Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-11 · Byla Nr. ATP-549-785/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
ATP-549-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01854-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-549-785/2015Proceso Nr. 4-69-3-01854-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono Garliavos PN tyrėjas 2015-03-06 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal gautą V. J. skundą apie tai, kad 2015-02-16, Mokslo g. 2, Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r., virš Lietuvos policijos mokyklos pastato visą dieną nebuvo iškelta Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava.

Šalies argumentai

V. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti 2015-03-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono Garliavos PN tyrėjo nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir priteisti turtinę ir 100 eurų neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015-04-30 nutartimi V. J. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono Garliavos PN tyrėjo 2015-03-06 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, todėl paliktinas nepakeistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį ir tenkinti jo 2015-03-06 skundą; nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinimo klausimą perduodant nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1 str., netinkamai taikė ATPK 9 str. Nurodo, kad teisėja Larisa Tamulionienė yra rusų tautybės, o Lietuvoje teisėjais yra įdarbinti rusų okupantai, kolonistai ar jų palikuonys. Abejojama teisėjos atvykimo į okupuotą Lietuvą teisėtumu ir jos šališkumu. Teisėja taip pat pažeidė ATPK 257 str. nuostatas. Teigia, kad net ir esant ant stiebo neteisėtai iškeltai vėliavai, valstybės vėliava prie, virš ar ant pastatų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 str. 2 d., iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Be to, Lietuvos policijos mokykla nėra įtraukta į 2004-09-01 Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 str. 1 d. nustatytą įstaigų sąrašą, kurioms būtų leista nuolat iškelti valstybės vėliavą. Teisėja taip pat neteisėtai neprijungė nukentėjusiojo 2015-03-22 ir 2015-04-29 prašymų bei jų priedų ir nešaukė liudytojų – tame tarpe pareigūno P. ir jo partnerio.

Apeliaciniame skunde taip pat abejojama Kauno apygardos teismo šališkumu. Pareiškėjas nurodo, kad visi dirbantys teisėjai gali būti šališki. V. J. kaltinamas dėl nepagarbos visam Kauno apygardos teismui, o ne tik atskiriems jame dirbantiems asmenims. Be to, nukentėjusiaisiais asmenimis yra pripažinti baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjais įdarbinti asmenys. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Atsiliepimas

Atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos iškėlimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“. 2015-02-16 prie Lietuvos policijos mokyklos, priešais pastato fasadą ant stiebų buvo iškeltos trys vėliavos – Lietuvos valstybės vėliava, Europos sąjungos vėliava ir Lietuvos policijos vėliava. Aukščiau paminėti teisės aktai nenumato, kad esant prie pastato ant stiebo iškeltai Lietuvos valstybės vėliavai, dar turėtų būti papildomai 7.00 val. keliama ir 22.00 val. nuleista Lietuvos valstybės vėliava.

V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Įvertinęs skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo motyvus ir byloje esančius duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pagrįstai pirmos instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188¹ str., sudėties.

ATPK 188¹ str. numatyta, jog Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą įstaigų, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas, įmonių ir organizacijų administracijos vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą, nuo dviejų iki aštuonių eurų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – nuo aštuonių iki septyniolikos eurų.

Iš bylos duomenų matyti, jog prie Lietuvos policijos mokyklos, priešais pastato fasadą ant stiebų yra iškeltos trys vėliavos – Lietuvos valstybės vėliava, Europos sąjungos vėliava, Lietuvos policijos vėliava. Priešingai, nei nurodo V. J., esant prie pastato ant stiebo iškeltai Lietuvos valstybės vėliavai, įstatymas nenumato, kad dar turėtų būti 7.00 val. keliama ir 22.00 val. nuleista Lietuvos valstybės vėliava.

Aukštesnysis teismas pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teisėja Larisa Tamulionienė neteisėtai neprijungė nukentėjusiojo 2015-03-22 ir 2015-04-29 prašymų bei jų priedų ir nešaukė liudytojų – tame tarpe pareigūno P. Pažymima, kad pagal ATPK 272 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be kitų teisių, turi teisę pareikšti prašymus. Vadovaujantis ATPK 249 str. 2 d., ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus tik tuomet, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti.

Šalies argumentai

V. J. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki ir prašo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo. Pažymima, kad ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl teisinio reguliavimo spraga užpildytina įstatymų analogijos pagalba, taikant teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias BPK 57–61 straipsnių normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007). Pagal BPK 57 str. bei suformuotą teismų praktiką, nušalinimas gali būti pareikštas tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui. Iš bylos matyti, kad V. J. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti teisėjui R. Antanavičiui, kuris šioje administracinio teisės pažeidimo byloje iki skundžiamo sprendimo priėmimo byloje neatliko nei vieno procesinio veiksmo, nepriėmė nei vieno sprendimo. Taip pat nenustatyta nei viena iš BPK 58 str. numatytų sąlygų, dėl kurių teisėjas turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nesant nusišalinimo pagrindų teisėjas neturi pagrindo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, todėl V. J. prašymas dėl nušalinimo netenkinamas. V. J. apeliaciniame skunde minima aplinkybė dėl kitose bylose susiklosčiusių teisinių santykių su juo ir Kauno apygardos teismo teisėjais nesudaro nušalinimo pagrindo, numatyto BPK 58 str. 1 d. 4 p.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad V. J. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, bei vertindamas tai, kad V. J. apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai kaip ir jo skunde apylinkės teismui, į kuriuos, be kita ko, pakankamai išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamojoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2015-04-30 nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius