Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1075-582/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-07
Bylos Nr.: 2A-1075-582/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas: C. J. K., A. K., R. K., L. J. K.
Ieškovas: R. Š., V. B. J., I. A., V.

Kategorijos

24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1075-582/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04381-2010-9

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis

Procesinio sprendimo kategorija: 24.1, 24.2, 35.6.1; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovų-apeliantų V. B. J., I. A. ir R. Š. atstovui advokatui D. A., atsakovės ir atsakovo C. J. K. teisių perėmėjos L. J. K. ir atsakovės A. K. atstovei advokatei A. J., atsakovo R. K. kuratorei L. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Š., V. B. J., I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-605-773/2011 pagal ieškovų R. Š., V.o B. J. ir I. A. ieškinį atsakovams A. K., R. K., C. J. K., L. J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. Š., V. B. J. ir I. A. 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ieškiniu (1 t. b. l. 3-8) prašydami: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2001 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5-6307, kuria atsakovei L. J. K. perleistas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2001 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5-6309, kuria atsakovams L. J. K. ir C. J. K. perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę pagal 2001 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5-6307 ir Nr. 5-6309; 4) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų sumokėtą 2272 Lt žyminį mokestį, procesinių dokumentų parengimo išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 1999 m. liepos 1 d. trimis paskolos sutartimis jie paskolino atsakovui R. K. po 47200 Lt, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. sausio 1 d. Ieškovų teigimu, atsakovas R. K. kiekvienam jų rodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir žodžiu šiuo turtu jiems garantavo, kad yra finansiškai pajėgus grąžinti paskolą. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovui R. K. neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, jie dėl skolos priteisimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2010 m. sausio 18 d. sprendimu priimtu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1838-568/2010 tenkino ieškovės I. A. ieškinį, 2010 m. sausio 15 d. sprendimu priimtu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1453-775/2010 tenkino ieškovo V. B. J. ieškinį, o 2010 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-316-657/2010 tenkino ieškovo R. Š. ieškinį. Ieškovų nurodymu, civilinės bylos Nr. 2-316-657/2010 nagrinėjimo teisme metu ieškovo R. Š. atstovui D. A. kreipusis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu išduoti pažymą apie konkretų R. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, 2009-08-12 buvo gauta pažyma su priedais, iš kuriuose užfiksuotos informacijos paaiškėjo, kad savo vardu nekilnojamojo turto registre registruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), R. K. yra perleidęs tretiesiems asmenims, o nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti jo sutuoktinės A. K. vardu, taip pat yra perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovų nurodymu, kadangi paskolos sutarčių sudarymo metu butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti atsakovo R. K. sutuoktinės A. K. vardu, pagal iš paskolos sutarčių kylančias prievoles atsako abu sutuoktiniai jiems priklausančiu turtu. Ieškovų teigimu, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2001 m. rugpjūčio 14 d., t. y. jau suėjus paskolų gražinimo terminams, atsakovo R. K. vardu registruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas L. J. K., o taip pat tą pačią dieną buvo perleistas ir atsakovams A. ir R. K. priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie pardavė L. J. K. bei C. J. K., t. y. atsakovės A. K. tėvams. Ieškovai pabrėžė, kad nurodytos 2001 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartys Nr. 5-6307 ir Nr. 5-6309 pažeidžia jų, kaip atsakovo R. K. ir jo sutuoktinės A. K. kreditorių, teises, nes sudarius šiuos sandorius atsakovai A. K. ir R. K. neteko didelės vertės nekilnojamojo turto, iš kurio turėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Ieškovų teigimu, egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tam, kad būtų galima taikyti actio Pauliana institutą, t. y. kreditoriai (ieškovai) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, o skolininkai (atsakovai) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsižvelgiant i tai, jog pagal pirkimo - pardavimo sutartis atsakovams R. K. ir A. K. priklausęs turtas, t. y. garažas ir butas, parduotas atsakovės A. K. tėvams, preziumuotina, jog abi šalys sudarydamos sandorius buvo nesąžiningos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu (2 t. b. l. 106-117) ieškinį atmetė, priteisė solidariai iš ieškovų R. Š., V. B. J., ir I. A. atsakovui C. J. K. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės naudai 204,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – areštą atsakovams L. J. K., ir C. J. K. priklausančio turto – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Teismas atmetė ieškinį dėl to, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (2000 m. CK 1.131 str. 1 d.), taip pat dėl to, kad jis neįrodytas (CPK 178 str.):

