužė automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo posūkių žibintų jungiklį, 40 eurų vertės, ir tokiu įžūliu elgesiu M. P. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad 2019-09-30 16.30 val., važiuojant Mogiliovo gatve ir sustojus prie Mogiliovo gatvės – Smiltelės gatvės sankryžos, už jo automobilio stovėjo V. V. ir signalino, signalino dažnai. Supykęs išlipo iš savo automobilio, priėjo prie V. V. automobilio, atidarė dureles ir trenkė su kumščiu penkis kartus V. V. į galvą bei spyrė koja du kartus pastarajam į krūtinę. Po ko, įsėdo savo į automobilį ir nuvažiavo. Posūkio rankenėlę nulaužė iš inercijos. Tuo metu buvo blaivus. Nukentėjusiojo V. V. atsiprašė, jis jam atleido, pasirašė susitarimą, atlygino 500 Eur žalą. Nukentėjusysis jokių pretenzijų jam neturi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, prokurorei ir nukentėjusiajam pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-30 apie 16.30 val. jis su savo automobiliu važiavo Mogiliovo g., Klaipėda, kai privažiavo prie sankryžos Mogiliovo - Smiltelės g., priekyje prie minėtos sankryžos stovėjo automobilis „O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vis negalėjo pasukti į Smiltelės g. Jis kelis kartus paspaudė automobilio garso signalą, kad minėto automobilio vairuotojas pasuktų į Smiltelės g, po kelių signalų jis pamatė, kad automobilio vairuotojas atidarė duris ir išlipęs iš automobilio pradėjo eiti link jo automobilio. Kai vyriškis priėjo prie automobilio, iškart atidarė jo automobilio vairuotojo pusės dureles ir nieko nesakęs keturis arba penkis kartus savo rankomis sudavė jam į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei du kartus dešine koja jam sudavė į kūną bei išeidamas sulaužė šalia automobilio vairo esantį posūkio jungiklį, ir pasakė lietuviškai „mažiau pypinsi“. Po to automobilio „O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuėjo, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis dėl įvykio pranešė policijai, kurie atvyko į vietą ir užfiksavo įvykį. Dėl sumušimų jis į ligoninę nesikreipė, bet nakties metu jam pradėjo labai skaudėti kairės pusės ausis, kuri ištino, bei skaudėjo galva. Savo automobilį jis 2019-09-30 nuvežė į autoservisą. (t. 1, b. l. 1-3)
Akistatos metu tarp V. V. ir M. P., V. V. patikslino, kad minėtą dieną jis važiavo automobiliu „V. P.“ ir sustojo prie Smiltelės - Mogiliovo g. sankryžos. Priešais jį prie sankryžos stovėjo automobilis „.O.“, auksinės spalvos. Už jo buvo nemažai automobilių. Automobilis „O.“ stovėjo pats pirmas prie sankryžos, jis truputį pavažiuodavo ir sustodavo, niekaip nepravažiuodamas sankryžos. Jis kelis kartus pasignalino, kad minėtas automobilis greičiau įvažiuotų į sankryžą, nes sankryžoje nebebuvo automobilių, tačiau minėtas automobilis vis nevažiavo per sankryžą, jis truputį pajudėdavo ir vėl sustodavo. Jam kelis kartus pasignalinus, iš automobilio „O.“ išlipo vairuotojas, kuris priėjo prie jo ir atidaręs jo vairuotojo dureles, nieko nesakydamas, kumščiu jam sudavė gal 6-7 smūgius į galvos kairiąją pusę. Jis ranka mėgino užsidengti, tad suduodami smūgiai jam pataikė ne tik į ausį bei į kairiąją galvos pusę, bet ir į ranką. Jis rusiškai minėtam vairuotojui pasakė, kad kvies policiją ir tada vairuotojas dar kažkur 2-3 kartus spyrė jam į kairįjį šoną bei sudavė per prie vairo esantį posūkio jungiklį, kurį nulaužė, sakydamas, kad daugiau jis nepypins. Po to, jis, pasiėmęs savo žmoną ir grįžęs prie namų, maždaug po 15 min. po įvykio, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai matė, kad jo kairioji ausis yra paraudusi, ištinusi, buvo gumbai nuo sumušimo ant galvos kairėje pusėje. Žmonos darbovietė yra visai šalia, nuo minėtos sankryžos iki jos darbovietės yra 2-4 min. kelio. Su kitais automobilių vairuotojais tą dieną jokių konfliktų, taip pat ir žodinių konfliktų nebuvo, tai pirmas atvejis kai kitas automobilio vairuotojas jį sumušė. (t. 1, b. l. 134-137)
