Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. R. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2017 m. gegužės 26 d. 19.00 val. Vilniuje, Rodūnios kelias 2, atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK 1407 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Bagažas buvo šviestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui. Detalaus patikrinimo metu keleivio registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (bižuterijos detalės iš netauriųjų metalų, stikliniai karoliukai, stikliniai karoliukai (skirti rankdarbiams), plastikiniai karoliukai, plastikinės detalės, kiti gaminiai iš plastikų ir gaminiai iš kitų medžiagų, dirbtinė bižuterija, dirbtinė bižuterija (auskarai, žiedai), tekstilinės virvelės bižuterijos gamybai, tekstilinės virvelės apyrankės bižuterijos gamybai, virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, apipinti ar neapipinti, įmirkyti arba neįmirkyti, padengti arba nepadengti, aptraukti arba neatraukti guma arba plastikais). Keleivė dokumentų apie prekes ir jų vertę nepateikė, todėl prekių vertė (233,13 Eur) buvo nustatyta pagal PREMI duomenų bazės kainas. Šiais veiksmais E. R. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje E. R. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad su dukra vežė prekes asmeniniam naudojimui. Tai buvo daug smulkių detalių, skirtų rankdarbiams, interjerui. Nežinojo, kad jas reikia pateikti deklaruoti muitinei. Tai jos kaltė, pripažįsta. Ne pirmą kartą skrido į Stambulą. Vieną kartą tikrai yra grįžusi su panašiomis prekėmis, tačiau tada jų nereikėjo deklaruoti. Su dukra turėjo du lagaminus. Viename buvo asmeniniai daiktai, o kitame – šios prekės, skirtos hobiui, rankdarbiams, tai puošybos detalės. Šiomis prekėmis neprekiauja. Jos įmonė „E.“ užsiima gintarinių papuošalų prekyba, suvenyrais, magnetais iš keramikos, karolių medeliais ir pan. Šios prekės perkamos Lietuvoje, o Stambule įsigytos prekės buvo skirtos dukrai ir motinai. Tai maži kiekiai, kurie nenaudotini įmonės reikmėms. Karoliukai skirti suknelių puošybai, jie kitokie. Bagažas buvo jos ir dukros, tai buvo bendras bagažas. Visus prekių įsigijimo dokumentus pateikė muitinei, prekės pirkos turguje.

E. R. teismo posėdyje taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, numato, jog keleivis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, nemokėdamas importo muitų ir mokesčių, gali įvežti asmeniniame bagaže esančias nekomercinio pobūdžio prekes (įvežamas nereguliariai ir skirtas keleivių arba jų šeimų narių asmeniniam naudojimui arba dovanoms), jeigu jų bendra vertė (išskyrus ribojamas prekes) yra ne didesnė kaip 430 Eur, jeigu keleivis atvyksta oro ar jūrų transportu. Savo bagaže vežė daiktus ne komerciniais tikslais. Jie buvo skirti jos šeimos narių asmeniniam naudojimui ir dovanoms. Be to, pareigūnė, rašydama administracinio nusižengimo protokolą, neišaiškino asmens teisių, neleido pasikviesti į patikrinimo vietą nei dukters, kuri keliavo kartu, nei teisinį išsilavinimą turinčio atstovo. Oro uoste praleido virš 5 valandų. Viso patikrinimo metu pareigūnė elgėsi nepagarbiai, viršijo savo įgaliojimus, baugino, kad atims visus daiktus.

