- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-19
- Bylos Nr.
- 2-302-260/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. B., G. A., V. R. G., A. K., R. V., V. S., A. Š., A. M., V. G., G. R., L. M.
- Trečiasis asmuo
- VSDFV Kauno skyrius, AB Turto bankas ir AB “Kretingos grūdai”
- Advokatai
- Jūratė Valančiūtė
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios ŽŪB „Žemyna“ administratoriaus atstovei Aušrai Vaicekauskaitei, atsakovams V. B. , G. A. , V. R. G., A. K. , R. V. , V. S. , A. Š. , jų atstovei advokatei Jūratei Valančiūtei, atsakovui A. M. , trečiųjų asmenų atstovams : AB Turto bankas - Remigijui Ilevičiui, VSDFV Kauno skyriaus - Ženi Teodorai Tamošiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-302-260/2007 pagal Likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ ieškinį dėl darbo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovams : V. B. , G. A. , V. R. G., V. G. , A. K. , G. R. , L. M. , R. V. , V. S. , A. Š. ir A. M. ; tretieji asmenys: VSDFV Kauno skyrius, AB Turto bankas ir AB “Kretingos grūdai”, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Likviduojama dėl bankroto žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ 2006 03 29 pateiktu ieškiniu (b.l. 2-4, t.I ) prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento darbo sutartis ŽŪB „Žemyna“ sudarytas : 2001-12-10 su A. K. (Nr. 01) , 2001-12-10 su V. R. G. (Nr. 02), 2001-12-10 su L. M. (Nr. 03), 2001-12-17 su V. B. (Nr. 04), 2001-12-18 su V. G. (Nr. 05), 2001-12-19 su G. A. (Nr. 06), 2001-12-20 su V. S. (Nr.07), 2002-01-08 su A. Š. (Nr. 08), 2002-02-21 su G. R. (Nr. 09), 2002-02-21 su A. M. (Nr. 10), 2002-02-25 su R. V. (Nr. 11).
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad LŽŪB „Žemyna“ administratoriaus nuomone, atsakovai faktiškai bendrovėje nedirbo, o darbo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, tai yra tikslu gauti išmokoms iš valstybės, neteisėtai pasisavinti lėšas, neketinant sukurti darbo santykių, todėl jos yra niekinės nuo pat jų sudarymo momento.Teismui 2002 03 25 iškėlus bankroto bylą Žemės ūkio bendrovei „Žemyna“, šios bendrovės vadovas A. K. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų net iki 2002 m. spalio mėnesio. 2002 10 07 ir 2002 11 11 administratoriui perėmus tokius dokumentus, dėl dalies jų sunaikinimo pagal perimtus dokumentus nebuvo įmanoma nustatyti, kiek bendrovė liko skolinga darbuotojams, dirbusiems iki 1996 metų gegužės 1 d., kada bendrovė nutraukė veiklą. 2001-2002 metais sudarytos ginčijamos darbo sutartys, administratoriaus nuomone, buvo sudarytos tik su tikslu įmonės bankroto atveju neteisėtai ir nepagrįstai gauti lėšų iš Garantinio fondo administracijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, o taip pat pasisavinti gautinas lėšas iš UAB „Mularda“, kurios kreditoriumi buvo ŽŪB „Žemyna“ ir kuriai Žemės ūkio ministerija 2001 11 17 skyrė 686150 Lt lėšų, išmokėtinų bendrovės kreditoriams. Tai įrodo ta aplinkybė, kad faktiškai su visais darbuotojais sudarytose darbo sutartyse buvo numatyti itin dideli atlyginimai.