Liudytojas I. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) name, turi didelį šunį, tad su juo vaikščioja kieme netoli Smiltelės g. - Mogiliovo g. sankryžos. 2019-09-30 apie 16.30 val. jis taip pat vaikščiojo su šuniu po pievą, vaikščiojo minėtoje pievoje netoli minėtos sankryžos, kai išgirdo kaip kažkas garsiniu signalu signalina. Jis atsisuko pasižiūrėti, nes pagalvojo gal kažkas iš pažįstamų jam signalina ir pamatė, kad prie sankryžos stovi labai gražus auksinės spalvos automobilis, kokios tai markės, jis nežino, o už minėto automobilio jau buvo susidariusi maždaug iš 6 automobilių eilė. Jis vaikščiojo iš gatvės kairės pusės, t. y. jis buvo automobiliams iš vairuotojo pusės. Paėję su šuniu iki darželio pusės, jis apsisuko ir ėjo atgal link sankryžos pusės. Jis kaip tik buvo kažkur prie ketvirto automobilio, skaičiuojant nuo sankryžos ir pirmojo automobilio vairuotojo dešinės pusės. Kaip tik pamatė kaip iš pirmojo to gražaus auksinės spalvos automobilio išlipo vairuotojas ir priėjo prie automobilio vairuotojo, stovėjusio už jo ir atidarė vairuotojo dureles. Tada pamatė kaip priėjęs vairuotojas pasilenkė prie sėdinčio automobilyje vairuotojo ir užsimoja gal 2-3 kartus ranka. Jis smūgiavo dešine ranka. Tuo metu jis pagalvojo, kad priėjęs vairuotojas muša automobilyje sėdintį vairuotoją, taip pagalvojo todėl, kad jis matė kaip priėjęs vairuotojas vis užsimoja viena ranka, taip lyg būtų suduodami smūgiai. Po to minėtas vairuotojas atsitraukė, nuėjo į savo automobilį ir į jį įsėdęs nuvažiavo. Iš antrojo automobilio vairuotojas neišlipo, jis išvažiavo iš paskos. Jis dar pagalvojo kaip taip antras vairuotojas nieko nesakydamas pirmam vairuotojui, net neišlipo iš mašinos, ėmė ir nuvažiavo. Apibūdinti pirmojo vairuotojo negali, jo veido įžiūrėti negalėjo, tik matė, kad tai jaunas aukštas vaikinas. Po kelių dienų jam vaikštant su šuniu, prie kito namo pamatė automobilį, kurio buvo labai gražiai padarytas galinis bamperis ir vairuotojas kažką darė prie automobilio. Jis priėjo pakalbėti ir jis jam pasakė, kad kažkas nutiko jo automobiliui, kad jam nesiseka ir kad dar prieš kelias dienas jį sumušė kito automobilio vairuotojas. Jam pradėjus klausinėti, jis suprato, kad tai būtent tas nukentėjęs vairuotojas, kurį jis matė prieš keletą dienų kaip prie jo automobilio buvo priėjęs vairuotojas iš auksinės spalvos automobilio. (t. 1, b. l. 61-63)
Liudytoja R. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2019-09-30 ji sutarė su savo vyru V. V., jog jis atvažiuos ją pasiimti iš darbo. Minėtą dieną, apie 16.30 val. išėjusi iš darbo, ji V. V. laukė prie Šilutės pl. Jis turėjo atvažiuoti automobiliu „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Smiltelės g. - Mogiliovo g. sankryžos ir turėjo važiuoti namo link Kuncų g. Nuo minėtos sankryžos iki tos vietos kur ji jo laukė išėjusi iš darbo, yra apie 1-2 min. laiko kelio. Apie 16.30 val., tikslaus laiko nepasakys, prie jos privažiavo V. V. ir ji įsėdo į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės. Kai į ją atsisuko V. V., ji iš karto pamatė, jog jo kairioji ausis yra labai raudona. Ji pastarojo paklausė, kas jam nutiko, kodėl jo ausis tokia raudona. Ar iš ausies bėgo kraujas, to nepasakys, neatkreipė dėmesio, ji tik atkreipė, kad V. V. ausis labai raudona. V. V. jai pasakė, kad jį prie Smiltelės g. - Mogiliovo g. sankryžos sumušė kito automobilio vairuotojas. Kodėl sumušė, nežino, tik suprato, kad kažkuo neįtiko jos vyras ir iš kito automobilio išlipęs vairuotojas, priėjo prie V. V. ir jį sumušė. Kaip sumušė, ji dabar tiksliai nepamena, kažką sakė jai vyras, tačiau dabar to atpasakoti negali. Važiuojant namo, V. V. jai pradėjo sakyti, kad jis negali pajungti posūkio, sakė, kad kažkas su posūkio jungikliu, kaip po to suprato, jį