- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 1-33-581/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pran.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas
- Kaltinamasis
- I. N.
- Nukentėjusysis
- T. L.
- Civilinis ieškovas
- S. A., G. L., K. L.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės (pranešėjos), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Ciesiūno,
nukentėjusiajai, nukentėjusiųjų T. L., E. L. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei S. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. N. – L. (buvusi pavardė N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), iki suėmimo dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:
Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubausta galutine bausme – areštu 20 parų, bausmės neatlikusi;
Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį; paskirta subendrinta bausmė areštas 80 parų; bausmės neatlikusi; kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. N. – L. 2017 m. birželio 8 d. laikotarpiu nuo 21.59 val. iki 22.25 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu durdama sugyventiniui S. L. į krūtinės sritį, padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje su dešinio plaučio, širdiplėvės, aortos pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju, taip veikdama tyčia nužudė savo šeimos narį S. L., su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.
Kaltinamoji I. N. – L. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad grįžo iš darbo apie 15 valandą ir namuose su kaimyne S. Š. gėrė degtinę, išgėrė nepilnus du butelius. Tą dieną narkotinių medžiagų nevartojo. Vėliau M. Š. išvedė S. Š. namo. M. Š. ir S. Š. palydėjo namo, grįžusi namo, pamatė, kad likusi S. Š. rankinė. Rankinę nunešė S. Š.. Kai grįžo namo, buvo užrakintos buto durys. Beldėsi, bet niekas durų neatidarė. Iškvietė policiją, bet dar policijos pareigūnams neatvykus, S. ją į butą įleido. Pradėjo abu konfliktuoti. Nuo to momento daug aplinkybių neatsimena. Nepamena, kad būtų atvykusios policijos pareigūnės. Atsimena, kad ne vieną kartą bėgo į L. kambarį, buvo užsirakinusi, nes S. bijojo, kadangi jis pastoviai ją mušdavo. Policijos pareigūnus yra anksčiau kvietusi dėl vartojamo smurto, tačiau pareiškimo nėra rašiusi. Neatsimena, ar susistumdė, ar ne, bet atsimena, kad bėgo į kitą kambarį. Paskutiniu metu S. keldavo pavydo scenas dėl neištikimybės. Neatsimena, kaip paėmė peilį ir kaip S. dūrė. Mano, kad peilį paėmė iš virtuvės, kambaryje peilio nebuvo. Tikriausiai tai tas pats peilis, kurį rado pareigūnas virtuvėje. Peiliu dūrė gulinčiam S., atsimena, kaip ištraukė peilį, pamatė, kad bėgo kraujas, dengė žaizdą, tada iš karto kvietė greitąją pagalbą. Kai atvyko medikai, bėgo jų pasitikti. M. S. nutempė nuo lovos ant žemės ir ėmė gaivinti. Neatgaivinus, iškvietė policiją. Atvykus policijai, policijos pareigūnai ėmė klausinėti. Buvo šoko būsenoje, nesuprato, ką kalba, todėl paminėjo kitą asmenį. Policijos komisariate visą kaltę pripažino. Policijos komisariate fizinė jėga jos atžvilgiu buvo panaudota, nes ją ištiko isterija, buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo vežama į ligoninę.
Nuo 2015 m. vasaros susipažino su S. Žiemos pradžioje pradėjo pas S. gyventi. Neilgai gyveno pas S. iki jo patekimo į įkalinimo įstaigą. Būdavo pas jį vos ne kiekvieną dieną, gyveno pas sūnaus tėvą. Nueidavo pas S., būdavo, kad permiegodavo. Tuo metu nedirbo, gaudavo socialinę pašalpą, maistą pirkdavo bendrai, nes gyvendavo pas S.. Į įkalinimo įstaigą S. pateko 2016 m. vasarį, o išėjo 2016 m. spalį. Jos vaikai buvo paimti 2016 m. spalį. S.vaikai jau buvo išvykę. K. S. grįžo iš įkalinimo įstaigos, su juo kurį laiką negyveno, o gyveno (duomenys neskelbtini) vėliau nuo spalio vidurio ir vasario mėnesio gyveno pas J. B.. Kai suėmė J. B., neturėjo, kur eiti, paprašė, kad S. priimtų. Nuo vasario mėnesio pas S. gyveno kaip nuomininkė, nebebuvo artimų santykių. Vasario 11 ar 13 dieną pradėjo dirbti. S. nedirbo, gyveno iš jos uždirbamų pinigų. Yra minėjusi tyrimo metu, kad buvo su S. kalba apie santuoką, bendrus vaikus, bet nematė iš S. pusės jokių pasikeitimų. Partnerystės nebuvo sudarę. Neturėjo, kur eiti, todėl gyveno pas S.. Pripažįsta S. motinos, brolių, vaikų ieškinius, nepripažįsta tik S. A. ieškinio. Labai gailisi dėl savo veiksmų.
Nukentėjusioji S. A. parodė, kad su nužudytuoju S. L. susipažino 2007 metais, nors nesusituokė, tačiau gyveno kaip šeima, susilaukė dviejų vaikų – 2007 metais gimė sūnus, o 2009 metais – dukra. Pradžioje gyveno nuomojamame bute, vėliau ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o vaikai liko su S. L. ir jo mama. Po kurio laiko su S. išsiskyrė, tačiau ryšys nenutrūko, susiskambindavo kiekvieną dieną, kalbėdavosi apie vaikus. Po kurio laiko abu sutarė, kad į užsienį ji išvažiuos su abiem vaikais. S. L. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau visada su juo susiskambindavo, kalbėdavo apie vaikus, kiek jis galėdavo, tiek padėdavo vaikams, teikdavo išlaikymą. Sūnui labai trūkdavo tėvo, bendraudavo per Skyp. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Apie įvykį sužinojo po 10-20 minučių iš kaimynės V. S. – ji parašė į Facebook. Vaikams apie tėvo mirtų pasakė, kitą dieną. Vaikai tris dienas nėjo į mokyklą, su sūnumi iki šiol turi problemų – prasčiau miega, mokykloje nesusikaupia. Prašo tenkinti pareikštus jos ir vaikų civilinius ieškinius.