Ieškovas nurodė, kad tokias išvadas daro atsižvelgdamas į tokias aplinkybes. Darbo kodekso 147 str. 3 d. numato, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku, o tokių darbo grafikų bendrovėje „Žemyna“ nebuvo. Be to bendrovėje nebuvo vedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie yra privalomi, nebuvo nustatyta darbo tvarka, ko reikalauja Darbo kodeksas. Be to bendrovė 2001-2002 metais turėjo dideles (11 847 797 Lt ) skolas ir faktiškai negalėjo vykdyti veiklos, mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Darbuotojai – atsakovai, gavę administratoriaus pranešimus apie bankroto bylos iškėlimą , nesikreipė į administratorių dėl darbo sutarčių nutraukimo ir neatvyko į darbą, nes matomai net nežinojo, kur yra jų darbovietė.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad savo reikalavimus grindžia CK 6.38 str., 6.52 str., 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str. 3 d.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį pilnai palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovų V. B. , G. A. , V. R. G. , V. G. , A. K. , G. R. , R. V. ir V. S. atstovės advokatės Jūratės Valančiūtės pateiktais atsiliepimais į ieškinį ( b.l.90-94 ir 115-119) šie atsakovai prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsiliepimus pateikusių atsakovų nuomone, ieškinys yra nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai darbo sutartis sudarė tikslu bankroto atveju neteisėtai ir nepagrįstai gauti lėšas iš Garantinio fondo, pasisavinti kitus pinigus. Darbo sutarčių sudarymo metu atsakovai nebuvo informuoti apie įmonės finansinę padėtį ir galimą bankroto bylos iškėlimą. Pats VSDFV Kauno skyriaus 209605,00 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimas ŽŪB „Žemyna“ bankroto byloje rodo, kad darbo sutartys su atsakovais buvo sudarytos ir jiems buvo priskaičiuojamas sutartyse sulygtas darbo užmokestis. Be to ieškovas nepagrįstai savo reikalavimus grindžia Darbo kodekso nuostatomis, nes šis kodeksas ginčijamų darbo sutarčių sudarymo momentu negaliojo.Darbo sutartyse numatytos visos sąlygos pilnai atitiko tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Darbo kodekse numatyti reikalavimai dėl darbo grafikų bei darbo laiko apskaitos dokumentų nebuvimo negali būti pagrindu pripažinti darbo sutartis negaliojančiomis. Tokie įstatymų pažeidimai galėtų užtraukti tik drausminę ar administracinę atsakomybę atsakingiems darbuotojams. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad darbo sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei dėl jose numatytų nerealiai didelių atlyginimų, nes susitarimas dėl darbo užmokesčio yra darbdavio ir darbuotojo privatus reikalas. Nepagrįstai ieškovas nurodo, ir kad darbo sutartys sudarytos tik dėl akių, nes darbuotojai savo funkcijas vykdė, jie nebuvo tik fiktyviai susitarę su darbdaviu dėl darbo sutarties pasirašymo ir darbinių funkcijų nevykdymo. Taip pat ieškovas, nurodydamas konkrečias CK normas, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nenurodė, kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymo normoms ir kodėl prieštarauja ginčijamos darbo sutartys. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. apriboja įmonės administratoriaus įgaliojimus ginčijant įmonės sudarytus sandorius, t.y. administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įstatymas neleidžia ginčyti sandorių, kokiais yra ir darbo sutartys, kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovo administratorius ieškinyje nenurodo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuris būtų susijęs su paminėta Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nuostata. Atlyginimų nemokėjimas darbuotojams rodo, kad įmonės prioritetu buvo gamyba ir finansinė nauda, o ne atlyginimų mokėjimas darbuotojams, pamirštant įmonės veiklos tikslus bei skolinius įsipareigojimus. Be to ginčijamos darbo sutartys negalėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Neišmokėti pagal darbo sutartis atlyginimai darbuotojams neįtakojo įmonės neatsiskaitymo su kreditoriais. Taip pat ieškovo administratorius priėmė 2002 m. gruodžio mėnesį atsakovės R. V. nedarbingumo pažymėjimą, kas rodo, jog darbo sutartį ieškovas vykdė. CK 1.79 str. numato, kad preziumuojama, jog šalis sandorį patvirtinusi, netenka galimybės jį ginčyti.
