Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K., Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams R. B. ir J. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ str. 1 d., 172¹ str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-04-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog jis, būdamas atsakingas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, netinkamai vykdė pareigas, nepakankam kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad būtų sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka ir (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną nuo numatytos darbo pradžios) būtų pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. M. priėmimą, leido A. M. laikotarpiu 2015-01-02 iki 2015-09-03 (tame tarpe 2015-04-12 – 2015-09-03) dirbti nelegalu darbą svečių namuose adresu: Sodų g. 8, Vilniuje. Tuo pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 str., 98 str. l d. 1 p. ir 2 p. ir 99 str. 2 d. nuostatas, t. y. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, jog 2016-04-12 atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą nustatyta, kad bendrovė 2015 m. išmokėjo A. M. 2 800 Eur B klasei priskiriamų išmokų, tačiau nustatyta tvarka nepateikė gyventojams išmokėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms pažymos (forma FR0471) už 2015 m., tuo pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 5 d., 76 str. 1 d., t. y. padarė ATPK 172¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nurodoma, kad patikrinimo metu pažyma buvo pateikta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Paaiškino, kad pažeidimą pripažįsta iš dalies. Su A. M. dėl darbo tarėsi prieš metus ar pusantrų. Sutinka, kad už žmonių įdarbinimą yra atsakingas, bet tuo pačiu negali viską sureguliuoti. Dėl verslo liudijimo išėmimo jam pasiūlė buhalterė, pilnai neįsigilino, kad verslo liudijimas negalimas, nes tai ta pati veikla. Darbo sutartį su A. M. sudarė, kai buvo atliktas patikrinimas. Jo darbas buvo su „Facebook“ programa, darydavo bendrovės internetinį puslapį. A. M. buvo vienintelis darbuotojas, kuris dirbo pagal verslo liudijimą, kitų darbuotojų nebuvo. Kiekvieną mėnesį mokėdavo 55 Eur už verslo liudijimą. Nurodo, kad verslo liudijimas buvo imamas vieno mėnesio laikotarpiui. Dėl A. M. paaiškino, kad jis savo gyventojų pajamų deklaracijoje yra pateikęs duomenis apie gautas pajamas, apmokėtus mokesčius, jis iš savo pusės yra susimokėjęs mokesčius. Nesutinka, kad asmuo, kuris mokėjo protokole nurodytos kategorijos mokesčius, dirbo įmonėje nelegaliai. Jei asmuo būtų dirbęs nelegaliai, tai mokesčių inspekcija visai neturėtų duomenų apie tokį asmenį ir jo mokamus mokesčius bei įmonės teisėtas išlaidas. Sutinka, kad deklaracijos dėl B klasės pajamų buvo pateiktos pavėluotai, šioje dalyje supranta savo kaltę, kad netinkamai ir pilnai įsigilinta. Teismo prašo atsižvelgti į visas aplinkybes, kad jo pajamos sudaro 500 Eur į mėnesį ir taikyti lengvesnę nuobaudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė R. B. 2016-06-09 teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad kaltinimas suformuluotas kaip alternatyvus. Nurodo, kad teismui pripažinus, kad R. K. veiksmuose yra nelegalaus darbo požymių, prašo skirti nuobaudą už pavėluotą pateikimą duomenų apie A. M. išmokėtas išmokas. Pažyma turėjo būti pateikta iki vasario 1 d., bet buvo pateikta tik po patikrinimo. Šiuo metu negali pasakyti ar buvo sumokėti socialinio draudimo mokesčiai. Sutinka, kad A. M. gyventojų pajamų mokestį sumokėjęs, kaip sumokėjęs ir socialinio draudimo mokesčius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. O. 2016-06-23 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. M. nebuvo įdarbintas įmonėje. Patikrinimo metu buvo pateiktas verslo liudijimas, pagal kurį jis vykdė tam tikros rūšies paslaugas. Tačiau A. M. atlikinėjo tokias darbines funkcijas, kaip ir kiti darbuotojai, buvo pavaldus bendrovės vadovui, įmonės vidaus tvarkai. Individuali veikla yra savarankiška veikla. Todėl remiantis faktinėmis aplinkybėmis pažeidimas buvo kvalifikuotas teisingai. Tai, kad įmonės vadovas nežinojo įstatymo nuostatų dėl verslo liudijimo, tai jo neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymi, kad A. M. buvo išmokėtos išmokos, ir jos buvo traktuojamos kaip B klasės išmokos. Protokolas buvo surašytas pagrįstai, nes nebuvo pateiktos deklaracijos. Todėl šiuo atveju, jei teismas pripažins, kad asmuo dirbo nelegaliai, tada šioje dalyje prašo bylą nutraukti. Tačiau, jei teismas nepripažins, kad buvo legalus darbas, tokiu atveju prašo R. K. skirti nuobaudą už laiku nepateiktą deklaraciją.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2 896 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

DK 98 str. 1 d. numato, jog nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. DK 98 str. 2 d. numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010 ir kt.).

Teismų praktikoje, aiškinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. apibrėžtą individualios veiklos sąvoką, ne kartą yra pažymėtą, kad esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.

Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog R. K., būdamas Bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-09-03 leido dirbti A. M. minėtai bendrovei priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini) administratoriumi, iki darbo pradžios buvo sutarta su darbuotoju dėl darbo užmokesčio dydžio, o A. M. pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, dirbo nustatytą darbo laiką pagal iš anksto patvirtintus administratoriaus darbo grafikus, darbo santykiai turėjo ilgalaikį pobūdį. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – A. M. 2016-04-06 paaiškinimai, kad Bendrovėje jis dirbo apie 2–3 pamainas per mėnesį, pamainos trukmė – 12 valandų; fiksuotas 290 Eur atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį (b. l. 17, 25); administratorių darbo grafikai, į kuriuos yra įtrauktas A. M. (b. l. 10–14). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. M., nors ir turėdamas individualios veiklos pažymą, nebuvo savarankiškas, ir iš tikrųjų dirbo Bendrovėje, buvo visiškai pavaldus darbdavio nustatytai darbo tvarkai.

Be to, teismo vertinimu, tarp Bendrovės ir A. M. 2015-01-02 sudaryta paslaugų teikimo sutartimi buvo tik įformintas tokio nuolatinio darbo pobūdis, siekiant sudaryti regimybę, kad A. M. teikia Bendrovei paslaugas vykdydamas individualią veiklą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė R. K., už A. M. išduotą verslo liudijimą apie 55 Eur per mėnesį mokėjo pati Bendrovė, verslo liudijime nurodyta paslaugų teikimo vieta – Sodų g. 8, Vilnius. Šios aplinkybės taipogi patvirtina, kad verslo liudijimas A. M. buvo išduotas ne siekiant vykdyti individualią veiklą, o norint tokiu būdu „įteisinti“ darbą Bendrovėje.

Taigi, R. K., būdamas Bendrovės vadovu, turėjo užtikrinti, kad su A. M. būtų sudaryta darbo sutartis, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo.

Teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad buvo suklaidintas Bendrovės buhalterės, todėl su A. M. darbo sutartis nebuvo įregistruota. Pažymėtina, kad R. K., būdamas vadovu, privalo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų įdarbinimo tvarką bei sąlygas, nuostatas, todėl minėti paaiškinimai, nepaneigia kaltės, taip pat iš esmės nėra teisiškai reikšmingi vertinant jo veiksmus ATPK 41³ str. 1 d. numatytos atsakomybės taikymo prasme.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. savo veiksmais (neveikimu) padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad analogiškas aptartai teisinės bei faktinės situacijos vertinimas ne kartą yra pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015-05-29 nutartis adm. b. Nr. (duomenys neskelbtini)175/2015 ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais R. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda – savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl, atsižvelgus į nagrinėjamo pažeidimo pavojingumo pobūdį, padarymo aplinkybes, būtina įvertinti, ar net ir įstatyme numatytos minimalios nuobaudos paskyrimu nebūtų pažeistas nuobaudos proporcingumo padarytai neteisėtai veikai principas.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi, kad mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu R. K. vadovaujamoje Bendrovėje buvo nustatytas tik vienas darbuotojas, dirbantis be darbo sutarties. Patikrinimo metu Bendrovėje iš viso dirbo apie 10 darbuotojų, su kuriais darbo sutartys buvo sudarytos. Todėl negalima teigti, kad pažeidimai, susiję su darbo santykių įforminimu, buvo daromi piktybiškai. Pažymėtina, ir tai, kad R. K. už tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad paskyrus R. K. net ir ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir R. K. už jo padarytą ir ATPK 41³ str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 500 Eur baudą.

Kaip minėta mokesčių administratoriaus 2016-04-12 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. veiksmai vertinami alternatyviai, t. y. nurodant, kad buvo padarytas ATPK 41³ str. 1 d. arba ATPK 172¹ str. 1 d. numatytas pažeidimas. Teismui konstatavus, kad R. K., nesudaręs darbo sutarties su A. M., nagrinėjamu atveju padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidėjo veiksmai neturėtų būti vertinami ATPK 172¹ str. 1 d. numatytos atsakomybės taikymo prasme, t. y. kaip duomenų nepateikimas apie A. M. išmokėtas B klasės pajamas, t. y. pajamas, nesusijusias su darbo santykiais.

Todėl R. K. atžvilgiu pagal ATPK 172¹ str. 1 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 172¹ str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16056884196.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.