kažkaip nulaužė tas vairuotojas, kuris sumušė jos vyrą. Kaip nulaužė - nežino. Kai paskutinį kartą važiavo automobiliu, posūkių jungiklis veikė, o kai minėtą dieną (buvo pirmadienis) atvažiavo V. V. jos parsivežti iš darbo, posūkių jungiklis jau buvo nulaužtas. Ar V. V. prie minėtos sankryžos garsiniu signalu signalino kitam vairuotojui, ji nežino, nepamena kaip sakė vyras. V. V. yra atvykęs iš Ukrainos. Anksčiau jis Lietuvoje kartais automobilio garsiniu signalu signalindavo vairuotojams, kurie ilgiau stovėdavo prie sankryžos, tačiau jau kažkur apie 10 metų V. V. to prie jos jau nebedaro. Kai grįžo namo, V. V. iš karto paskambino į policiją. Su pareigūnais ji pati nebendravo. (t. 1, b.l. 67-69).
Liudytojas Ž. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-30 jis dirbo Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Jam buvo priskirtas automobilis su šaukiniu L1101, todėl į iškvietimus turėjo vykti jis. Apie 2019-09-30 įvykį dėl 16.43 val. gauto iškvietimo, apie tai, kad gatvėje prie Smiltelės - Mogiliovo g. sankryžos buvo sumuštas „V. P.“ vairuotojas V. V. kito automobilio „O.“ vairuotojo, kadangi V. V. minėtam vairuotojui signalino, bei buvo nulaužtas automobilio „V. P.“ posūkio jungiklis, jis nieko papasakoti negali, nes šio įvykio nepamena. Į iškvietimą, kaip minėjo, turėjo vykti jis, tačiau galėjo vykti tiek pats vienas, tiek su kitu pareigūnu. Tačiau bet kokiu atveju jis privalėjo vykti į iškvietimą, nes automobilis buvo priskirtas jam. Patikrinus duomenų bazę minėto įvykio registraciją, jis negali nurodyti kas kartu su juo vyko į įvykį. Budėjimo metu yra gaunama nemažai iškvietimų, visų jų jis nepamena. Pranešėjai būna tiek lietuviškai kalbantys, tiek ir rusakalbiai. Jis pats supranta ir kalba rusiškai. Rusiškai kalbančių pranešėjų pas jį buvo nemažai. Pagal įvykio registraciją matyti, kad pas pranešėją buvo nuvyktą į (duomenys neskelbtini) 17.06 val., ten trumpai pabendravus, buvo nurodyta kreiptis į komisariatą rašyti pareiškimo. (t. 1, b. l. 89-91)
Liudytoja I. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-30 apie 16.30 val. jos visa šeima išvažiavo, važiavo šiaip kažkur pasivaikščioti. M. P. vairavo automobilį „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o ant galynės sėdynės - du jų vaikai, t. y. dukra, kuriai 1,5 metų ir sūnus, kuriam 9 metai. Važiavo Mogiliovo gatve ir privažiavo sankryžą Mogiliovo g. - Smiltelės g. Reikėjo sukti į kairę pusę. Tuo metu per sankryžą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės važiavo automobiliai, jų buvo nemažai ir Mariui niekaip nepavyko pasukti į kairę. Jie prie sankryžos stovėjo apie 2-3 minutes, už jų automobilio jau sustojo keletas automobilių. Pats pirmas už jų sustojo automobilis lyg tai tamsiai mėlynos spalvos, tačiau automobilio markės ir valst. numerių ji pasakyti negali, nes nežino. Kada šis automobilis sustojo už jų automobilio, ji pasakyti negali. Tačiau minėto automobilio vairuotojas pradėjo jiems signalinti garso signalu, signalino apie 7-11 kartų, leisdamas suprasti, kad jie turi važiuoti. Tačiau jie įvažiuoti į sankryžą ir sukti į kairę negalėjo, nes vis dar važiavo iš abiejų pusių automobiliai. Kadangi anas vairuotojas nesiliovė signalines garsiniu signalu, o sūnus darėsi vis neramesnis, Marius išlipo iš savo automobilio ir nuėjo link to automobilio. Ji tuo metu atsisukusi į automobilio galą, kur sėdėjo sūnus, mėgino jį raminti ir karts nuo karto pažiūrėdavo į šoninį dešinės pusės veidrodėlį, per kurį matė kaip Marius priėjo prie už jų sustojusio automobilio prie vairuotojo pusės ir kažką sakė tam vairuotojui. Ką sakė, ji nežino. Kad būtų buvusios atidaromos to automobilio vairuotojo durelės ar kad vairuotojas būtų išlipęs iš automobilio arba kad Marius būtų pasilenkęs pro to automobilio vairuotojo dureles ar langą, ji nematė. Ji pastoviai nežiūrėjo pro minėtą dešinės pusės šoninį veidrodėlį, nes mėgino raminti gale sėdintį sūnų. (t. 1, b. l. 73-75)
