Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-897-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1S-897-319/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Albinas Antanaitis, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
S. R.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-897-319/2016
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio1 dalį ir 260 str. straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, konfiskuota 200 Lt. Bausmės pradžia – 2007-02-27, pabaiga – 2018-02-27.

Komisijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis S. R. skunde prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis teigia, kad teismo nutartis šališka ir nepagrįsta, motyvai dėl komisijos nutarimo netvirtinimo nepagrįsti, nes jis visus įpareigojimus įvykdė, elgėsi nepriekaištingai,. Laikėsi nustatytų rekomendacijų, nebuvo įdarbintas dėl darbo stokos, jo žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis mokėsi įgijo specialybė, šiuo metu mokosi kitos specialybės. Teismo išvada, kad jo charakteristika nepakankamai pagrįsta, prieštarauja komisijos išvadoms, kurie tyrė nuteistąjį, stebėjo ir nustatė, kad jis gali būti lygtinai paleistas. Teismas visas šias teigiamas aplinkybes vertino tik kaip formalų pagrindą, didelį dėmesį skyrė paskirtai bausmei, nusikaltimo sunkumui, o nebuvo atsižvelgta į nuteistojo pastangas taisytis, kad įvykdyti visi įpareigojimai, kad nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių mažiau nei didinančių, kad jis turi ryšį su šeima, turės kur gyventi, dirbti. Nuteistojo įsitikinimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jis taip pat aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, įgijo specialybę ir toliau mokosi, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 19 kartų. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo S. R. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. R. priklauso žemai rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 19. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatytaIš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistais savo kaltės nepripažino, šiuo metu, atlikdamas bausmę, ją pripažįsta. Nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimo, kaip buvo ir dėl įvykdyto nusikaltimo. Jis susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, nusikaltimą įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje). Pataisos įstaigos asmens charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis neatsakingas. Nuteistajam anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau bausmės atlikimo metu jis 5 kartus yra baustas už vidaus tvarkos pažeidimus ir šios aplinkybės vertinamos analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. bausmės atlikimo vietos. Visų penkių jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – ketveri metai, po pažeidimų, gaudavęs paskatinimų už gerą elgesį, nuteistasis ir vėl tarpas po tarpo pažeidinėjo vidaus tvarką. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie S. R. siekį atsiriboti nuo jo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo S. R. skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo S. R. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisRimas ŠvirinasValdas Vitunskas