Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-3447-921/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2-3447-921/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22643-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
J. M.
Civilinė byla Nr. e2-3447-921/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22643-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 118 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2).

Nurodė, kad 2018 m. vasario 4 d., Kaune, Baltijos g. 72A, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ priklausantis turtas (sulaužyta pašto dėžutė ir ją laikantis stovas). Policija nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos bei vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, kaltės. Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, todėl 2018 m. vasario 4 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 118 Eur draudimo išmoką už pašto dėžutės ir jos stovo sugadinimą pagal akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus dokumentus. Kadangi atsakovas (draudėjas) pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo po eismo įvykio, todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakovą – transporto priemonės valdytoją. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 118 Eur, todėl kaip asmuo atlyginęs žalą padarytą kito asmens, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį.

Atsiliepimas

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti 2019 m. sausio 31 d. viešo paskelbimo būdu (b. l. 30–31; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalis, paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt). Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismui atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų – policijos 2018 m. vasario 22 d. pažymos apie eismo įvykį, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ rašto, ieškovės pranešimo apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymo, ieškovės pretenzijos atsakovui ir kitų rašytinių įrodymų vertinimą (b. l. 5–16), atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, daroma išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Minėtos sistemos duomenų pagrindu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-755-358/2018, kuriuo atsakovą patraukė administracinėn atsakomybėn už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-755-358/2018 pripažino, kad atsakovas 2018 m. vasario 4 d., apie 22.45 val., Kaune, Baltijos g. 72A, vairuodamas automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir nuvažiuodamas nuo kelio atsitrenkė į pašto dėžutę su stovu. Eismo įvykio metu buvo apgadinta pašto dėžutė su stovu ir automobilis. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 17, 127, 222 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-755-358/2018 įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais draudikas (ieškovė), sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui (šiuo atveju ieškovei), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-755-358/2018 esančia informacija neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, padaręs eismo įvykį, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 3 punktas, 183, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 118 Eur turtinės žalos atlyginimas regreso teise (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai; CK 6.270, 6.280 straipsniai).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos už žyminį mokestį (b. l. 3; CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 118 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurgita Sujetienė