2020-03-18 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota kaip 2019-09-30 16.37 val. skambina V. V. (duomenys nustatyti ikiteisminio tyrimo metu), kuris nurodo, kad jį ką tik prie sankryžos sumušė kito automobilio vairuotojas, kadangi jis jam signalino ir sulaužė jo automobilio posūkio jungiklį, taip pat nurodo, kad po sumušimo jo ausis ištinusi. Pareigūnų laukia prie namų Kuncų 14. (t. 1, b. l. 96-98)
Iš pranešimo apie įvykį (policijos duomenų bazės informacija) matyti, kad pagal V. V. pranešimą iškvietimas gautas 2019-09-30 16.43 val., 17.02 val. išsiųstos pajėgos su šaukiniu L1101, į įvykio vietą atvykta 17.06 val., baigimo laikas 17.32 val. (t. 1, b. l. 77)
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti V. V. sužalojimai ant veido, kairės ausies paraudimas, kairės pusės galvos patinimas (t. 1, b. l. 2-8).
Specialisto išvadoje Nr. G 1852/2019 (03) konstatuota, kad V. V. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva viršugalvio-pakaušio kairėje, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, krūtinės ląstos kairio šoninio paviršiaus sumušimas be išoriškai stebimų sužalojimo žymių. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 53)
2019-11-04 sąskaita, išrašytos A. Z. įmonės, nustatyta, kad automobiliui „V. P.“ pakeista vairo rankenėlė, kuri buvo pirkta 2019-10-18 UAB „A.“, kaina 40 Eur (t. 1, b. l. 45-46).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, viešoje vietoje tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius vairuotojui V. V. į galvą bei ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į krūtinę, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to, suduodamas ranka, nulaužė automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo posūkių žibintų jungiklį. Tokiu įžūliu elgesiu, viešoje vietoje, M. P. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad M. P. šią nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Tokia M. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog iš esmės jis kaltę pripažino, gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Bausmės skyrimas
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Kaltinamasis M. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, atlygino nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 113), buvo baustas vieną kartą administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 112). Kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaltę pripažįsta ir galisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas rodo, kad kritiškai vertina savo poelgį. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, nėra jokių teisinių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir M. P. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokiu būdu, kaltinamajam M. P. baudžiamoji byla nutraukiama ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 139-140), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Šioje byloje pareikštas civilinio ieškovo civilinis ieškinys: V. V. civilinis ieškinys dėl 200 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47, 48-49). Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pateikė susitarimą, pasirašyta su nukentėjusiuoju, kad kaltinamasis atlygino V. V. patirtą 500 Eur žalą. V. V. jokių pretenzijų M. P. neturi ir daugiau jokių materialinių pretenzijų ateityje nebeturės. (t. 1, b. l. 180). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, procesas dėl V. V. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos (CD, 2 vnt.) su vaizdo įrašu, nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. V. (V. V.), ir baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl V. V. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas (CD, 2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.