1. Dėl ieškinio senaties termino. Teismas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo ginčijamų 2001 m. rugpjūčio 14 d. sandorių registracijos Nekilnojamojo turto registre – 2001 m. rugpjūčio 22 d. momento (t. 1, b. l. 52, 54), t. y. nuo tada, kada ieškovai, kaip kreditoriai, turėjo sužinoti apie jų teises pažeidžiančius sandorius. Teismas konstatavo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes ieškovams ginčyti 2001 m. rugpjūčio 14 d. sudarytas nekilnojamųjų daiktų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, actio Pauliana ieškinio senaties terminas baigėsi dar 2002 m. rugpjūčio 22 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai į teismą reikšdami actio Pauliana ieškinį atsakovams kreipėsi tik 2010 m. kovo 9 d. (T. 1, b. l. 33-34), t. y. daugiau kaip 7 metus yra praleidę ieškinio senaties terminą, senaties termino atnaujinti neprašė, jokių aplinkybių ir įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių nepateikė (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, teismas atsižvelgė į objektyvius kriterijus dėl ginčijamų sandorių viešo pobūdžio ir jų registracijos Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ „Registrų centro“ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad ginčijamų sandorių pagrindu nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės L. J. K. vardu, o į butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. J. K. ir C. J. K. vardu buvo įregistruotos dar 2001 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 52, 54). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai R. Š., V. B. J. ir I. A. paskolas R. K. išdavė dar 1999 m. liepos 1 d., pagal šias paskolų sutartis paskolų grąžinimo terminas baigėsi dar 2000 m. sausio 1 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-316-675/2010, lapas 13; civilinės bylos Nr. 2-1453-775/2010, lapas 5; civilinės bylos Nr. 2-1838-568/2010, lapas 6), tačiau atsakovai į teismą dėl skolų priteisimo kreipėsi atitinkamai tik 2009 m. liepos 24 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 18 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-316-675/2010, lapas 3; civilinės bylos Nr. 2-1453-775/2010, lapas 3; civilinės bylos Nr. 2-1838-568/2010, lapas 3). Teismas sprendė, kad ieškovai, būdami vidutiniai apdairūs ir rūpestingi, turėjo rūpintis dėl savo teisių pažeidimo, domėtis skolininko R. K. turtine padėtimi, tuo tarpu kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ieškovai tik po beveik dešimties metų po paskolos termino pasibaigimo kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo, tuo tarpu ginčijami pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti prieš aštuonis metus.

2. Dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui C. J. K., ir kad jis savo dukrai atsakovei A. K. perdavė šį butą ir visiškai išmokėtą pajų įpėdinio teise (t. 1, b. l. 92). Ir nors butas buvo įregistruotas A. K. vardu (t. 1, b. l. 10), tačiau jai esant santuokoje, todėl ginčijamoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pardavėjai buvo nurodyti abu atsakovai A. K. ir R. K. (t. 1, b. l. 33). Teismas taip pat atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovai minėtomis paskolų sutartimis paskolas suteikė asmeniškai atsakovui R. K. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-316-675/2010, lapas 13; civilinės bylos Nr. 2-1453-775/2010, lapas 5; civilinės bylos Nr. 2-1838-568/2010, lapas 6), ir nors teismo posėdyje dalyvavę ieškovai įrodinėjo, kad paskolos galimai buvo panaudotos šeimos poreikiams, apmokant už atsakovų vaikų mokslus Vokietijoje, tačiau vien ieškovų Vasario 16-osios gimnazijos pateikta 2011 m. sausio 13 d. pažyma to neįrodo (t. 2, b. l. 82). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-316-675/2010, Nr. 2-1453-775/2010, ir Nr. 2-1838-568/2010, kuriose teismo sprendimais už akių ieškovai prisiteisė skolas, atsakovu buvo patrauktas tik R. K., iš šio atsakovo, kaip skolininko, teismas ir priteisė skolas, tuo tarpu A. K. šiose bylose jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, todėl ir negali būti laikytina skolininke (t. 1, b. l. 17-22). Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu 2001 m. rugpjūčio 14 d. nei vienas iš ieškovų nebuvo kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo, į teismą, ieškovai kreipėsi tik 2009 m. liepos - rugsėjo mėnesiais, tuo tarpu iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai R. K. ir A. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu ir po jų turėjo UAB „Kaljanas“ akcijų (t. 1, b. l. 131, 156), ši bendrovė turėjo turto ir pajamų tiek prieš, tiek po ginčijamų sandorių sudarymo (t.1, b. l. 127-174). Teismas atsižvelgė į atsakovės A. K. atstovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad butą, kuriame atsakovė pati užaugo, 2001 m. ji nutarė parduoti savo tėvams, nes jau nuo 2000 m. vasaros su šeima gyveno Vokietijoje, o priešingu atveju butas būtų parduotas pašaliniams asmenims, į atsakovo C. J. K. paaiškinimus, kad butą jis pirko dėl to, jog nutarė grįžti į jį gyventi, kadangi name, kuriame šis butas yra, gyvena jam pažystami žmonės, Kauno technologijos universiteto dėstytojai (t. 2, b. l. 98).Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad byloje nėra įrodytos ir bendros actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, t. y. kad ginčijami sandoriai jų sudarymo metu pažeidė kreditorių teises ir kad atsakovas R. K., t. y. skolininkas prievolėje, kylančioje iš paskolos teisinių santykių, buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ir kitų dviejų atsakovų, t. y. C. J. K. ir L. J. K., kaip trečiųjų asmenų, sudariusių su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumą. Atsakovei A. K., su ieškovais nesant paskolos teisiniuose santykiuose ir nesant skolininke prievolėje, nesąžiningumo prezumpcija netaikytina.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 123-133) ieškovai R. Š., V. B. J., I. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė materialinės bei procesinės teisės pažeidimą, todėl sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

1. Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad vien viešojo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar pagal juos turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu. Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. momentą, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, įvertintinos ir kitos svarbios aplinkybės (2005 m. sausio 10 d. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2005). Išvados, kad vien duomenų paskelbimas viešame registre dar neįrodo jų žinojimo fakto, teisingumą patvirtina ir įstatymų leidėjo pozicija (pvz., CK 2.85 straipsnis). Sprendžiant, kada apie teisės pažeidimą galėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą (teisės klaidos tikimybę), atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų arba neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Spręsdamas, kada apie savo teisių pažeidimą turi sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, teismas nevertino teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pagrindas fiksuoti ieškovų teisių realaus pažeidimo faktą atsirado tik ieškovams kreipusis į teismą dėl priverstinio skolos pagal paskolos sutartis priteisimo iš atsakovo R. K. ir, antstoliui pradėjus vykdyti nutartį dėl skolininko turto arešto, paaiškėjus, kad nėra jokio kito realaus turto, kuriuo būtų galima užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neanalizavo šalių tarpusavio santykių, atsakovo R. K. asmeninių savybių, jo veiksmų įtakos ieškovų subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui. Ieškovai V. B. J. ir I. A. paskolos sutartis su atsakovu R. K. sudarė tarpininkaujant ieškovui R. Š.. Ieškovą R. Š. ir atsakovą R. K. siejo tiek asmeninė pažintis, tiek ir anksčiau buvę verslo reikalai, todėl paskolos sutarčių sudarymas ir vykdymas buvo pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimo santykiais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai ėmėsi priemonių teisminiu būdu išieškoti įsiskolinimą pagal paskolos sutartis iš atsakovo R. K. nepažeisdami CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino. Priešingai nei teigiama sprendime, kreipimasis į teismą įstatymu nustatytu terminu negali būti laikomas aplaidumu ir neprotingu delsimu, bet įstatyminės teisės pasirinkti, kada ginti pažeistus interesus, realizavimu (CK 1.124 straipsnis). Be to ieškovai ragino atsakovą R. K. įvykdyti paskolos sutartimi prisiimtas prievoles dar iki kreipimosi į teismą. Be to, negalima konstatuoti, kad viešo registro duomenys yra nevaržomai prieinami.

2. Dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Atsakovų R. K. ir A. K. pragyvenimui Vokietijoje reikalingos išlaidos akivaizdžiai viršijo jų gaunamas pajamas, todėl neabejotina, kad iš ieškovų pagal paskolos sutartis 1999 m. gautos paskolos buvo panaudotos būtent vaikų mokslui ir atsakovų R. K. ir A. K. pragyvenimui Vokietijoje finansuoti. Šios aplinkybės atsakovai nepaneigė. Pagal CK 3.109 str. 2 d., kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Vadinasi, atsakovai R. K. ir A. K. laikytini solidariaisiais ieškovų skolininkais pagal paskolos sutartis. Taigi teismo išvada, kad ieškovai neįrodė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės abiem atsakovams R. K. ir A. K. kaip solidariesiems skolininkams, padaryta netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. Be to, teismas, spręsdamas, kad ginčijamu sandoriu perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki perleidimo priklausė atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise, akivaizdžiai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į CPK 197 str. 2 d., CK teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir dovanojimą (CK 4.47 str., 6.469 str. 2 d.). Atsakovai R. K. ir A. K. yra solidarieji ieškovų skolininkai, kadangi iš ieškovų gautos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.), ginčijamų sandorių objektai priklausė atsakovams R. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl laikomi bendru turtu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Todėl sprendimo išvada, jog ieškovai neturi neabejotino ir galiojančio reikalavimo atsakovams R. K. ir A. K., yra priimta netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus bei nukrypstant nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose. Sudarę ginčijamus sandorius atsakovai R. K. ir A. K. neteko didelės vertės nekilnojamojo turto, iš kurio realiai galėjo būti patenkinami ieškovų reikalavimai, ir šie ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovų teises (CK 6.66 str. 1 d.), o priešinga sprendimo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovų nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius yra preziumuotinas, todėl sprendimo išvada, kad atsakovų nesąžiningumo ieškovai neįrodė, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 144-148) atsakovai C. J. K., L. J. K., A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Dėl ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ieškovų reikalavimams pareikšti. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai kyla asmenų ginčas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali remtis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų, nes šis registras yra viešas. Tuo pagrindu atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia nagrinėjamoje byloje negalėjo būti siejama su ginčijamų sandorių objektų teisinės registracijos momentu. Spręsdamas, kada apie teisės pažeidimą turėjo sužinoti ieškovai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į objektyvius kriterijus dėl ginčijamų sandorių viešo pobūdžio, bet ir įvertino visas svarbias bylos aplinkybes bei atsakovų subjektyviąsias savybes. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl paskolos sutarčių sudarymo ir vykdymo šalių tarpusavio pasitikėjimo ir gerų asmeninių santykių pagrindu bei dėl ieškovų apdairaus ir rūpestingo elgesio. Ginčo šalys nebuvo šeimos nariais ar artimais giminaičiais, juos siejo tik verslas, todėl vos sužinoję apie jų teisių pažeidimą, ieškovai privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei aiškintis skolininko turtinę padėtį, tačiau to nedarė beveik devynerius metus. Argumentai apie R. K. raginimą gražinti skolą dar iki kreipimosi į teismą atmestini tuo pagrindu, kadangi jų nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus apeliantų parodymus. Atmestini apeliantų argumentai dėl viešo registro duomenų, nes protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui kreiptųsi teisinės pagalbos (CK 1.137 str.)

2. Dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų ir R. K. paskolos sutartys, nors ir sudarytos santuokos metu, tačiau be A. K. žinios ir sutikimo. Byloje esanti A. K. paso kopija patvirtina, kad paskolų sandorių sudarymo metu jos nebuvo Lietuvoje. Kad A. K. būtų šiuos sandorius vėliau patvirtinusi ar apie juos žinojusi, ieškovai neįrodė. Todėl A. K. negali atsakyti už atsakovo R. K. prievoles šiems kreditoriams. Ieškovai neįrodė, kad šios paskolos buvo paimtos šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Todėl šioje byloje taikytinos CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti ir jog tai atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Atmestina apeliantų išvada, kad „atsakovų R. K. ir A. K. pragyvenimui Vokietijoje reikalingos išlaidos akivaizdžiai viršijo jų gaunamas pajamas, todėl neabejotina, kad iš ieškovų pagal paskolos sutartis 1999 metais gautos paskolos buvo panaudotos būtent vaikų mokslui ir atsakovų R. K. ir A. K. pragyvenimui Vokietijoje“. Šią išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) Administracinio pastato su prekybos patalpomis (duomenys neskelbtini) NT registro išrašas (t. 2, b. l. 91), patvirtinantis, kad šiuos statinius 1999-06-11 A. K. pardavė užsieniečiui p. F. L. G., 2) ginčo buto (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartys, 3) Vasario 16-sios gimnazijos pažymos, patvirtinančios, kad A. ir R. K. vaikai mokslus Vokietijoje pradėjo tik 2000 metų rudenį, t. y. jau suėjus paskolų gražinimo terminui. Šiai apeliantų išvadai paneigti atsakovė A. K. pateikia savo ir sutuoktinio 1999 m. turto ir pajamų deklaracijas, atspindinčias jų pajamas prieš išvykstant į Vokietiją. Apeliantų pateiktas pragyvenimo Vokietijoje išlaidų skaičiavimas atmestinas tuo pagrindu, kad atsakovų A. ir R. K. vaikai už Vasario 16-os gimnazijos pažymoje nurodytą pinigų sumą gavo ne tik mokymo paslaugas, bet ir gyvenamąjį būstą (bendrabutį) bei maitinimą, o R. K., kaip paaiškino ir pats ieškovas R. Š., buvo Vokietijos įkalinimo įstaigoje. Taigi, A. K., visiškai pakako piniginių lėšų, gautų už statinius (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.109 str. 3 d. teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pagal ieškovų su R. K. sudarytas paskolos sutartis neatsirado A. K. solidarioji prievolė. Dėl ieškovų teisių nepažeidimo ginčijamais sandoriais - rašytiniai įrodymai patvirtina (t. l, b. l. 156), kad 2001 metais, kai buvo sudaryti ginčo sandoriai, 100 procentų UAB „Kaljanas“ akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė A. K. ir R. K., o sutuoktinių valdoma bendrovė turėjo pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų atsiskaityti su ieškovais. Taigi, šioje byloje ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovų teisių, todėl Pauliano ieškinio jie negalėjo reikšti. Apeliantai ginčija atsakovės A. K. asmeninės nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), abejodami rašytinio įrodymo - Butų savininkų bendrijos „Pažanga“ pažymos patikimumu. Tačiau Butų savininkų bendrija „Pažanga“ yra Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Pažanga“ teisių perėmėja ir savo pažyma ji tik sukonkretino NT Registro išraše (t. 2, b. l. 89) esančią informaciją, jog A. K. nuosavybės teisės į ginčo butą įregistravimo pagrindas yra Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma. Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ginčo buto nuosavybės teisės padarė remdamasis ne tik minėta pažyma, kaip teigia apeliantai, bet visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovas R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 162-166) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl ieškinio senaties taikymo. Spręsdamas, kada apie teisės pažeidimą turėjo sužinoti ieškovai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į objektyvius kriterijus dėl ginčijamų sandorių viešo pobūdžio, bet ir įvertino visas svarbias bylos aplinkybes bei atsakovų subjektyviąsias savybes - ieškovai nebuvo atidūs ir rūpestingi, laiku nesiaiškino galimo savo teisių pažeidimo. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu R. K. nuolat kontaktavo, vėliau kontaktavo ir su jo žmona A. K., kurie nuolat žadėjo sumokėti skolą, tačiau iki šiol savo prievolės neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą jau suėjus paskolos grąžinimo terminui, o atsakovui R. K. vis delsiant įvykdyti prievoles pagal šalių pasirašytą 1999 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, toks ieškovų nesirūpinimas skolininko R. K. turtine padėtimi, jam paskolos negražinant daugiau nei dešimt metų, yra visiškai nepateisinamas. Ieškovus su atsakovais nesiejo artimi giminystės ryšiai, todėl ieškovai pagrįstai negalėjo pasitikėti atsakovais - R. K. ir A. K., o vos tik sužinoję apie ieškovų teisių pažeidimą, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei aiškintis skolininko turtinę padėtį, ją išsiaiškinus, ginti savo pažeistas teises, tačiau to nedarė daugiau nei dešimt metų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovai paskolas atsakovui R. K. išdavė dar 1999-07-01 paskolos sutartimis, o paskolų grąžinimo terminas baigėsi 2000-01-01, tačiau atsakovai dėl skolų priteisimo kreipėsi į teismą atitinkamai tik 2009-07-24, 2009-09-01, 2009-09-18. Ieškovai neįrodė, jog buvo kokios nors aplinkybės įtakojusios bei pateisinančios jų delsimą tokį ilgą laiko tarpą. Ginčijami pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti 2001 m. rugpjūčio 14 d. Todėl ieškovai apie pasikeitusią atsakovų turtinę padėtį turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei nurodo ieškinyje. Viešojo registro duomenų teikimo atlygintinumas ar ribotumas (teikiami tik aktualūs duomenys) nėra tikroji šių duomenų nežinojimo priežastis. Ieškovai būdami protingi ir rūpestingi asmenys turėjo domėtis atsakovų turtine padėtimi, ginti savo pažeistas teises.

2. Dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Ieškovai nurodo, jog atsakovų R. K. ir A. K. pragyvenimui Vokietijoje išlaidos akivaizdžiai viršijo jų gaunamas pajamas, todėl neabejotina, kad iš ieškovų gautos paskolos pagal 1999-07-01 paskolos sutartis buvo panaudotos K. šeimos pragyvenimui finansuoti Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti ir jog tai atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Atsiliepime į ieškinį atsakovai UAB „Kaljanas“ nurodė ne kaip vienintelį A. ir R. K. šeimos pajamų šaltinį, o kaip įrodymą, patvirtinantį šeimos stabilią finansinę padėtį po ieškovų ginčijamų sandorių sudarymo. Ieškovai apeliaciniame skunde neįrodė, kad šios paskolos buvo paimtos šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, jog A. K. nelaikytina ieškovų skolininke tuo pagrindu, kad jokiu procesiniu statusu nedalyvavo civilinėse bylose, kuriose teismo sprendimais už akių ieškovai prisiteisė skolas iš R. K.. Ieškovai nurodo, jog tai, kad atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu valdė UAB „Kaljanas“ akcijas, neįrodo atsakovų mokumo. Priešingai ginčytiną turtą parleidus atsakovams L. J. K. ir C. J. K., atsakovai R. K. ir A. K. faktiškai tapo nemokūs, dėl ko buvo pažeistos ieškovų teisės. Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2001 metais, kai buvo sudaryti ginčytini sandoriai, 100 procentų UAB „Kaljanas“ akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė A. K. ir R. K., o sutuoktinių valdoma bendrovė turėjo pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų atsiskaityti su ieškovais. Taigi, šioje byloje ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovų teisių, todėl actio Pauliana ieškinio jie negalėjo reikšti. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog vieno solidariųjų skolininkų A. K. artimi giminystės ryšiai su ginčijamą sandorį sudariusiais atsakovais jos tėvais L. J. K. ir C. J. K. yra pagrindas preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumą CK 6.67 str. 1 d. pagrindu. Kadangi ieškovai neįrodė solidarios sutuoktinių prievolės pagal 1999-07-01 paskolos sutartis, nevertintini A. K. giminystės ryšiai su L. J. K. ir C. J. K., todėl netaikoma CK 6.67 str. numatyta nesąžiningumo prezumpcija. Kadangi prievolė atsiradusi 1999 m. liepos 1 d. paskolos sutarčių pagrindu nėra solidari, ji negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o jo neesant iš sutuoktinių asmeninio turto (CK 3.113 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ir actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalies, CPK 178 straipsnio pagrindu.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškinio senaties paskirtis – užtikrinti turtinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Įstatymo leidėjas nustatė kreditoriui sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti skolininko sudarytus sandorius (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus teisės pažeidimo sužinojimo arba turėjimo sužinoti laiką.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimą, tinkamai motyvavo savo sprendimą šioje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais dėl ieškinio senaties.