Nukentėjusysis L. L. (2017-10-31 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio pas jį ir brolį S. L. atsikraustė su vaikais gyventi I. N.. Jie gyveno viename kambaryje, o jis kitame. Pats daug namuose nebūdavo, nes važiuodavo į Saločius pas močiutę, eidavo į mokyklą, būdavo su draugais. Žino, kad I. ir S. vartojo metamfetaminą, bet tada nebūdavo agresyvus, greičiau ramūs. Būdavo, kad išgerdavo alkoholio, tuomet pykdavosi. S. pykdavo ant I. dėl to, kad ši perka alkoholį. Tuo metu, kai S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, 8 mėnesius I. buvo išsikėlusi, paskui vėl grįžo gyventi su S.. 2016 metų Kalėdiniu laikotarpiu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pas mamą ir kitą brolį. Ten buvo iki 2017 metų balandžio. Birželio pradžioje, jam vėlai vakare grįžus namo, pas jį į kambarį atėjusi I. pasipasakojo, kad ji perdūrė peiliu S. vaikystės draugą V.. I. tada buvo girta, kažkam skambino telefonu ir bijojo, kad ją dabar uždarys. Jos pasakojimu patikėjo, nes laiptinėje matė numestą kruviną servetėlę. 2017 m. birželio pradžioje kelias dienas buvo pas močiutę, grįžęs iš jos nuėjo pas draugą ir tuo metu paskambino kaimynas R. T., kuris paprašė grįžti namo apraminti S. ir I., kurie triukšmaudami pykosi. Jau einant namo, jam parašė SMS R. ir pranešė, kad I. nudūrė S.. I. su S. gyveno kaip šeima, I. gamindavo valgyti, prašluodavo butą. Jie abu pragyveno iš tų pinigų, kuriuos kas savaitę siųsdavo motina. S. rūpinosi I. vaikais, parsivesdavo iš darželio. Brolis mylėjo I.. I. kartais būdavo pikta, kartais gera. Nėra matęs, kad brolis S.naudotų smurtą prieš I., I. dėl to niekada nesiskųsdavo, smurto žymių ant jos nebuvo matęs. Jo kambaryje buvo įtaisyta sklendė, skirta užsidaryti iš vidaus. Iki to įvykio kraujo dėmių bute nepastebėjo. S. juo rūpinosi nuo 14 metų, kai mama išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). S. jam darydavo valgyti, keldavo į mokyklą. Brolio netektis sukėlė didelį skausmą, nes buvo labai artimi, iki šiol labai pergyvena, verkia, į butą, kuriame buvo nužudytas S., dar negali užeiti. (1 tomas, b. l. 84–85).
Liudytoja A. L. parodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos gydytoja. Prisimena, jog gavo iškvietimą, kad vyrui pradurtas plautis. Kai nuvyko nurodytu adresu, į lauką išbėgo verkdama kaltinamoji. Nukentėjusįjį rado lovoje, pasivertusį ant dešinio šono, vos ne kniupsčią, jis buvo be gyvybės ženklų, oda blyški, buvo netekęs daug kraujo. Su felčere jį nukėlė nuo lovos ir gaivino ant grindų, tačiau neatgaivino, konstatavo mirtį. Kadangi dūris buvo krūtinkaulio dešinėje pusėje, kur turėtų būti aorta, tai pažeidus aortą, nukraujuoti galima per kelias minutes. Sprendžiant iš nukentėjusiojo kūno spalvos, kitų požymių, mano, kad nuo sužalojimo iki atvykimo galėjo būti praėję apie 5-10 minučių. Įvykio vietoje be kaltinamosios, buvo atėjusi vyresnio amžiaus moteris, kaip suprato, tai buvo kaltinamosios pažįstama ar kaimynė.
Liudytoja M. Š. parodė, kad kaltinamojo buvusi kaimynė, kartu su S. L. G. L. priklausančiame bute gal nuo praėjusiųjų Naujųjų Metų. Įvykio dieną nuėjo pas kaltinamąją į namus ir liepė dukrai S. Š. eiti namo. Matė ant stalo nugertą alkoholio butelį. Su S. Š. kartu išėjo namo. Vėliau atėjo kaltinamoji ir sakė, jog S. jos neįleidžia į namus. Kaltinamoji sėdėjo koridoriuje ir laukė, kol S. įsileido. Kaltinamoji dėl to buvo pikta, girdėjo, kaip ji rėkė, kad ją įleistų į namus. Antrą kartą kaltinamoji atėjo gal po valandos ir kvietė S., sakė, kad S. iškrito ir nesikelia. Pasakė kaltinamajai kviesti greitąją. Kai antrą kartą atėjo kaltinamoji, pasakė, kad greitąją iškvietė.
Liudytoja S. Š. parodė, kad yra kaltinamosios kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Pas kaltinamąją ir S. L. bute vartojo alkoholį, atėjo motina ir išsivedė namo. Jokių konfliktų nebuvo. Nėra mačiusi I. N. sumuštos.
Liudytoja J. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąją I. N., kurią kažkur nuo 2016 m. spalio mėnesio iki kol ją (J. B.) suėmė, tai yra iki 2017 m. vasario 1 dienos priėmė pas save gyventi. Bijodavo, kai kaltinamoji išeidavo susitikti su S., neleisdavo, bet kaltinamoji pabėgdavo. Kai I. N. grįždavo, ji būdavo sumušta – akys būdavo su mėlynėmis. S. elgdavosi kaip antžmogis. Kai jis ateidavo, jis būdavo agresyvus, ji (J. B.) bijodavo prieiti prie durų. Kaltinamoji sakydavo, kad S. ją skriausdavo. Vieną kartą ir pati matė, kaip S. kaltinamąją už plaukų tampė. Vieną kartą kaimynai net policiją norėjo kviesti. S. ateidavo dėl I., norėdavo, kad ji eitų pas jį gyventi, bet ji pabėgdavo.
Liudytojas D. V. parodė, kad buvo pranešta, jog medicinos darbuotojai rado sužalotą vyrą. Nuvykę į įvykio vietą, pamatė gulintį vyriškį, medikus, kaltinamąją, kurią išvedė į kitą kambarį. Kaltinamoji aiškino, kad atėjo vyriškis „ryža“ barzda, prie durų susiginčijo su jos draugu, sužalojo jos draugą ir pabėgo. Liudytojas parodė, kad jis įvykio vietoje ieškojo galimo nusikaltimo įrankio ir ant stalo rado peilį išteptą krauju. Kilo įtarimų dėl kaltinamosios aiškinimo, kadangi jeigu žmogus nebuvo įėjęs į patalpą, tai, kaip peilis galėjo atsidurti virtuvėje. Kraujo buvo ant tualeto ar vonios durų. Surašė tarnybinį pranešimą dėl šio įvykio, jame išdėstė visas aplinkybes. Buvo supjaustyti kaltinamosios rankų riešai, matė kraują. Kaltinamoji verkė, nesakė, ar ji sužalota. Jei ji būtų buvusi sužalota, tai būtų užfiksuota tarnybiniame. Įvykio metu darytą garso įrašą pateikė policijos pareigūnams.
Iš Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio D. V. 2017-06-08 tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo asmens pristatymo į laikino sulaikymo patalpas matyti, kad 2017 m. birželio 8 d., dirbant ekipaže „1903“, kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. S. ir Lietuvos policijos mokyklos kursante A. B. apie 23:03 val. iš komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Greitosios medicinos pagalbos brigada nuvykusi į kvietimą dėl perdurto plaučio rado lavoną. Medicinos pagalbą kvietė mirusio sugyventinė, ji yra vietoje. Teigė, kad kažkas atėjo, dūrė vyrui peiliu ir pabėgo. Nuvykus minėtu adresu viename kambaryje pamatė vyro lavoną su durtine žaizda krūtinės srityje. Šalia buvo Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie informavo, jog vyras neišgyveno. Bute buvo moteris, kuri buvo išsitepusi krauju, ant jos vidinės riešo dalies matėsi keli švieži pjūviai. Moteris prisistatė kaip I. N., gim. (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatytas 1,42 prom. girtumas. Virtuvėje ant stalo pastebėjo virtuvinį peilį juoda rankena, jo geležtė buvo kruvina. I. N. paaiškino, kad jai su sugyventiniu būnant dviese, kažkas pabeldė į duris ir ji nuėjo jų atidaryti. Atidarius duris už jų stovėjo apie 30-35 metų amžiaus vyriškis, apie 175 cm ūgio, su mėlynos spalvos treningu, juodos spalvos kelnėmis, trumpais šviesiais plaukais, trumpa „ryža“ barzda. Tą asmenį matė antrą kartą, jį pažįsta kaip D. D.. Atėjęs vyras pasiteiravo S.. S. priėjus prie asmens, šis išsitraukė kažkokį daiktą, panašų į peilį, ir dūręs juo S. į krūtinę, pasišalino. Atėjęs vyras po butą nevaikščiojo, buvo tik koridoriuje. Sužalotas sugyventinis atėjęs į kambarį nugriuvo į lovą ir prarado sąmonę. Moteris užspaudė jam žaizdą ir skambino pagalbos telefonu. (1 tomas, b. l. 177).
Liudytoja J. L. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl to, kad vyras ar sugyventinis neįsileidžia į namus, kad pareigūnų laukia koridoriuje ar laiptinėje. Nuvyko nurodytu adresu, bet nei koridoriuje, nei laiptinėje nieko nebuvo. Pasibeldė į buto duris, jas atidarė I. N. ir pasakė, kad policija jai nebereikalinga, nes ją įsileido į butą. I. N. atrodė labai neblaivi, nerišliai kalbėjo, bet neatrodė išsigandusi ar sukrėsta. Sužalojimų nesimatė. Pašalinių žmonių nesimatė. Bendravo tik prie buto durų. Triukšmo iš buto negirdėjo. Neatrodė, kad kaltinamoji nenori įleisti, jei taip būtų atrodę, būtų ėję į butą. Jokių įtarimų nekilo. Nieko neklausė, nieko nerašė, išvažiavo. Po kiek laiko budėtojas pranešė, kad tuo adresu įvyko nužudymas. Budėtojo nurodymu važiavo padėti kitiems pareigūnams. Nuvykę apklausė kaimynę. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo pirmo iki antro iškvietimo. Viskas užfiksuota dokumentuose. Antrą kartą matė I. N., ji sėdėjo ir verkė, buvo isterijoje, bet su ja nebendravo. Neįsidėmėjo sužalojimų pas I. N.. Neprisimena, ar I. N. buvo su tais pačiais rūbais, kai nuvyko antrą kartą.
Dėl įvykių registro duomenų, esančių 2 tome, bylos lapuose 1–9 b. l. liudytoja parodė, kad 22.04 val. buvo pranešta apie įvykį; 22.11 val. atvyko ir atsižymėjo, tačiau ar atsižymėjo automobilyje, ar nuėję į vietą, negali pasakyti. 22.20 val. - baigimo laikas, t. y. kada išėjo pabendravę su kaltinamąja. Negali paaiškinti aplinkybės, jog 22.25 val. kaltinamoji skambino ir pranešė apie sužalotą draugą.
Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos J. L. 2017-06-09 tarnybinio pranešimo dėl iškvietimo į (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. birželio 8 d., apie 22:04 val., dirbant kartu su tyrėja R. B., buvo gautas pranešimas iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos į namus neįleidžia sugyventinis, nori pasiimti dokumentus, lauks laiptinėje. Nuvykus nurodytu adresu, nei laiptinėje, nei koridoriuje nieko nebuvo. Pabeldus į Nr. (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivi moteris, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, tačiau moteris iš pažiūros nebuvo labai susijaudinusi, neverkė, įtartinai nesielgė. Ant moters drabužių ar kūno kraujo ar kitų dėmių pėdsakų nesimatė. Pilietė prisistatė kaip I. N. ir nurodė, kad sugyventinis ją į butą įsileido ir policijos pagalba nereikalinga. Su piliete buvo kalbamasi prie buto durų. Iš buto triukšmas nesklido, jokių pašalinių garsų nesigirdėjo, kitų asmenų nesimatė ir pilietė nurodė, kad jai policijos pagalba nereikalinga, jokio prašymo ar skundo nerašys. Jokio įtarimo, kad moteris galėjo būti įvykdžiusi nusikalstamą veiką nekilo. (1 tomas, b. l. 190)
Liudytoja V. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o I. N. ir S. gyveno (duomenys neskelbtini) bute, jie gyveno kaip sugyventiniai nuo 2015 m. apie dvejus metus. 2016 m. spalio mėnesį S. grįžo iš įkalinimo įstaigos, tai kurį laiką (duomenys neskelbtini) jie negyveno. S. rašė, kad jis gyvena pas I. nuomojamame name. Gal gruodžio mėnesį jie apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki pat įvykio. I. atsikraustė be vaikų, tada dar kaltinamoji nedirbo, pradėjo dirbti po Naujų Metų. S. niekur nedirbo, kaltinamoji paskutiniu metu dirbo ir jį išlaikė. S. gaudavo pajamas iš mamos, kuri dirbo užsienyje. Pas juos namuose dažnai vykdavo konfliktai, išgėrinėjimai, dėl triukšmo tekdavo eiti raminti. Galvojo, kad įvykio dieną vyksta eilinės išgertuvės. Apie 21 val. išgirdo triukšmą, išėjo į koridorių, pamatė I. N., kuri agresyviai beldė į duris, kad ją įleistų. S. jos į butą neleido. Kaltinamoji buvo neblaivi. Gan ilgai ji beldėsi, sakė, kad atiduotų jos daiktus, telefoną ir rankinę. S. nesutiko atiduoti, girdėjo jo žodžius, kad į butą neįleis. Tada kaltinamoji nuėjo į priešais esantį butą, sakė, kad iškvies policiją. Liudytoja parodė, kad ji grįžo į savo butą. Išgirdo, kad atėjo kiti kaimynai, skundėsi dėl triukšmo. Ji bandė I. raminti, siūlė eiti pas priešais gyvenančius kaimynus, nusiraminti. Kaltinamoji vis tiek daužėsi, prašėsi įleidžiama. Kol buvo koridoriuje, kaltinamoji vis daužėsi. Su kaltinamąja susikalbėti buvo neįmanoma – ji nesiorientavo, vos stovėjo ant kojų, sužalojimų ant I. N. kūno nematė. Po kiek laiko išgirdo, kaip S. atrakino duris ir ją įleido. Tuo metu policijos pareigūnų nematė. Tada jie aiškinosi santykius, kaltinamoji triukšmavo, prašė atiduoti daiktus, sakė, kad išeis. S. atidavė daiktus, bet ji nebėjo iš buto. Jų konfliktas vyko prie jų buto