Advokatė Jūratė Valančiūtė, atstovaujanti byloje eilę atsakovų, 2006 11 06 pateikė prašymą (b.l.187-189, t. 1) taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje visi jame dalyvavę atsakovai paaiškino, kad jie su ieškiniu nesutinka, nes darbo sutartys buvo sudarytos, jie dirbo bendrovėje „Žemyna“.
Atsakovė L. M. 2006 10 10 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pripažino, kad darbo sutartis su ja buvo sudaryta fiktyviai, ji nedirbo ir atlyginimo negavo, todėl su ieškiniu sutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepimą (b.l.105-106, t.I) į ieškinį pateikęs tretysis asmuo Akcinė bendrovė Turto bankas prašo ieškinį patenkinti. Jo nuomone, ieškinys pagrįstas dėl tokių priežasčių.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje argumentuotai nurodo, kodėl jo manymu 2001-12-10 - 2002-02-25 sudarytos darbo sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. LR CK 1.81 str. 1 d. numatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešajai tvarkai prieštarauja sandoriai, kuriais siekiama išvengti mokesčių. Kad buvo siekiama išvengti nesumokėtų mokesčių mokėjimo ir kitų skolų kreditoriams grąžinimo, sudarant ginčijamas darbo sutartis, patvirtina ta aplinkybė, kad įmonė nuo 1996 metų pabaigos jokios veiklos nevykdė ir areštuotino turto neturėjo, nes jau 1997-12-05 teismo antstolių buvo surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą, o pagrindiniam akcininkui A. K. 2001 metų lapkričio mėnesį sužinojus apie gautinus iš UAB „Mularda" pinigus, nuo 2001-12-10 buvo sudaryta 11 darbo sutarčių, jose numatant nepagrįstai didelius atlyginimus. ŽŪB „Žemyna" 2001-12-17 prašymu, gautu 2001-12-22, kreipėsi į AB Turto banką prašydama leisti be apribojimų disponuoti įmonės sąskaita į kurią turėtų būti pervedamos lėšos, nes priešingu atveju įmonės darbuotojai privalės kreiptis į teismą dėl jiems priklausančio darbo užmokesčio ir autorinių atlyginimų išmokėjimo pirmos eilės tvarka. Nors minėtame rašte ir deklaruojama, kad ketinama atnaujinti įmonės veiklą, tačiau jame išdėstyta nuomonė dėl darbo užmokesčio leidžia daryti išvadą, kad gauti pinigai nebūtų buvę panaudoti įmonės veiklos atnaujinimui siekiant sumokėti mokesčius ir atsiskaityti su kreditoriais, o būtų išmokėti pagal niekines darbo sutartis. Pateiktas pasiūlymas dėl tolimesnės ŽŪB „Žemyna" veiklos nebuvo pagrįstas išsamiais skaičiavimais, sutartimis bei kitais dokumentais, todėl nebuvo tikimybės, kad bendrovė net ir investuodama gautinus pinigus bent pradėtų dengti turimas skolas, o vienintelis šio pasiūlymo tikslas galėjo būti tik noras laisvai, be apribojimų, savo nuožiūra disponuoti gautinais pinigais. Bendrovė nuo 2001 m. gruodžio mėnesio taip ir nepradėjo vykdyti jokios realios veiklos ir AB Turto bankas 2002-01-25 raštu, kurį ŽŪB „Žemyna" direktorius A. K. gavo 2002-01-28, informavo bendrovę, kad bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Net ir po šio perspėjimo gavimo buvo sudarytos dar trys darbo sutartys, kuriose numatomi mokėti 6 000 Lt ir 12 000 Lt mėnesiniai atlyginimai. Šio trečiojo asmens nuomone, įmonei nevykdant veiklos ir neturint turto, bei žinant apie galimą greitą bankroto bylos iškėlimą, tokių sutarčių sudarymas sietinas tik su galimybe bankroto procedūros metu gauti išmokas iš Garantinio fondo, bei iš gautinų lėšų pirma eile patenkinti nepagrįstus reikalavimus. Civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taip pat ir sudaromi sandoriai, turi būti grindžiami teisingumu. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Ginčo atveju teisės normos nedraudžia neveikiančioje įmonėje įdarbinti darbuotojus, nustatyti jiems didelius atlyginimus, tačiau tokiais veiksmais, siekiant pažeisti kitų visuomenės narių interesus (kreditoriai nebeturėtų galimybės atgauti bent dalį skolos, valstybė patirtų žalą išmokėdama išmokas, asmenims, kuriems jos faktiškai nepriklausytų), būtų piktnaudžiaujama teise. Administratoriui vykdant įmonės bankroto procedūrą, nebuvo perduoti dokumentai, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, kad atsakovai realiai dirbo įmonėje ir atliko kokį nors darbą. Veiklos nevykdančioje įmonėje buvo sudarytos darbo sutartys numatant, kad V. R. G. bus mokamas 200 Lt mėnesinis atlyginimas, L. M. - 3000 Lt, nuo 2002-01-02 - 10 000 Lt, V. B. - 5000 Lt, nuo 2002-01-02 - 16 500 Lt, V. G. - 2000 Lt, nuo 2002-01-02 - 5000 Lt, G. A. - 3 000 Lt, nuo 2002-01-02 - 10 000 Lt, V. S. - 6 000 Lt, nuo 2002-01-02 - 16 500 Lt, A. Š. - 16 800 Lt, G. R. - 6 000 Lt, A. M. - 12 000 Lt, R. V. - 6 000 Lt. Vertintina, kad atlyginimų dydžiai buvo nustatyti nesąžiningai, siekiant aukščiau minėtų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2006 m. I ketv. buvo 1437 Lt (bruto), 1019,6 Lt (neto), todėl darytina išvada, kad 2001 m. pabaigoje, 2002 m. pradžioje ginčo sutartyse numatyti atlyginimai buvo neprotingai dideli. Ieškinyje nurodyti Darbo kodekso normų pažeidimai tik dar kartą patvirtina aplinkybę, jog darbo sutartys buvo fiktyvios, sudarytos siekiant ne jose nurodytų tikslų.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje trečiojo asmens AB Turto bankas atstovas prašė ieškinį patenkinti.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovė prašė ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytos tokios reikšmingos bylai išnagrinėti aplinkybės.
2001 m. gruodžio 10 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su V. R. G. sudarė darbo sutartį Nr.2, pagal kurią ji buvo priimta dirbti 0,5 etato buhaltere, darbdavys įsipareigojo jai mokėti 200 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l.7, t. 1).
2001 m. gruodžio 10 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su L. M. sudarė darbo sutartį Nr.3, pagal kurią ji buvo priimta dirbti vadybininke, darbdavys įsipareigojo jai mokėti 3000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2002 01 01 darbo užmokestis padidintas iki 10000 Lt. (b.l.8, t. 1).
2001 m. gruodžio 17 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su V. B. sudarė darbo sutartį Nr.4, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti vadybininku, darbdavys įsipareigojo jam mokėti 5000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2002 01 01 darbo užmokestis padidintas iki 16500 Lt. (b.l.9, t. 1).
2001 m. gruodžio 18 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su V. G. sudarė darbo sutartį Nr.5, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditorium, darbdavys įsipareigojo jam mokėti 2000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2002 01 01 darbo užmokestis padidintas iki 5000 Lt. (b.l.10, t. 1).
2001 m. gruodžio 19 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su G. A. sudarė darbo sutartį Nr.6, pagal kurią ji buvo priimta dirbti vadybininke, darbdavys įsipareigojo jai mokėti 3000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2002 01 01 darbo užmokestis padidintas iki 10000 Lt. (b.l.11, t. 1).