Dėl ieškinio pagrįstumo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai R. Š., V. B. J. ir I. A. 1999 m. liepos 1 d. trimis paskolos sutartimis paskolino atsakovui R. K. po 47 200 Lt, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. sausio 1 d. Ieškovai į teismą dėl skolos pagal paskolos sutartis priteisimo kreipėsi 2009 m. liepos-rugsėjo mėnesiais.

2010-01-15 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu už akių iš atsakovo R. K. ieškovo V. B. J. naudai priteisė 47 200 Lt skolą, 17 086,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2009-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 143,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2010-01-18 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu už akių iš atsakovo R. K. ieškovės I. A. naudai priteisė 47 200 Lt skolos, 17 086,40 Lt (delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 929,00 Lt žyminio mokesčio ir 178,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu.

2010-01-27 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu iš atsakovo R. K. ieškovo R. Š. naudai priteisė 47 200 Lt skolos pagal 1999-07-01 paskolos sutartį, 17 086,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 929 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 225,38 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

Ginčijami turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti 2001-08-14 ir registre užregistruoti 2001-08-22.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovai jau suėjus paskolos gražinimo terminui, t. y. nuo 2000-01-01, turėjo susirūpinti skolos gražinimu, pradėti domėtis skolininko galimybėmis grąžinti skolas, pasiteirauti kokį turtą turi skolininkas, spręsti dėl galimybės kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Taigi ieškovai turėjo suvokti, kad jų teisės arba įstatymo saugomi interesai yra pažeisti – jiems laiku negrąžintos skolos. Ieškovai kreditoriai jokių aktyvių veiksmų siekiant grąžinti paskolintas sumas nesiėmė iki 2009 m. vidurio. Buto ir garažo perleidimo sutartys buvo sudarytos 2001-08-14 ir ieškovai, kuriems jau 2000-01-01 turėjo būti grąžintos paskolintos lėšos, turėjo imtis priemonių sužinoti apie skolininko ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, tačiau to nepadarė ir praleido CK 6.66 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą actio Pauliana ieškiniu. Ieškovai sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų grąžinti paskolintas lėšas daugiau kaip devynis metus, jie patys pasirinko tokius savo teisių gynybos terminus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai kreditoriai dėl savo psichinės ar fizinės sveikatos būklės, prasto išsilavinimo laiku negalėjo pasinaudoti savo teisėmis. Ieškovai turėjo laiku susirūpinti paskolų grąžinimu ir turėjo sužinoti apie jų teises pažeidžiančius sandorius, kurie buvo sudaryti praėjus net 1 m. 7 mėn. nuo paskolų grąžinimo termino pabaigos. Apeliantai nurodė, kad ieškovą R. Š. ir atsakovą R. K. siejo tiek asmeninė pažintis, tiek ir anksčiau buvę verslo reikalai, todėl paskolos sutarčių sudarymas ir vykdymas buvo pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimo santykiais, tačiau pasitikėjimo santykiais negalima pagrįsti 9 metų delsimą atgauti