Savo rašytiniame pasiaiškinime, pateiktame muitinei, E. R. nurodė, kad ji atostogavo su dukra Gruzijoje ir Turkijoje. Dukters hobis – rankdarbiai, interjero detalių kūrimas. Kadangi artėja draugių vestuvės, nusipirko įvairių detalių, kad jaunosioms galėtų pagaminti įvairius rankų darbo papuošalus, papuošimus ant suknelių ir pan. Juostelės ir karoliukai būtų panaudoti interjerui įrenginėjamame name (baldų, užuolaidų, lovatiesių ir kt.). Minėtas prekes kartu su dukra vežė asmeninėms reikmėms. Nedeklaravo, kadangi manė, kad prekių, skirtų asmeniniam naudojimui, nereikia deklaruoti. Gailisi dėl savo neapdairumo, net jei ir turėjo deklaruoti, to padaryti neturėjo objektyvių aplinkybių, nes deklaravimo takelis buvo uždarytas su juosta, jokio žmogaus nebuvo (b. l. 4).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. R. (E. R. dukra) sutiko duoti parodymus ir parodė, kad su mama atostogavo Gruzijoje, į Lietuvą grįžo per Stambulą. Mama buvo sustabdyta oro uoste, išeinant iš terminalo, o ji praėjo. Sulaukė mamos skambučio, kad ją sustabdė muitinės pareigūnai, reikės palaukti. Muitinės pareigūnai teigė, kad mama vežė kontrabandą. Jos turėjo du lagaminus ir porą maišelių su saldumynais. Jos lagamine buvo batai, rūbai, o mamos – prekės, įsigytos Turkijoje, t. y. karoliukai, metalinės detalės, rūbai. Negali pasakyti, kiek buvo tų karoliukų. Turi hobį, nes yra meniškas žmogus, kuria interjerus. Reikalingos smulkios detalės papuošti, persiūti ir pan. Muitinei pasirodė, kad tai didelis kiekis, bet tai tikrai nėra didelis kiekis, skirtas rankdarbiams. Šiais daiktais puošiami draugų, pažįstamų namai. Darė papuošimus ir draugės šventei. Tos detalės tam ir sunaudojamos. Neprekiauja rankdarbiais, t. y. neprekiauja tuo, kas pagaminta iš tų detalių, kurios buvo lagamine. Buvo Stambule ne kartą, teko parsivežti visokių daiktų. Kažką panašaus nusipirkdavo. Jei reikia karoliukų, tai jų ir nusipirkdavo. Važiuojant ten, matant, kokia gausybė ten, suprantama, kad norisi parsivežti. Teko pirkti ir Lietuvoje tokias prekes, bet jos brangesnės. Mama turi savo įmonę, pardavinėja gintarinius papuošalus, miesto atributiką. Šiuos daiktus perka iš Kinijos. Ji (liudytoja) prekiauja atskirai, tai elektroninė prekyba kojų apyrankėmis. Prekės, rastos bagaže, priklauso abejoms. Abu lagaminai buvo pažymėti jos vardu, tačiau jos nesitarė, kuris lagaminas bus kurios. Mama paėmė vieną lagaminą, o ji kitą.

Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovė paaiškino, kad prekės vežtos komerciniais tikslais. Rašytiniuose paaiškinimuose minėtose taisyklėse nurodyta, kokios asmeniniame bagaže vežamos prekės yra neapmokestinamos PVM ir akcizais, kurias reikia deklaruoti (4 punktas). Taisyklėse nurodyta, kokios prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais (5 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbus 5.2 punktas. Protokolas buvo surašytas dėl to, kad prekės nebuvo deklaruotos, kai pagal minėtas taisykles prekių apimtis akivaizdžiai kėlė abejonių, ar jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Be to, pagal Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą visos prekės, įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų šalių, turi būti pateiktos muitinei. Protokole nenurodyta, bet bylos medžiagoje yra pateikta įvežtų prekių vertė, tai turi įtakos kvalifikuojant nusižengimą.

