- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-353-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01195-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties panaikinimo pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ 1 210 Eur turtinę žalą, 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2015 m. kovo 20 d. sudarė darbo sutartį, 2019 m. sausio 2 d. ji buvo pakeista, o 2019 m. gegužės 17 d. nutraukta. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti 23 472,75 Eur turtinės žalos iš ieškovo. Ieškovas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, dėl to patyrė 1 210 Eur išlaidų. Atsakovės reikalavimai darbo ginčų komisijoje 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo atmesti, dėl to ieškovas patyrė turtinę bei neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo E. Ž. ieškinį.
4. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo iš darbdavio, pirmiausia turi pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jo teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
6. Atskirajame skunde nurodo, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 ir 3 dalis, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra privaloma darbo ginčams, nurodytiems DK 213 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į ieškinio pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys. Ieškovas ieškiniu prašomos turtinės ir neturtinės žalos prašo ne iš darbo ar su jais susijusių santykių, ginčas kildinamas ne iš ieškovo teisių dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo pažeidimo, bet iš įstatyme numatytos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir ieškinyje nurodė sąlygas, reikalingas civilinei atsakomybei kilti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra buvęs darbuotojas savaime nereiškia, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas.
7. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo pobūdį kadangi neanalizavo ieškinyje pateiktų aplinkybių ir vien dėl fakto, kad atsakovė yra buvęs ieškovo darbdavys, sprendė, kad ieškovas turi naudotis išankstine ginčų sprendimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. DK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai - darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus.
12. Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka. Esminis klausimas yra susijęs su tuo, ar šiuo atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir dėl to ieškovui yra privaloma išankstinė tokio ginčo nagrinėjimo tvarka.
13. DK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas siekia turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo iš darbdavio, todėl turėjo pasinaudoti išankstine nagrinėjimo tvarka.
14. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti. Įvertinus teismui pateikto ieškinio turinį matyti, kad tarp šalių iš tiesų buvo inicijuotas darbo ginčas atsakovei pasikreipus į Darbo ginčų komisiją dėl 23 472,75 Eur turtinės žalos iš atsakovo priteisimo. Prašymas Komisijai įteiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Su ieškiniu pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 820-ML/2019. 2019 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas patvirtina, kad ieškovui buvo išrašyta 1 210 Eur sąskaita už teisines paslaugas, kuri tos pačios dienos pavedimu buvo apmokėta. Darbo ginčų komisija 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. DGKS-6143 darbdavio reikalavimą atmetė. Šis Komisijos sprendimas teismui apskųstas nebuvo. Kaip matyti, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos teisinėms paslaugoms, patirtoms ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, taip pat neturtinę žalą, šie klausimai ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje išspręsti nebuvo. Ieškovo reikalavimas grindžiamas ir kildinamas iš civilinės atsakomybės instituto, ieškinyje grindžiamas civilinės atsakomybės sąlygų egzsitavimas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra susijęs su darbo teisiniais santykiais. Vien tai, kad šiuo atveju atsakovė yra ieškovo buvęs darbdavys, nereiškia, kad ginčo pobūdis yra susijęs su darbo teisiniais santykiais.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra pažeista ginčo sprendimo ikiteisminė tvarka, kadangi šiuo atveju yra reiškiamas savarankiškas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuris nėra susijęs su darbo ginču. Įvertinus tai, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
ieškovo E. Ž. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.