skolas nesiimant priemonių turto įkeitimu ar kitais būdais užtikrinti paskolų grąžinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu R. Š. asmeniškai pažinojo skolininką R. K. ir juos siejo verslo santykiai ir kiti du kreditoriai paskolas R. K. suteikė R. Š. tarpininkaujant, kaip tai nurodo apeliantai, R. Š. turėjo žinoti apie skolininko R. K. turtinę padėtį, jo galimybes grąžinti paskolas, kaip verslininkas turėjo imtis priemonių tinkamai ir laiku užtikrinti paskolų grąžinimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovai galėjo rūpintis paskolos grąžinimo užtikrinimu ir iki paskolų grąžinimo termino pabaigos – reikalauti pateikti jiems duomenis apie skolininko ir jo sutuoktinės turimą turtą, aptarti kokiems tikslams bus panaudotos paskolos, pareikalauti turto įkeitimo ir t. t. Nors iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovai ėmėsi priemonių teisminiu būdu išieškoti įsiskolinimą pagal paskolos sutartis iš atsakovo R. K. nepažeisdami CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino, tačiau tai netrukdė jiems pradėti rūpintis paskolų grąžinimu neteisminiu būdu – kaip jau buvo paminėta, reikalauti iš skolininko duomenų apie jo turimą turtą, domėtis šio turto likimu.

Dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės teisėjų kolegija pasisako, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2010).

Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisini suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Ieškovai byloje ginčija A. K. buto perleidimo sandorį. Teismo sprendimu ar nutartimi nebuvo nustatyta, kad pagal R. K. prievolę turi atsakyti ir jo sutuoktinė A. K., kad skola turi būti išieškota iš bendro sutuoktinių turto ar A. K. asmeninio turto. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje dalyje nėra pagrindo taikyti actio Pauliana institutą, nes ieškovai kreditoriai neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovei A. K.. Pažymėtina, kad paskolų panaudojimo tikslinė paskirtis, atsakovės A. K. turto teisinis režimas paskolų sudarymo metu nėra šios bylos dalykai, nes šioje byloje nėra pareikštos reikalavimo A. K. grąžinti paskolas.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovių A. K. ir L. J. K. atstovė advokatė A. J. pateikė kvitus, patvirtinančius apmokėjimą advokatui už jo teisinę pagalbą: 2011 m. kovo 18 d. kvitas Serija LAT Nr. 609954 patvirtina, kad A. K. sumokėjo advokatei už atstovavimą byloje, atsiliepimo surašymą, teisines konsultacijas 800 Lt (2 t. b. l. 169), 2011 m. kovo 18 d. kvitas Serija LAT Nr. 609953 patvirtina, kad C. K. (jo teisių perėmėja L. J. K.) sumokėjo advokatei už atstovavimą byloje, atsiliepimo surašymą, teisines konsultacijas 1 200 Lt (2 t. b. l. 170). Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovų R. Š., V. B. J., I. A. priteistina atsakovei A. K. po 266,67 Lt, atsakovei L. J. K. po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovų R. Š., V. B. J., I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 266,67 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus, 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovų R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei L. J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėLeonas Jachimavičius