- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-925-238/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00210-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- J. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-332 taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 95-332 nutarta nuteistajam J. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo, odinių gaminių taisytojo, baldų apmušėjo bei dailiųjų dirbinių pynėjo specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistasis J. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis J. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad jis jau yra morališkai ir psichologiškai pasiruošęs integruotis į visuomenę. Atkreipia dėmesį, kad perkeltas į pataisos namus iš karto paprašė būti patalpintas į darbo būrį, per visą bausmės atlikimo laikotarpį baustas tik keletą kartų, tačiau nuobaudos buvo panaikintos paskyrus paskatinimus už gerą elgesį ir gerai atliktą darbą. Dirbdamas niekada nekonfliktavo su meistrais ir darbų vadovais, taip pat atlikdamas bausmę nekonfliktavo ir su prižiūrėtojais. Lankė daug užsiėmimų pas psichologus, prisidėdavo prie švenčių rengimo, mokėsi, įgijo specialybių. Jį perkėlus į atvirąją koloniją jis pats susirado darbą, kuriame dirba iki šiol ir dengia priteistus civilinius ieškinius. Kiekvieną savaitgalį jam yra suteikiama galimybė išvykti į namus dviem paroms, kur jis padeda mamai, susitinka su dukra. Prašo atsižvelgti į jo charakteristiką ir atliktą nemažą bausmės dalį, taip pat į tai, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimą,
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. T. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. T. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog J. T. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. T. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. T. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (26 balai pagal OASys metodiką), tačiau 12 balų yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos sumažinti, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėtų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika per daugiau nei dvejų metų laikotarpį sumažėjo tik 4 balais. Pažymėtina ir tai, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
11. Pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismas nurodė, jog J. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėjo, kad J. T. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pagal „OASys“ metodiką J. T. nustatyta žema – 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 14 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis, kalbant apie problemas, ypatingai tas, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, neigia turintis kokių nors problemų, kaip didžiausią problemą įvardina tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino ir tai, kad J. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą įsibrovė į patalpą, pagrobė svetimą turtą ir dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai sumušė nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis mirė), savo kaltę pripažino tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalto neplanuodamas, neapsvarstęs savo veiksmų pasekmių, tačiau mano, jog savitvardos problemų neturi. Jis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Likusi atlikti bausmės dalis dar gana didelė (4 metai 2 mėnesiai 7 dienos, skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.). Ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju teismas taip pat įvertino ir visuomenės interesą, kad sunkų ir labai sunkų nusikaltimus padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darė išvadą, jog nors nuteistasis J. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-332. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
12. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
13. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia priteistus ieškinius, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog J. T. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.