durų, kurios yra skardinės. Buvo prasidariusi savo buto duris, todėl labai gerai girdėjo. Žiūrėjo vakaro žinias apie puse dešimtos, jie pykosi toliau, girdėjo, kad jie buvo kambaryje ir mušėsi. Daugiausia girdėjo I. klykimą, girdėjosi bildesys, S. tik kalbėjo. I. I. klyksmą, manė, kad S. ją daužo. Konfliktas smarkėjo, todėl nutarė skambinti S. broliui L., kad jis ateitų apraminti, šis sakė tuoj grįš. Tas triukšmas tęsėsi gal 10-15 minučių ir tada prieš 22 valandą viskas nutilo. Nebebuvo jokio balso, triukšmo. Pamanė, kad jie užmigo. Gal po 10 minučių išgirdo, kad atsidarė S. buto durys ir kaltinamoji išbėgo į koridorių. Pro buto durų akutę matė, kaip ji nubėgo laiptais, tada nepraėjo nė 5 minutės, kai kaltinamoji grįžo ir įbėgo į butą. Liudytoja parodė, kad ji išėjo į koridorių ir prie laiptų pamatė šviežio kraujo dėmę, pamanė, kad susimušė. Grįžo į savo butą, po pusvalandžio išgirdo triukšmą, pamatė policijos pareigūnus, išėjo į koridorių, sutiko greitosios pagalbos darbuotojus. I. verkė, sakė, kad kažkas atėjo, dūrė peiliu, nužudė S. ir pabėgo. Konfliktai tarp I. ir S. vykdavo dažnai. Kiek anksčiau teko matyti, tai kaltinamoji labiau privesdavo iki konfliktų. Abu smurtaudavo, yra mačiusi ir S., ir I. N. su mėlynėmis veide. S. turėjo savo vaikų, labai juos mylėjo, kiek galėjo, juos prižiūrėjo, niekur nedirbo, bet ryšį palaikė visada. K. S. su S. A. išsiskyrė, ši sakė, kad susiskambindavo su S. Būdavo atvejų, kai S. A. paprašydavo pakviesti S. pabendrauti. Jie bendravo normaliai, palaikė ryšį dėl vaikų. K. S. matė paskutinį kartą, sakė kad liepos mėnesį grįš E., kad labai dukters pasiilgo. S. santykiai su artimaisiais nebuvo idealūs, bet jie bendraudavo, S. gyveno Lietuvoje, kiti – (duomenys neskelbtini), todėl bendraudavo per internetą. Negali pasakyti, kaip dažnai S. bendravo su mama, su vaikais. Kai kaltinamoji pradėjo dirbti, kaltinamosios vaikų nebebuvo su ja, vaikai gyvena pas kaltinamosios tėvus. M. I. vieną kartą su mėlyne, tada klausė, kas jai buvo, ji sakė, kad nelaimingas atsitikimas. Liudytoja parodė, kad ji gyveno kartu su S., jis buvo normalus, negerdavo, nesidaužydavo.
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-06-08 apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namas yra penkių aukštų daugiabutis. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra penktame aukšte. Buto durys skardinės, darosi į koridoriaus vidų, rakinamos viena įleidžiama spyna. Durys atidarytos, spyna atrakintoje padėtyje. Durys ir spyna nesugadinti. Pro duris patenkama į buto vidų – prieškambarį. Prieškambaryje ant šiaurinės sienos 0,7m aukštyje ir 0,2 m nuo vakarinės sienos yra raudonos spalvos dėmės 0,1x0,08m plote (paimta tapeto dalis). Šiaurinėje sienoje yra durys į vonios ir tualeto kambarį. Durys darosi į prieškambario vidų. Atidarius šias duris, ant durų vidinio paviršiaus 1,04 m aukštyje ir 0,17 m nuo dešiniojo krašto yra raudonos spalvos dėmė, kuri išsidėsčiusi 0,04x0,05 m plote (paimta nuoplova). Ant vonios – tualeto durų išorinio (iš prieškambario pusės) paviršiaus 1,27 m aukštyje ir 0,01 m nuo kairiojo krašto yra raudonos spalvos dėmė, kurios dydis 0,008x0,02 m. (paimta nuoplova). Prieškambario rytinėje sienoje, arčiau šiaurinės pusės yra atidarytos durys į svetainės kambarį. Durys atsidaro į kambario vidų. Kambaryje prie pietinės sienos yra spintelės, stalas. Prie rytinės sienos yra minkštasuolis, garso kolonėlė. Prie šiaurinės sienos yra spintelė su stalčiais, ant kurios sudėta patalynė, yra sofa – lova. Prie vakarinės sienos yra sulankstytas stalas, spintelė su indais ir rūbais. Kambario viduryje yra stalas, kėdė su ratukais. Prieškambario rytinėje sienoje arčiau pietinės pusės yra atidarytos durys į miegamojo kambarį. Durys darosi į prieškambario vidų. Miegamajame prie rytinės sienos yra dvigulė lova su patalyne. Ant dvigulės lovos pietinio krašto yra dvi pagalvės su užvalkalais. Ant pagalvės, kuri yra arčiau vakarinės pusės, yra raudonos spalvos dėmė (paimtas pagalvės užvalkalas). Ant lovos ištiesta antklodė su užvalkalu, ant kurio yra raudonos spalvos dėmė (antklodės užvalkalas paimtas). Kambario pietrytiniame kampe, už lovos, ant grindų yra mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ su suskilusiu ekranu ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ be nugarinės pusės dangtelio (telefonai paimti). Kambario viduryje, ant grindų, ant nugaros yra vyriškos lyties lavonas, su juodos spalvos šortais, o po jais yra margos trumpikės. Lavono krūtinės priekinėje dešinėje, viršutinėje dalyje yra 0,02 m pločio durtinė žaizda, jos kraštai padengti raudonos spalvos skysčiu. Ant kambario vakarinės sienos 1,08 m aukštyje ir 0,04 m nuo durų praėjimo į pietų pusę yra 0,01 m dydžio raudonos spalvos dėmė (paimta nuoplova). Prieškambario pietinėje sienoje yra praėjimas į virtuvės kambarį. Virtuvėje prie šiaurinės sienos yra lentyna – stalas. Ant stalo, per jo visą paviršių yra padėtas stiklas. Ant stalo yra pjaustymo lentelė, peilis, lėkštės, indai, peleninė, žiebtuvėliai. Ant stalo pietinio krašto, ant staltiesės 0,1m nuo rytinės pusės yra raudonos spalvos dėmė 0,19x0,02 m dydžio (paimta staltiesės dalis su dėme). Prie rytinės sienos ir prie stalo pietinės dalies yra suolai. Prie pietinės sienos yra spintelė, skalbimo mašina, dujinė viryklė, spintelė–kriauklė, lentyna–staliukas su indais. Atidarius kriauklės spintelę, joje yra kibiras, kuriame tušti buteliai: 0,7 l talpos butelis su etikete „Gedimino vodka“, 0,5 l talpos „Fanta“, 1 l talpos „Kalnapilis Original“, 0,5 l talpos butelis „Royal select“ (buteliai paimti). Virtuvėje prie vakarinės sienos yra šaldiklis, ant kurio padėta medinė dėžutė, yra spintelė, ant kurios yra šaukštai, šakutės, puodeliai, medinė dėžutė, lentyna. Ant šios spintelės, per vidurį, taip pat yra peilis su juoda, plastikine rankena. Ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmių. Peilio ilgis 0,33 m. Nuo peilio rankenos paimta nuoplova ir kvapo pėdsakas. Iš kambario paimtas foninis kvapas. Peilis supakuotas ir paimtas. Ant šio kambario pietinės sienos 0,2 m aukštyje ir 1,2 m nuo vakarinės sienos yra raudonos spalvos dėmės, kurios išsidėsčiusios 0,15mx0,07m plote (paimtas pavyzdys). Svetainės kambaryje ant stalo su monitoriumi, prie stalo vakarinio krašto, yra pastatytas objektas, panašus į šovinį, ant kurio yra užrašai 9mm LUGER CBC (objektas paimtas) (1 tomas, b. l. 17–46).