2001 m. gruodžio 20 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su V. S. sudarė darbo sutartį Nr.7, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti eksporto – importo direktoriumi, darbdavys įsipareigojo jai mokėti 6000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2002 01 01 darbo užmokestis padidintas iki 16500 Lt. (b.l.12, t. 1).
2002 m. sausio 8 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su A. Š. sudarė darbo sutartį Nr.8, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti inžinierium, darbdavys įsipareigojo jam mokėti 16800 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 13, t. 1).
2002 m. vasario 21 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su G. R. sudarė darbo sutartį Nr.9, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti juriskonsultu, darbdavys įsipareigojo jam mokėti 6000 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l.14, t. 1).
2002 m. vasario 21 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su A. M. sudarė darbo sutartį Nr.10, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti vyr.finansininku, darbdavys įsipareigojo jam mokėti 12000 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l.15, t. 1).
2002 m. vasario 25 d. Žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ su R. V. sudarė darbo sutartį Nr.11, pagal kurią ji buvo priimta dirbti dizainere, darbdavys įsipareigojo jai mokėti 6000 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 16, t. 1).
Nuo 2001 m. gruodžio 10 d. pagal paties atsakovo A. K. paaiškinimą, įrašą darbo sutarčių registracijos žurnale (priedas prie I bylos tomo), pranešimą VSDFV Kauno skyriui bei asmens sąskaitą (priedas prie I bylos tomo; segtuvas: „Asmens sąskaitos – 11“) ŽŪB „Žemyna“ direktoriumi dirbo A. K., kuriam buvo numatytas 17000 Lt mėnesinis atlyginimas. Darbo sutarties, pajininkų susirinkimo nutarimo dėl A. K. išrinkimo ar paskyrimo direktoriumi byloje šalys nepateikė.
Iš atsakovų A. K. ir V. B. paaiškinimų, Žemės ūkio bendrovės susirašinėjimo su įvairiomis įmonėmis bei organizacijomis dokumentų (b.l. 110,111, 133 – 137, 153,154, 155 161 - 168, 172-179) matyti, kad žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ nuo 1996 metų veiklos nevykdė, 2001 metų gruodžio mėnesį kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, Valstybinę mokesčių inspekciją, AB Turto bankas, nurodydama, kad pajininkų susirinkime nutarta atnaujinti bendrovės ūkinę-finansinę veiklą, prašydama leisti be trukdymų disponuoti piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje, kartu nurodydama, kad jai UAB „Mularda“ turi grąžinti dalį skolos už supirktą žemės ūkio produkciją, taip pat bendrais bruožais nurodydama, kokią veiklą ruošiasi vykdyti. Šiuose raštuose ŽŪB „Žemyna“ pripažino, kad yra skolinga visiems paminėtiems asmenims. Įrodymų, kad ŽŪB „Žemyna“ susitartų dėl skolų mokėjimo atidėjimo nepateikta. AB Turto bankas 2002 01 25 pareikalavo, jog bendrovė „Žemyna“ grąžintų per 30 dienų 8.390.399,81 Lt skolą, įspėjo, jog, to nepadarius, bankas kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „Žemyna“ (b.l.111, t.1). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2000 01 30 užklausus Kauno apskrities viršininko administraciją apie ŽŪB „Žemyna“ gamybinę veiklą, skolas bei tikslingumą išmokėti jai valstybės paramą už parduotą žemės ūkio produkciją, Kauno apskrities viršininko administracija informavo ministeriją, kad žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ neteikia Mokesčių inspekcijai duomenų apie įmonės finansinę padėtį nuo 1998 metų, nėra aiškios informacijos apie dabartinę bendrovės gamybinę veiklą (b.l. 154-155, t. 1).
