- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 1-1985-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19791-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- Z. G.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. G. (Z. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. G. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. balandžio 28 d., apie 15.30 val., Vilniuje, ties T. Narbuto ir Stumbrų gatvių sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,57 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis Z. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio. Parodė, kad buvo penktadienis, jie išgėrinėjo iki 3 val. nakties, ryte jautėsi gerai, todėl tą dieną sėdo už vairo apie 12 val., nes reikėjo važiuoti į kapines. Grįžtant sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Patikslino, kad viskas vyko tada, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, jis gėrė su draugu, kuris padėjo statyti paminklą, gėrė alų ir kitą alkoholį, paaiškino, kad turi problemų su kepenimis, tai turi įtakos, kai pavartoja alkoholio. Automobilį pirko lizingu.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti K. G. paaiškino, kad Z. G. yra jos sūnus. Paaiškino, kad turi sūnų ir dukrą, ji gyvena su dukra, sūnus – Z. G. gyvena šalia, skiria pora namų, bet jis ateina, jie bendrauja. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus – jis paskambino ir papasakojo, pasakė, kad paėmė mašiną ir vairuotojo pažymėjimą, sūnus buvo susijaudinęs dėl įvykio. Taip pat parodė, kad, kiek ji žino, sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, vartoja tik per šventes, jokių konfliktinių situacijų nėra buvę. K. G. teigimu, ji gali daryti įtaką sūnui, jis klauso jos nuomonės, visą gyvenimą santykiai su juo buvo geri, sūnus jai labai padeda, ir kai reikia kur nuvažiuoti, nes ji teisės vairuoti neturi, šeimoje jis gyvena darniai, buvo labai netikėta, kai jis buvo sustabdytas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, gynėjai ir bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, Z. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. buvo svečiuose, ten vartojo alkoholinius gėrimus iki 2018 m. balandžio 28 d. 3 val. Apie 15 val. iš savo namų, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Karveliškių kapines, važiuojant T. Narbuto ir Stumbrių gatvių sankryžoje, jį sustabdė policijos pareigūnai, alkotesterio pagalba nustatė 1,55 promilių girtumą. Dėl to, kad vairavo neblaivus, gailisi (b.l. 34-36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 15.30 val., T. Narbuto g., vykdant policijos prevencines priemones, buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Z. G., kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Z. G. alkotesteriu buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. Z. G. paaiškino, kad alkoholį vartojo iki 3 val. nakties. Z. G. buvo pristatytas į PLC kraujo mėginiui paimti (b.l. 24). Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2018 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 7).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d., 15.37 val., Z. G. nustatytas 1.55 promilių girtumas. Alkotesterio metrologinė patikra atlikta ir galiojo (b.l. 40-41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4071/2018(01) konstatuota, kad Z. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio (b.l. 43).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra Z. G. (b. l. 16). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio Toyota Rav4 (2005 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 4730 eurų (b.l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju duomenys, surinkti byloje, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad Z. G. 2018 m. balandžio 28 d., apie 15.30 val., Vilniuje, ties T. Narbuto ir Stumbrų gatvių sankryža, vairavo transporto priemonė – automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – kraujyje nustatyta 1,57 promilės etilo alkoholio. Šias aplinkybės pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad prieš tai, naktį vartojo alkoholį, ir, kadangi nesijautė neblaivus, kitos dienos popietę sėdo prie savo automobilio vairo, kadangi reikėjo nuvažiuoti į kapines. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo – policijos pareigūno A. M. parodymai, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo sustabdytas vykdant prevencijos priemones ir Z. G. neblaivumas buvo nustatytas pirmiausia alkotesterio pagalba, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o vėliau jis buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą. Konkretų neblaivumo laipsnį patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog po įvykio kaltinamajam davus kraujo, jame nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija - 1,57 promilės.
Todėl įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Z. G. nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, nustačius, kad jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 1,57 promilės), pripažintina, kad Z. G. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl Z. G. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b.l. 47), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 44-45), dirba, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas K. G. prašymas atleisti Z. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją skiriant laiduotoja. Nurodo, kad šiuo metu yra pensininkė, tačiau visą gyvenimą dirbo, dirba ir šiuo metu, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Be Z. G. užaugino ir dar vieną sūnų, dukrą, jie abu dirba, jie visi bendraujam pasitiki vieni kitais. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes jos sunki materialinė padėtis.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti Z. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmiausia pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Šiuo atveju atsižvelgtina į Z. G. charakterizuojančių duomenų visumą – tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, nors administracine tvarka baustas, vis dėlto daryti išvadą apie jo polinkį pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, teismas negali vien tik iš šių duomenų, pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę, duomenys, jog jis paėmęs vartojimo kreditą automobiliui, kurį vairavo, įsigyti. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimų teismas daro išvadą, jog jis neabejotinai neigiamai vertina savo poelgį, suvokia jo pavojingumą, jo galimas sukelti pasekmes. Todėl nurodytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju leidžia vertinti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu iš byloje esančių duomenų apie K. G., jos paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui Z. G. – tokia išvada daroma tiek dėl jos pačios požiūrio į nusikalstamą veiką, paaiškinimų apie bendravimą su sūnumi, jų ryšį, tai, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai ir pan.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytus duomenis bei argumentus, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi K. G. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina Z. G. laiduotoja. Taigi Z. G. atžvilgiu taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o K. G. gali būti paskirta jo laiduotoja. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nežymiai viršytas neblaivumo laipsnis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė), kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos K. G. asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), duomenis apie jų turtinę padėtį, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė Z. G.. Taigi Z. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Z. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,57 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.
Ikiteisminio turimo metu Z. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nutarimas šiuo klausimu bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimas buvo priimtas 2018 m. gegužės 2 d. (b. l. 37-38). Todėl nesant duomenų, kad kaltinamasis, paėmus vairuotojo pažymėjimą, būtų naudojęsis šia specialia teise, t. y. Z. G. realiai galimybės vairuoti transporto priemones neteko 2018 m. gegužės 2 d., teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Todėl šiuo atveju, siekiant, kad būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, teismas sprendžia, kad taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant mažesnį nei galimos skirti šios įmokos vidurkis dydį, t.y. 30 MGL įmoka.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad Z. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, nors baustas administracine tvarka, be to, į konkretų neblaivumo laipsnį (nežymiai viršijantį vidutinį neblaivumą), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, už kaltinamąjį laiduoja, kaip pripažinta, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juolab padarius išvadą, kad, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, savo ruožtu turto (atitinkamos veikos priemonės) konfiskavimo paskirtis, be kita ko, užkirsti kelią, kad tokia priemone nebūtų naudojamasi darant nusikalstamas veikas. Taigi automobilio (jo vertės) konfiskavimas šioje byloje netaikytinas, kadangi, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų.
Z. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b.l. 37) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – naikintina, dokumentas perduotinas VĮ Regitra.
Prokuroro 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu laikinai dalinai apribota įtariamojo Z. G. nuosavybės teisė į automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. spalio 30 d. (b.l. 10-13). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinas.
Byloje yra duomenys, kad Vilniaus apskrities VPK patyrė 3,48 eurų išlaidas dėl transporto priemonės Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo (b. l. 17-22). Prokurorė prašė išieškoti nurodytas išlaidas iš kaltinamojo.
Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad proceso išlaidas sudaro, be kita ko, daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Pagal šio kodekso 105 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, pripažįsta Vilniaus apskrities VPK patirtas kaltinamojo automobilio nuvežimo ir saugojimo UAB „Goldas“ aikštelėje išlaidas – 3,48 eurų – proceso išlaidomis ir nusprendžia šią sumą išieškoti iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Z. G. (Z. G.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Z. G. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti Z. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 2 d.
Paskirti Z. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL dydžio, t. y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Z. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą Z. G. turtui – automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš Z. G. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškoti 3,48 eurų proceso išlaidas.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
K. G. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.