Iš 2017-06-09 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. L. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo. Į tai nurodo kiaurinė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje su dešinio plaučio, širdiplėvės, aortos pažeidimas, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju. S. L. lavone nustatyta: kiaurinė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje su dešinio plaučio, širdiplėvės, aortos pažeidimais. Šie sužalojimai pagal makro – ir mikroskopinius požymius padaryti vienašmeniu duriančių – pjaunančių savybių įrankiu, vienu trauminiu poveikiu, kuris smigo į kūną žemyn nukreiptomis ašmenimis, iš dešinės į kairę pusę ir kiek iš apačios į viršų, nuo kelių iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos odoje kaklo kairėje pusėje, odos įbrėžimai – įdrėskimai dešiniame dilbyje, paviršiniai odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, 7 trauminiais poveikiais, paros laikotarpyje iki mirties, galimai neužilgo prieš ar po kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo. S. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio ir šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. S. L. lavono kraujyje ir šlapime narkotinių ir psichotropinių medžiagų nerasta. (2 tomas, b. l. 155–159)
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo padarymo galėjo atlikti aktyvius veiksmus iki kol neprarado sąmonės. Nukentėjusysis po sužalojimo padarymo iki mirties galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių. (2 tomas, b. l. 160–162).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad 2017-06-08 22:28 val. gautas kvietimas dėl smurto, perdurto plaučio. 22:34 val. fiksuotas atvykimo laikas, 22:35 val. konstatuota klinikinės mirties laikas. Užpultas peiliu, rastas gulintis lovoje su durtine žaizda krūtinėje, dešinėje pusėje. (2 tomas, b. l. 43–45)
Iš specialisto išvados Nr. S 241/2017 (01) matyti, kad ant peilio (paimto iš įvykio vietos) geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. L. DNR profiliu su 99,9999999999999997% tikimybe. Ant peilio rankenos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. L. DNR profiliu su 99,9999999999999997% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. (2 tomas, b. l. 175–177, 179–184).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina, jog tirta S. L. lavono krūtinės durtinė – pjautinė odos žaizda, o tuo pačiu ir ją atitinkantis sužalojimo kanale esantis tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių ir II-ojo šonkaulio kremzlės sužalojimas, padarytas tirti pateiktu peiliu (peilis paimtas iš įvykio vietos). Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tiriamojoje išvados dalyje nurodyta, kad peilis yra buitinės paskirties, bendras peilio ilgis - 335 mm, geležtės ilgis - 200/203 mm. (2 tomas, b. l. 186–191).
Iš 2017-06-12 savanoriško daiktų pateikimo protokolo ir 2017-06-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė S. L. šortus ir trumpikes, kurie apžiūrėti. (2 tomas, b. l. 57–62).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) 2017-06-08 registruoti du pranešimai – dėl triukšmo, konflikto viešoje vietoje – 21.59 val.(pranešėja I. N. – sugyventinis neįleidžia į butą) ir dėl nužudymo – 22.55 val. (pranešė GMP dispečerė). (2 tomas, b. l. 1–9)
Iš 2017-06-12 Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų ir 2017-06-20 apžiūros protokolo matyti, kad gautas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Pranešėja kviečia pagalbą dėl to, kad jos sugyventinis neįleidžia į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė – 01:26min. Moteris verkia. Taip pat gautas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, kad dėl perdurto rasto negyvo vyro būtų kviečiama policija, praneša dispečerinė (GMP darbuotoja). Įrašo trukmė – 01:23 min. (2 tomas, b. l. 13–19)
Iš 2017-06-19 VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktų garso įrašų ir 2017-06-19 apžiūros protokolo matyti, kad gautas skambutis į Greitosios medicinos pagalbos stotį. Greitosios medicinos pagalbos stotį sujungia Bendrasis pagalbos centras. Pranešėja kviečia pagalbą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), galimai plaučiu perdurtas vyras. Įrašo trukmė – 02:12 min. Moteris (pranešėja) verkia. Taip pat gautas skambutis į Greitosios medicinos pagalbos stotį. Pranešėja skambina ir teiraujasi kur greitoji. Įrašo trukmė – 00:51 min. Moteris (pranešėja) verkia. (2 tomas, b. l. 22, 27–30).
Iš daiktų apžiūros protokolo, UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų bei Panevėžio apskrities VPK KP SNTV vyresniojo specialisto P. M. 2017-07-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti 2 mobiliojo ryšio telefonai; nustatyta, jog pagal telefone „Huawei“ (telefonas liečiamu ekranu, kuris suskilęs) esančius duomenis matyti, jog telefonas priklauso S. L., iš jo 2017-06-08 buvo skambinta ir rašyta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. N., o 2017-06-08 trumpuoju numeriu „112“ išsiųsta tuščia SMS žinutė. Atlikus nukentėjusiojo S. L. abonentinio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, buvo nustatyta, kad paskutinis trumpasis pranešimas SMS iš S. L. abonentinio telefono buvo išsiųstas 2017-06-08 21.42 val. trumpuoju numeriu „112“ (bendrasis pagalbos centras). Pagal telefone „Samsung“ (telefonas su klaviatūra, be apatinio dangtelio) esančius duomenis matyti, jog telefonas priklauso I. N., kuri naudojosi abonentiniu numeriu – Nr. (duomenys neskelbtini). Išklotinių analizės metu buvo nustatyta, kad iš abonentinio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-06-08 22:25:38 val. ir 22:25:49 val. bandyta skambinti (pokalbio trukmė 0 s) trumpuoju numeriu „033“ (greitoji med. pagalba). 22:26:20 val. skambinta (pokalbio trukmė 202 s) trumpuoju numeriu „112“ (bendrasis pagalbos centras). 22:33:28 val. skambinta (pokalbio trukmė 50 s) trumpuoju numeriu „033“ (greitoji med. pagalba). (2 tomas, b. l. 114–118, 141).