Iš prijungtos ŽŪB „Žemyna“ bankroto bylos matyti, kad kreditorius AB Turto bankas 2002 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „Žemyna“, Kauno apygardos teismas 2002 m. kovo 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą šiai bendrovei (b.l. 1-3, 35, t. 1 prijungtos bylos Nr.2-478/2002). Atsakovai dėl jų kreditorinių reikalavimų , susijusių su darbo santykiais, patvirtinimo, kreipėsi teismą tik 2005 m. liepos 19 d. ( b.l. 182-199, t. 1 ir b.l. 1-18, t. 2 prijungtos bylos Nr. 2-478/2002).
Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad visos ieškovo ginčijamos 2001 m. gruodžio – 2002 m. vasario mėnesiais Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ sudarytos su atsakovais darbo sutartys prieštarauja gerai moralei, dėl ko pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.81 str.).
Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamos darbo sutartys buvo sudarytos 2001 m. pabaigoje – 2002 metų pradžioje, kada žemės ūkio bendrovė „Žemyna“ , kuri nuo 1996 metų nevykdė veiklos, jau buvo nemoki, nes vien tik Akcinei bendrovei Turto bankas buvo skolinga daugiau kaip 8 mln. litų, kada pajininkams ir konkrečiai A. K. tapo žinoma, kad bendrovei gali būti grąžinta dalis skolos ( 686150 Lt pačios ŽŪB „Žemyna“ teigimu jos rašte AB Turto bankas – b.l. 168, t.1) už parduotą žemės ūkio produkciją. Darbo sutarčių su naujais darbuotojais sudarymas, bendrovės „Žemyna“ administracijai nesusitarus su kreditoriais dėl skolų grąžinimo atidėjimo, neturint garantijų, jog įmonė galės iš viso tęsti veiklą, o ne bankrutuos, juo labiau numatant tikrai nerealius labai didelius atlyginimus darbuotojams, konkrečios įmonės veiklos tolesnis nevykdymas – tai visuma įrodymų, kurie leidžia teismui vertinti, jog žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su darbuotojais sudarytos sutartys prieštaravo elementariam pareigos grąžinti skolas senesniems kreditoriams įvykdymui, t.y. prieštaravo padorumui, elementariam pareigos suvokimui, iš dalies ir teisingumui. Teismas vertina, jog darbo sutartys prieštaravo gerai moralei dar ir todėl, kad, nesiekdama atsiskaityti su kreditoriais, įmonė siekė tik gauti iš kitų asmenų skolas, panaudoti jas aiškių darbinių funkcijų neatliekantiems darbuotojams sumokėti ekonomiškai nepagrįstas darbo užmokesčio sumas, o įmonės bankroto atveju netgi gauti išmokas iš Garantinio fondo administracijos. Taip vertinti teismui leidžia ta aplinkybė, kad bendrovės administracijai buvo žinoma apie skolas įmonės kreditoriams, tačiau ji siekė, kaip matyti iš susirašinėjimo medžiagos, ne pirmiausia grąžinti skolas, o užsitikrinti, jog nebūtų trukdoma naudotis lėšomis, esančiomis įmonės sąskaitose, t..y. atgauti skolas, jas panaudoti ne atsiskaitymui su kreditoriais. Darbuotojai, sudarę su ŽUB „Žemyna“ darbo sutartis, teismo nuomone, turėjo žinoti, kad sudaro gerai moralei prieštaraujančias sutartis, nes sudarinėjo sutartis dėl neaiškaus darbo, su realios veiklos nevykdančia įmone, neturinčia buveinės patalpų, nenustačius darbuotojui darbo vietos, be to tik už ateityje žadamą sumokėti tikrai labai didelį , neaišku kuo pagrįstą atlyginimą.