Po muitinės atstovės paaiškinimų, E. R. papildomai paaiškino, kad bendra vertė nustatyta vienam žmogui, todėl ji prašo paskirstyti tą vertę jai ir jos dukrai, nes tai bendra nuosavybė. Dabar žinos, kad viską reikia deklaruoti, vežant iš trečiųjų šalių, tai jos atsakomybė. Protokolą pasirašė, tačiau neturėjo laiko jo perskaityti, nes pareigūnė skubėjo daryti kitus dalykus.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nepaisant to, kad E. R. nesutiko su jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu, jos kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš E. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2017 m. gegužės 26 d. 19 val. iš E. R. paimta bižuterijos detalių, stiklinių karoliukų, plastikinių karoliukų, plastikinių detalių, dirbtinės bižuterijos ir tekstilinių virvelių, kurių vertė – 233,13 Eur (b. l. 3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir skrydžio dokumentų kopijos (b. l. 6); duomenys iš PREMI duomenų bazės (b. l. 7); dalies prekių įsigijimo dokumentai (b. l. 8–10). Kita vertus, byloje ginčo dėl protokole nurodytų faktinių aplinkybių nėra. Byloje kilo ginčas, ar E. R. iš Turkijos (trečiosios valstybės) į Lietuvos Respubliką (ES valstybę) įvežtos prekės turėjo būti pateiktos muitinės kontrolei.

Atsakant į minėtą klausimą, akcentuotina 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio, kurio pavadinimas „Prekių pateikimas muitinei“ 1 dalies a punkto nuostata, pagal kurią į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai yra bendro pobūdžio nuostata, nustatanti asmens, įvežusio į Europos Sąjungą prekes, pareigą pateikti jas muitinei. Nustatant, ar nagrinėjamu atveju E. R. turėjo tokią pareigą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios nustato keleivių asmeniniame bagaže atgabenamų iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų į Lietuvos Respublikos teritoriją prekių apmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir importo PVM) ir akcizais atvejus ir tvarką (Taisyklių 1 p.). Būtinybė atsižvelgti į Taisykles nulemia tai, kad minėta Sąjungos muitinės kodekso nuostata nėra savitikslė, t. y. joje įtvirtinta pareiga turėtų būti aiškinama mokėtinų importo PVM ir akcizų kontekste. Taigi, nustatant, ar E. R. turėjo pareigą pateikti muitinės patikrinimui jos vežamas prekes, būtina išsiaiškinti, ar šios prekės, vadovaujantis Taisyklėmis, yra neapmokestinamos importo PVM ir akcizais.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 1) jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 2) jų vertė ar kiekis neviršija Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Šioje byloje E. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad ji gabeno būtent komercinės paskirties prekes, o pagal Taisyklių 4.1 punktą importo PVM ir akcizai prekės neapmokestinamos tik tuo atveju, kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Aiškaus ir tikslaus prekių sąrašo, kokiais tikslais įvežamos prekės (komerciniais ar ne komerciniais), nėra, tačiau vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomas prekių įvežimo tikslas, pateikti Taisyklių 5 punkte. Pagal šį punktą prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: 1) įvežamos nereguliariai; 2) skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos; nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.

Visų pirma, teismo posėdyje apklausta liudytoja A. R. parodė, kad ji su motina ne kartą buvo Turkijoje ir visada kažką panašaus nusipirkdavo, nes ten didelė tokių prekių įvairovė, be to, jos pigesnės nei Lietuvoje. Antra, teismas kritiškai vertina E. R. poziciją, kad minėtos prekės skirtos jos ir jos šeimos narių asmeniniam naudojimui. Kaip minėta, pagal Taisyklių 5.2 punktą nei prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Iš bylos medžiagos matyti, kad muitinės pareigūnams tokių abejonių sukėlė E. R. vežamų prekių prigimtis ir kiekis. Teismas visiškai sutinka su tokia muitinės pozicija. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad iš E. R. paimta net 18,14 kg įvairių bižuterijos detalių, stiklinių ir plastikinių karoliukų, tekstilinių virvelių. Papildomai pagrindą abejoti, kad šios prekės įvežtos ne komerciniais tikslais, sudaro bylos nagrinėjimo teisme nustatytos aplinkybės, kad viena iš E. R. individualios įmonės „E.“ veiklos sričių yra rankdarbiai (b. l. 13, 14). Tiek pati E. R., tiek jos dukra A. R. teisme patvirtino, kad lagamine buvusios prekės skirtos rankdarbiams. Tai rodo ir prekių prigimtis. Be to, liudytoja A. R. patvirtino, kad užsiima rankdarbių – kojų apyrankių internetine prekyba. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar E. R. įvežė prekes ne komerciniais tikslais (Taisyklių 5.2 p.). Taigi darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole pagrįstai nurodyta, jog E. R. nagrinėjamu atveju gabeno komercinės paskirties prekes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. R. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojama, jog keleivis gali įvežti asmeniniame bagaže esančias nekomercinio pobūdžio prekes, jeigu jų bendra vertė yra ne didesnė kaip 430 Eur (kai keleivis atvyksta oro transportu). Pažymėtina, kad ši nuostata (Taisyklių 6.2 p.) taikytina tuo atveju, jeigu nurodytos vertės neviršija įvežamos ne komerciniais tikslais prekės. Šioje byloje nustačius, kad E. R. gabenamos prekės nebuvo įvežtos ne komerciniais tikslais, Taisyklių 6.2 punktas netaikytinas.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, byloje surinkti ir teismo ištirti minėti įrodymai patvirtina, jog E. R. komerciniais tikslais gabeno Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes, kurių nepateikė muitinės patikrinimui, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą reikalavimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytą E. R. gabenamų prekių vertę, jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį.

Dėl E. R. argumentų, kad tai buvo jos ir dukros bendras bagažas, todėl prekių vertė turėtų būti paskirstyta abejoms, teismas pažymi, jog prekės buvo supakuotos į vieną lagaminą ir jį turėjo būtent E. R., todėl jai ir kilo pareiga pateikti prekes muitinės patikrinimui. Jos dukra turėjo kitą lagaminą su asmeniniais daiktais. Pagal Taisyklių 3 punktą asmeninis bagažas – tai keleivio bagažas, kurį jis atvykdamas turi galimybę pateikti muitinės pareigūnams patikrinti. Tokią galimybę nagrinėjamu atveju, kaip minėta, turėjo E. R.. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir E. R. argumentus, kad jai administracinio protokolo surašymo metu nebuvo išaiškintos teisės. Iš protokolo matyti, kad E. R. jį pasirašė. Prie parašo nurodyta, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jai paaiškintos (šios teisės ir pareigos nurodytos protokolo kitoje pusėje). Be to, dėl muitinės pareigūnės, surašant administracinio nusižengimo protokolo, elgesio pažymėtina, kad E. R. nurodytos aplinkybės, jog pareigūnė nuolat ją baugino, grasino, visų prima, nepatvirtintos objektyviais duomenimis, antra, tai nesutrukdė E. R. parašyti paaiškinimą, kuris iš esmės yra analogiškas jos teisme pateiktam papildomam rašytiniam paaiškinimui ir žodžiu duotiems paaiškinimams.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (kontrabanda) padarymas užtraukia asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), E. R. asmenybę (dirbanti, bausta administracine tvarka, b. l. 11–12), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad E. R. anksčiau nebuvo bausta už tokio nusižengimo padarymą, nepateikė gabenamų prekių muitinės patikrinimui neturėdama išankstinių neteisėtų tikslų, t. y. pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, klaidingai manydama, jog tokios prigimties ir kiekio prekių nebūtina pateikti muitinės patikrinimui, be to, už šį nusižengimą, be administracinės nuobaudos, įstatymas numato privalomą kontrabandos daiktų konfiskavimą (ANK 208 str. 4 d.), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti E. R. mažesnę baudą negu ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Taip pat taikytina administracinio poveikio priemonė – kontrabandos daiktų, nurodytų Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, konfiskavimas (ANK 29, 208 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 500 (penkių šimtų) Eur baudą, konfiskuojant Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto 2017 m. gegužės 26 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytus daiktus.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17068586589. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.