Iš 2017-06-09 Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto E. P. tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens matyti, kad 2017-06-09, apie 00:01 val., dirbant laikino sulaikymo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pristatyta nusikalstamos veikos padarymu įtariama I. N., kuri po pokalbio su kriminalinės policijos tyrėjais pradėjo elgtis neadekvačiai, ėmė šaukti, lakstyti po sulaikymo kamerą, bandė save žaloti, daužė galvą į sieną. Norint ją apsaugoti nuo sunkesnių pasekmių, buvo panaudota fizinė jėga, užlaužtos rankos ir uždėta specialioji priemonė antrankiai, bei apie 01:15 val. iškviestas greitosios medicinos ekipažas. Po pirminės apžiūros medikai minėtą ją išsivežė į ligoninės priimamąjį detaliai apžiūrai. (3 tomas, b. l. 37)
Iš 2017-06-09 Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 3-iojo skyriaus viršininko R. G. tarnybinio pranešimo dėl fizinės jėgos panaudojimo I. N. atžvilgiu matyti, kad laikino sulaikymo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paprašius sulaikytosios I. N.papasakoti įvykio aplinkybes, ši nurodė, kad 2017-06-08 ji kartu su S. L. ir kaimyne vartojo alkoholinius gėrimus. Pasiteiravus, ar tarp jos ir S. L. nebuvo kilęs joks konfliktas, sulaikytoji staiga pašoko nuo kėdės ir pradėjo šaukti, kad savo sugyventinio nenužudė. Paprašius nusiraminti ir atsisėsti, pastaroji pradėjo isteriškai šaukti, mojuoti rankomis. I. N. dar kartą buvo paprašyta nusiraminti, nes priešingu atveju prieš ją gali būti panaudota fizinė jėga, pastaroji nereagavo, dar labiau darėsi agresyvesnė ir neprognozuojama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Policijos įstatymu prieš I. N. buvo panaudota fizinė jėga ir pastaroji, užlaužus rankas buvo prispausta prie sienos, į pagalbą atbėgo tuo metu laikino sulaikymo patalpose budėję pareigūnai A. D. ir E. P., kurie sulaikytąją nuvedė į laikino sulaikymo kamerą. Laikino sulaikymo kameroje I. N. nenusiramino, pradėjo spardyti duris, daužyti galvą į sieną. Tai pamatę A. D. ir E. P. nuėjo raminti sulaikytosios, tačiau pastaroji aktyviais veiksmais jiems priešinosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nusimovė kelnes. A. D. ir E. P. panaudojo prieš sulaikytąją fizinę jėgą, t. y. užlaužė jei rankas ir uždėjo spec. priemones – antrankius. Vėliau sulaikytajai buvo iškviesti medikai. (3 tomas, b. l. 38).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. N. padaryta kraujosruva odoje kaklo dešiniame šone, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, nugaroje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, nugaros kairėje, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, paviršinės pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje, seni randai odoje abiejuose dilbiuose. Poodinės kraujosruvos, kraujosruvos odoje padarytos kietais bukais daiktais. Paviršinės pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje padaryti pjaunančių savybių turinčiais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiūros, išskyrus skersines krypties randus dilbiuose, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai prieš 1,5 metų, bei poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje, kurios padarytos nuo 2 iki 4 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (4 tomas, b. l. 35–38).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2017-06-08 23:28 val. I. N. nustatytas 1,42 % girtumas. (3 tomas, b. l. 36)
Iš 2017-06-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo ir 2017-10-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad I. N. pateikė palaidinę ir šortus. Apžiūros metu matyti, kad tiek palaidinės priekyje, tiek palaidinės nugaroje yra skirtingų diametrų ir išsidėstymų rudos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant šortų nugarinės dalies trijose skirtingose vietose yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. (2 tomas, b. l. 74–88).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:
Kaltinamosios I. N. – L. parodymus, kad ji atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieš S. L. patvirtina ne tik jos pačios visiškas prisipažinimas, bet ir surinkti įrodymai - liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros ir kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad I. N. – L. tyčia peiliu dūrė sugyventiniui S. L. į krūtinės sritį, padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje su dešinio plaučio, širdiplėvės, aortos pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju, taip veikdama tyčia nužudė savo šeimos narį S. L., su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.
Teismo medicinos specialistas konstatavo, jog S. L. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo. Į tai nurodo kiaurinė durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje su dešinio plaučio, širdiplėvės, aortos pažeidimas, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju nuo kiauryminio durtinio–pjautinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu, įvykus vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę. S. L. mirtis galėjo įvykti 6–18 val. iki lavono tyrimo pradžios 2017-06-09 10.20 val. Teismo specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu duotus pačios kaltinamosios I. N. – L. parodymus dėl prieš S. L. pavartoto smurto, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotus duomenis, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus apie pagalbos kvietimo laiką, policijos registruojamų įvykių registre užregistruotus pranešimus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad S. L. mirtis galėjo įvykti nuo kelių iki keliasdešimt minučių po kiauryminio durinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su dešinio plaučio, širdiplėvės, aortos pažeidimais ir įvykus vidiniam ir išoriniam nukraujavimui, širdies tamponada krauju. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų – liudytojų, pačios kaltinamosios I. N. – L. tyrimo metu duotų parodymų, teismo medicinos specialistų išvadų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamoji sudavė smūgį peiliu S. L. ir jos suduotas smūgis buvo būtina sąlyga sukėlusi S. L. mirtį – I. N. – L. tyčia peiliu smogė S. L. į krūtinę, taip jį sužalojo ir dėl to šis mirė. Akivaizdu, jog I. N. – L. peiliu, kurio geležtė – 200/203 mm ilgio, smogdama S. L. į krūtinės sritį suvokė, kad šiuo veiksmu kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę. Ir nors kaltinamoji teigė, kad ji neatsimena, kodėl taip pasielgė, nužudyti S. L. nenorėjo, tačiau bylos įrodymai patvirtina, jog I. N. suduodama stiprų smūgį (bendras sužalojimo kanalo ilgis apie 12 cm) peiliu S. L. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinės ląstą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę S. L., ir visos galimos pasekmės ją tenkino ir visų galimų pasekmių ji norėjo, todėl turi atsakyti už kilusius padarinius – S. L. nužudymą. Kaltinamosios veiksmai – peilio atsinešimas iš virtuvės, smūgiavimas gulinčiam nukentėjusiajam – patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas tyčia. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamosios kaltė dėl nužudymo pasireiškė tiesioginės tyčios forma, nes toks peilio panaudojimas, duriant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietą, rodo, kad kaltinamoji suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, tarp jų ir žmogaus mirtį.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nors kaltinamoji I. N. – L., bandydama švelninti savo padėtį, teismui tvirtino, kad po to, kai ji atsikraustė gyventi pas S. L. 2017 metų vasario mėnesį, jų artimi santykiai nebesiejo, gyveno kaip nuomininkė, tačiau tokius kaltinamosios parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visetas. Liudytoja V. S. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji su S. L. kaip sugyventiniai gyveno nuo 2015 m. apie dvejus metus. S. L. brolis nukentėjusysis L. L., kuris gyveno kartu su kaltinamąja ir S. L., parodė, jog nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio pas jį ir brolį S. L. atsikraustė su vaikais gyventi I. N.; tuo metu, kai S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, 8 mėnesius I. buvo išsikėlusi, paskui vėl grįžo gyventi su S. Kaltinamosios kaimynės liudytojos M. Š. ir S. Š. vienodai parodė, jog kaltinamoji gyveno kartu su S. L.. Šių proceso dalyvių parodymai atitinka kaltinamosios pirminius parodymus apie jos santykius su S. L., t. y. kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad dvejus metus su S. L. gyveno kaip sugyventiniai, iš tų dvejų metų 8 mėnesius S. L. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, 2016 metų spalio 7 d. grįžo iš pataisos namų ir jie vėl kartu gyveno, S. L. mylėjo, S. L. niekur nedirbo, finansiškai padėjo draugė, po to, ji (kaltinamoji) pradėjo dirbti, gyveno su S. L. iš jos algos, pinigai buvo bendri, S. L. labai gerai sutarė su jos vaikais, iki patekimo į pataisos namus, kartu augino jos vaikus, planavo vaikus auginti kartu, taip pat planavo bendrą vaiką, planavo įtvirtinti partnerystę (b. l. 5–6, 10–12, 3 tomas). Liudytojos J. B. parodymai nepaneigia I. N. – L. inkriminuoto kvalifikuojančio požymio, nurodyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvimo. Juolab, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji neneigė, jog su S. L. buvo pora, kartu gyveno, ji tvarkydavo kambarius, gamindavo valgyti, pirkdavo maistą iš socialinės pašalpos, su S. L. kalbėjo apie santuoką (b. l. 178, 4 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamąją ir S. L., kurie veikos padarymo metu gyveno kartu, siejo artimi ilgalaikiai šeiminiai ryšiai, t. y. I. N. – L. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji tyčia nužudė savo šeimos narį, su kuriuos bendrai gyveno neįregistravusi santuokos.
Nukentėjusioji G. L. pareiškė turtinės ir neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 133–134, 1 tomas) ir prašė priteisti 2070, 23 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį, kurį sudaro neatlygintos laidojimo išlaidos bei turėtos proceso išlaidos. Pagal nukentėjusios G. L. pateiktus dokumentus (b. l. 135–145, 1 tomas), matyti, jog laidodama sūnų patyrė išlaidas, kurios sudaro 1820,23 eurų, o 250 eurų sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė visas patirtas laidojimo išlaidas, tačiau duomenų apie išmokėtą 304 eurų dydžio laidojimo pašalpą, kuri skiriama mirus kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, teismui nepateikė. Įvertinus tai, jog valstybė dalį išlaidų kompensuoja nurodyto dydžio laidojimo pašalpa, nukentėjusios G. L. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies ir iš I. N. – L. nukentėjusiajai G. L. priteistina 1516, 23 eurų, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais kaltinamosios veiksmais ir todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 1516,23 eurų.
Nukentėjusieji G. L., L. L. ir K. L. pateikė dokumentus apie jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 146, 1 tomas), prašydami jas priteisti iš kaltinamosios. Nors nukentėjusieji šias patirtas išlaidas įvardijo turtine žala, tačiau akivaizdu, jog šios išlaidos nėra turtinė žala, o turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Įvertinus šios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimą procese, daroma išvada, kad prašomos priteisti proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno nukentėjusiojo G. L., K. L. ir L. L. patirtos atstovavimo išlaidos – po 250 eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios šiems nukentėjusiems.
Nukentėjusieji G. L., K. L. ir L. L. pareiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį – atitinkamai 20 000 eurų, 10 000 eurų, 10 000 eurų, prašydami žalą priteisti iš kaltinamosios. Nukentėjusioji G. L. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, neteko savo sūnaus, su kuriuo jautė ypatingą motinos ir vaiko ryšį; nors paskutiniu metu gyveno kitoje valstybėje, tačiau santykiu su sūnumi S. L. nenutraukė, lankydavo grįžusi į Lietuvą, pagal galimybes padėjo S. L. grįžti į socialų gyvenimą, rėmė jį finansiškai. Sūnaus netektis jai sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus.
Nukentėjusieji K. L. ir L. L. civiliniame ieškinyje nurodė, kad brolius siejo šilti, nuoširdūs, emociškai tvirtini ir nuolatinio pobūdžio broliški santykiai. L. L. iki pat S. L. nužudymo dienos gyveno kartu su S. L.. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad S. rūpinosi L. ne tik kaip broliu, bet kaip savo vaiku, todėl L. L. S. L. labai mylėjo; iki šiol tiek L. L., tiek K. L. jaučiasi sugniuždyti netekę mylimo brolio, dėl kurio mirties patyrė didelį emocinį šoką.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji nužudė nukentėjusios G. L. sūnų, nukentėjusiųjų K. L. ir S. L. – brolį. Akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusieji patyrė moralinę žalą, nes staigi mirtis sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę ryšiai su sūnumi ir broliu yra negrįžtami. Atsižvelgiant į nukentėjusios G. L. ir kaltinamosios šeimines, materialines padėtis, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusios patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, prieinama prie išvados, jog nukentėjusios G. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiajai G. L. 10 000 eurų.
Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą nukentėjusiems K. L. ir L. L., teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų santykius su S. L. iki jo mirties. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog S. L. artimiausiai santykius palaikė su L. L. – kartu gyveno, vienas kitam padėdavo buityje, nors su broliu K. ir kartu negyveno, tačiau taip pat palaikė ryšį. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl S. L. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamosios kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamosios materialinę bei šeimyninę padėtis – kaltinamoji nors ir dirbo, tačiau pajamos minimalios, kito turto neturi, iš jos priteistas išlaikymas vaikų naudai (b. l. 172–176, 4 tomas). Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų K. L. ir L. L. neturtinės žalos civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiems K. L. ir L. L. po 5 000 eurų.
Nukentėjusioji S. A. savo ir nukentėjusiųjų mažamečių vaikų – T. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), – interesais pareiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį bendrai 70 000 eurų sumai (b. l. 125–131, 4 tomas) ir teisme prašė priteisti iš kaltinamosios jai priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o kiekvienam vaikui po 30 000 eurų, motyvuodama tuo, kad dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų vaikai liko našlaičiai, dėl tėvo netekties jie išgyvena (b. l. 148–149, 4 tomas). Akivaizdu, jog mažamečiai vaikai dėl tėvo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios I. N. – L. nusikalstamos veikos nukentėjusiems vaikams buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą turi įvertinti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis bei kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, tačiau jos materialinė padėtis yra sudėtinga, jokio turto ji neturi, yra tik pagrindinio išsilavinimo, be to, yra nuteisiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme, todėl siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios S. A. reiškiamas neturtinės žalos civilinis ieškinys vaikams yra per didelis, todėl mažintinas, pripažįstant, jog kiekvienam vaikui turi būti atlyginta po 10 000 eurų. Pagal BPK 53 straipsnio 2-4 dalis, jei žmogaus amžius, socialinė branda, psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą – šiuo atveju S. A., kuri prašė civilinį ieškinį priteisti vaikų naudai.
Nukentėjusioji S. A. taip pat reiškė neturtinės žalos 10 000 eurų civilinį ieškinį, prašydama jį priteisti iš kaltinamosios. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą nukentėjusiajai S. A., teismas atsižvelgia į S. A. santykius su S. L. iki jos mirties. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji S. A. nurodė, kad tarpusavio santykiai buvo pakankamai sklandūs, nors materialinis šeimos pagrindas nebuvo stiprus; nurodė, kad gyveno atskirai nuo S. L., bet dvasiškai jis buvo artimas žmogus, vaikų tėvas; abu jautė artimą dvasinį ryšį. Pati nukentėjusioji S. A. teisme parodė, kad jai išvykus į kitą valstybę, jos artimi santykiai su S. L. nutrūko, abu surado kitus partnerius ir ryšį palaikė dėl vaikų; vaikus į kitą valstybę ji išsivežė prieš trejus – ketverius metus (b. l. 148, 4 tomas). Nors nukentėjusioji S. A. tvirtino teismui, kad su S. L. ryšys nenutrūko, tačiau vertinant bylos medžiagą, padaryti išvadą, jog santykiai su S. L. buvo glaudūs ir artimi, nėra pagrindo. Taip pat nenustatyta, jog santykiai buvo nuolatiniai – jie kartu negyvena net nuo 2010 metų (nukentėjusioji S. A. parodė, jog ji į kitą valstybę išvyko, kai dukrai E. buvo metukai (b. l. 148, 4 tomas). Pati nukentėjusioji teigė, kad S. L. turėjo kitų gyvenimo partnerių, vaikams pastovaus išlaikymo neteikė. Nėra ginčo, jog S. A. bendravo su S. L. ir palaikė ryšį dėl bendrų vaikų, tačiau nustatant neturtinės žalos, kurią patyria tretieji asmenys, pagrindus nepakanka formalaus ryšių konstatavimo, reikia nustatyti, kad civilinį ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi, nuolatinio pobūdžio santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl S. L. mirties S. A. patirtos neturtinės žalos motyvai nėra įrodyti, todėl S. A. civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Nukentėjusioji S. A. pateikė dokumentus apie jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 132–134, 4 tomas), prašydama jas priteisti iš kaltinamosios kaip turtinę žalą. Teismo išvada yra ta, jog šios išlaidos nėra turtinė žala, o turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Įvertinus šios bylos apimtis, proceso trukmę, nukentėjusiosios atstovo dalyvavimą procese, pripažįstama, kad prašomos priteisti proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusios S. A. patirtos atstovavimo išlaidos – po 250 eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai S. A..
Teismas pripažįsta kaltinamosios I. N. – L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teismas pripažįsta kaltinamosios I. N. – L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji veiką padarė būdama, apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę I. N. – L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamosios tyčiniais veiksmais nužudytas jaunas žmogus. Kaltinamoji iki šios veikos padarymo nebuvo teista (b. l. 106–109, 3 tomas), tačiau šiuo metu jos atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (b. l. 112–134, 3 tomas). Be to, kaltinamoji nuo 2013 metų sistemingai buvo baudžiama administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 136–160, 3 tomas), taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Kaltinamoji psichikos sveikatos centre registruota nuo 2007 metų, paskutinį kartą lankėsi 2016–10–11 (b. l. 48, 4 tomas), jai konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, jai netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 57–58, 4 tomas). Nors kaltinamoji veikos padarymo metu buvo įsidarbinusi ir dirbo, o darbdavys ją charakterizavo teigiamai (b. l. 168, 3 tomas), tačiau duomenys apie įvykdytas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus leidžia tvirtinti, jog I. N. vedė netinkamą gyvenimo būdą, jos vykdomi įstatymų pažeidimai sunkėjo ir ji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog po įvykdyto nusikaltimo kaltinamoji nebuvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu – iš karto kvietė greitąją pagalbą, dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi, yra labai jauno amžiaus – nuosprendžio priėmimo metu kaltinamoji yra dvidešimt penkerių metų. Be to, nors neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų M. N. ir M. P. atžvilgiu (b. l. 172–176, 4 tomas), tačiau kaltinamoji išsako siekį rūpintis savo vaikais. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, skaudžias pasekmes, į tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, bei prieina prie išvados, kad kaltinamajai už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis, tačiau artima vidurkiui, nes I. N. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia ir būtent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, I. N. – L. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
Kaltinamajai I. N. – L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo bei pratęsimų pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę. Kadangi I. N. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, jog siekdama išvengti bausmės atlikimo, ji gali pasislėpti (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. N. – L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti ją laisvės atėmimu dvylikai metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis paskirtomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir I. N. – L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. birželio 8 iki 2018 m. kovo 7 d. įskaitytinai.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. kovo 7 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusios G. L. 2070,23 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. N. – L. 1516,23 eurų G. L. turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios G. L. 20 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. N. – L. 10 000 eurų G. L. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusios S. A. 70 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. N. – L. T. L. ir E. L. po 10 000 eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje S. A. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiųjų K. L. ir L. L. 10 000 eurų neturtinės žalos civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. N. – L. nukentėjusiems K. L. ir L. L. po 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš I. N. – L. nukentėjusiems G. L., K. L., L. L., S. A. po 250 eurų jų turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
S. L. drabužius, biologinius pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje, pagal 2017–07–04 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti;
I. N. palaidinę ir šortus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje, pagal 2017–10–27 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti;
2 vnt. mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ir „Huawei“ saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2017–10–25 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti;
2017-06-08 įvykio vietos apžiūros metu paimtus kvapų pėdsakus 2017–06–20 nutarimu perduotus saugoti į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą, adresu Minsko pl. 45, Vilnius, sunaikinti;
2017-06-08 įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus objektus saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti;
Peilį, biologinius pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtai nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.