Taip nuspręsdamas teismas atsakovų pateiktus įrodymus (priedas Nr. 1), t.y. A. K. užduotis, R. V. atlikti darbai, A. Š. ir V. B. brėžiniai, vertina kaip neįrodančius, kad ŽŪB „Žemyna“ po 2001 m. gruodžio mėnesio tikrai atnaujino ūkinę – finansinę veiklą. Kad pateiktieji „atlikti darbai“ yra būtent to meto, teismo nuomone, įrodymų nėra. Iš kitų įrodymų – atsakovų paaiškinimų, įmonės kitų dokumentų – galima daryti išvadas, kad įmonė laikydamasi darbo įstatymų – vesdama darbo laiko apskaitą, darbų apskaitą ir pan. – nedirbo. Kad įmonėje elementariai nebuvo organizuotas darbas rodo ir ta aplinkybė, jog visi atsakovai dėl jų kaip darbuotojų finansinių reikalavimų patvirtinimo į teismą kreipėsi tik 2005 m. liepos mėnesį, t.y. praėjus daugiau kaip trims metams po bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Žemyna“. Visiškai nelogišku laikytina tai, kad darbuotojas, dirbantis įmonėje, daugiau kaip tris metus nesuvokia, jog įmonei iškelta bankroto byla.
Pripažindamas niekinėmis darbo sutartis, teismas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 str., nes Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis nustato, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Sandorių negaliojimą reglamentuoja civilinės teisės normos, o iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusiame Darbo sutarties įstatyme, taip pat ir Darbo kodekse darbo sutarties negaliojimo pagrindai nenumatyti. Teismas laiko, jog CK 1.78-1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, tame skaičiuje ir į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima.
Teismas pripažįsta, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančiomis darbo sutartis, sudarytas 2001-2002 metais senaties termino nepraleido, nes CK 1.125 str. 1 d. numato dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Net jei ir laikyti, kad sprendžiant dėl darbo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turėtų būti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, teismas neturėtų pagrindo pripažinti, jog administratorius jį praleido. Iš prijungtoje ŽŪB „Žemyna“ bankroto byloje esančio administratoriaus prašymo ( prijungtos ŽŪB „Žemyna“ bankroto bylos Nr. 2-478 1 tomo b.l. 147) matyti, kad administratorius, dėl šių sutarčių nuginčijimo į bankroto bylą nagrinėjantį teismą kreipėsi dar 2003 m. lapkričio mėnesį, prašydamas tas pačias darbo sutartis anuliuoti, tik teismas tokių reikalavimų bankroto byloje neišsprendė, o administratorius 2006 m. kovo mėnesį pareikštu ieškiniu tik patikslino ir konkretizavo savo reikalavimus.
Teismas tenkina ieškinį ir pripažįsta niekinėmis visas ieškovo nurodytas darbo sutartis. Niekine teismas pripažįsta ir darbo sutartį su A. K., nors tokia byloje ir nepateikta. Teismas pripažįsta, kad pagal pateiktus byloje įrodymus – darbo sutarčių įregistravimo žurnalą – tokia sutartis galėjo būti sudaryta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento šias sutartis:
1) 2001 m. gruodžio 10 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su V. R. G. sudarytą darbo sutartį Nr.2.
2) 2001 m. gruodžio 10 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su L. M. sudarytą darbo sutartį Nr.3.
3) 2001 m. gruodžio 17 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su V. B. sudarytą darbo sutartį Nr.4.
4) 2001 m. gruodžio 18 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su V. G. sudarytą darbo sutartį Nr.5.
5) 2001 m. gruodžio 19 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su G. A. sudarytą darbo sutartį Nr.6.
6) 2001 m. gruodžio 20 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su V. S. sudarytą darbo sutartį Nr.7.
7) 2002 m. sausio 8 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su A. Š. sudarytą darbo sutartį Nr.8.
8) 2002 m. vasario 21 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su G. R. sudarytą darbo sutartį Nr.9.
9) 2002 m. vasario 21 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su A. M. sudarytą darbo sutartį Nr.10.
10) 2002 m. vasario 25 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su R. V. sudarytą darbo sutartį Nr.11.
11) 2001 m. gruodžio 10 d. Žemės ūkio bendrovės „Žemyna“ su A. K. sudarytą darbo sutartį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.