Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-16 · Administracinė byla Nr. I-8677-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
I-8677-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02479-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8677-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02479-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. O. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 m. sausio mėnesio Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K 8 m² ploto kamerose buvo kalinamas kartu su 2-3 asmenimis, tuo pažeidžiant minimalią asmeniui tenkančio kameros ploto normą. Kamerose buvo bloga ventiliacija, trūko oro, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, nuo lubų ir sienų luposi tinkas ir dažai, buvo tarakonų. Kamerose taip pat nebuvo galimybės valgyti prie stalo. Tualetas buvo atviras, nebuvo privatumo. Lukiškių TI-K nėra išduodama visa patalynė, o čiužiniai ir antklodės nedezinfekuojami. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs psichologinį spaudimą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 17–21) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

1. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 m. sausio mėnesio Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

3. Remiantis šios bylos duomenimis (žr. pvz., b. l. 17, 18, 75), nustatyta, kad pareiškėjas: 2014-07-22 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-07-23 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-07-24 išvyko į Marijampolės areštinę; 2014-07-31 atvyko iš Marijampolės areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-08-01 perkeltas į kamerą Nr. 378, kurios plotas 6,54 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-08-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-08-04 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-08-21 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas 7,68 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-08-26, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2014-08-27 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-08-29 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kameroje buvo 4 asmenys; 2014-08-30 perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas 7,86 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-09-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2014-09-04 išvyko į laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2014-09-30 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-10-01 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2014-12-10 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 214, kurios plotas 6,83 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-12-11 perkeltas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 314, kurios plotas 7,58 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-12-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2014-12-17 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-12-19 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-12-20 perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-12-22, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-3 asmenys; 2014-12-23 perkeltas į kamerą Nr. 273, kurios plotas 7,79 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-12-29, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-3 asmenys; 2014-12-30 išvyko į Alytaus pataisos namus.

Pareiškėjas 2015-11-19 teismui pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 71), kuriuose nurodo, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė ne visą informaciją, t. y. nurodė ne visas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas ir kamerose Nr. 112, Nr. 113, Nr. 119, Nr. 310, Nr. 311, Nr. 374 ir Nr. 375. Šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 m. sausio mėnesio pareiškėjas iš jo papildomuose paaiškinimuose nurodytų kamerų buvo laikomas tik Lukiškių TI-K kameroje Nr. 113. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 311 ir Nr. 374 pareiškėjas buvo laikomas vėliau, t. y. ne ginčo laikotarpiu (b. l. 93), todėl duomenys apie pareiškėjo laikymą šiose kamerose nagrinėjamoje byloje nevertinami. Tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 m. sausio mėnesio (ar vėliau) būtų buvęs laikomas ir Lukiškių TI-K kamerose Nr. 112, Nr. 119, Nr. 310 ir Nr. 375, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais įrodymais.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014-07-22 iki 2014-12-30) Lukiškių TI-K buvo laikomas 37 dienas.

4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas 2014-08-29, 2014-12-21, 2014-12-22, 2014-12-24, 2014-12-25, 2014-12-26, 2014-12-27, 2014-12-28 ir 2014-12-29, t. y. 9 dienas, kurias pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose praleido, pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

5. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K, be kita ko, buvo laikomas nedidelio ploto kamerose Nr. 262, Nr. 266, Nr. 269, Nr. 273 ir Nr. 314. Šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu. Todėl konstatuotina, kad 2014-08-22, 2014-08-23, 2014-08-24, 2014-08-25, 2014-08-31, 2014-09-01, 2014-09-02, 2014-09-03, 2014-12-12, 2014-12-13, 2014-12-14, 2014-12-15, 2014-12-16, 2014-12-20 ir 2014-12-23 (t. y. 15 dienų) pareiškėjui tenkantis bendras kameros plotas, nors ir atitiko teisės aktų reikalavimus (t. y. buvo ne mažesnis nei 3,6 m²), tačiau, atsižvelgiant į baldais ir kitais įrenginiais užstatytą kameros plotą, pareiškėjas šiais laikotarpiais kameroje beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Todėl laikytina, kad minėtas 15 dienų pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą taip pat buvo pažeista. Tuo tarpu kitomis ginčo laikotarpio dienomis pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, taigi jam buvo užtikrintas kur kas didesnis, nei teisės aktuose nustatytas, minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiomis dienomis Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

6. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 24 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

7. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tualetai kamerose buvo atviri, todėl kamerose nebuvo privatumo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 34-3172 „Dėl V. O. skundo“ (b. l. 25) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

8. Pareiškėjas skundžiasi, jog Lukiškių TI-K kameros buvo blogos būklės, nes jose buvo bloga ventiliacija, trūko oro, buvo drėgna, todėl nuo sienų ir lubų luposi bei byrėjo tinkas ir dažai, buvo pelėsio, taip pat veisėsi tarakonai.

Pareiškėjas teismui nepateikė jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl higienos reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-25 rašte Nr. 05(4.2)-2-6302 (b. l. 132) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs V. O. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc. (26 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).

Lukiškių TI-K teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 76–77), 2014-02-14 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-122 (b. l. 81–82), 2014-04-09 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-471 (b. l. 26–27), 2014-04-29 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-632 (b. l. 84), 2014-05-26 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-817 (b. l. 85), 2014-06-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-1189 (b. l. 29–31), 2014-11-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2186 (b. l. 86–87), 2014-11-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2362 (b. l. 32–36), 2014-12-18 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2521 (b. l. 37–40), 2015-01-16 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-45 (b. l. 41–45).

Iš šių aktų matyti, kad atliktos periodinės, operatyvios ir grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų kamerose Nr. 104, Nr. 106, Nr. 114, Nr. 121, Nr. 262, Nr. 273, Nr. 314, Nr. 378, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyta, kad: kameros vėdinamos per langus, kaip yra numatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, santykinė oro drėgmė kamerose atitiko reikalavimus, pelėsio požymių nenustatyta, lubų ir grindų paviršiai švarūs, tinkami valymui ir dezinfekcijai. Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu sąlygos (drėgmė, vėdinimas) neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra.

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Pagrįsdamas savo teiginius, Lukiškių TI-K pateikė su UAB „Dezinfa“ 2013-12-30 sudarytą sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 54–56). Šios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą. Byloje taip pat pateikta Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-01-02 sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18-2 (b. l. 58–60), pagal kurią UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo 2015 metais atlikti Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus. Atsakovės atstovas taip pat pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose graužikų ar kitų buitinių parazitų neaptiko. Visi šie oficialūs dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl tarakonų buvimo kamerose.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos, atmestini, kaip nepagrįsti.

9. Pareiškėjas skunde taip pat abstrakčiai nurodo, kad Lukiškių TI-K nėra išduodama visa patalynė, o čiužiniai ir antklodės nedezinfekuojami.

Pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė įrodymais, nedetalizavo, ar jam ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo neišduota kokia nors patalynė (ar jos dalys), kada tai įvyko. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundais dėl neišduotos patalynės būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to jam kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.

Be to, byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys patvirtina, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas gyventojams išvykus, pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, jis laikomas tam skirtose lentynose. Minkštasis inventorius yra tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. l. 41–45).

10. Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata, jis du kartus buvo paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Byloje pateiktas Alytaus pataisos namų medicinos dokumentų išrašas (b. l. 65), kuriame nurodyta, kad V. O. būnant Lukiškių TI-K į Sveikatos priežiūros tarnybą jis kreipėsi du kartus: 2014-09-04 dėl kairės ausies skausmo, buvo nustatytas ausies uždegimas; ir 2014-12-18 dėl rėmens graužimo, skirtas gydymas. Laisvės atėmimo vietos ligoninės 2015-05-22 rašte Nr. S-2713 (b. l. 16) nurodyta, kad pareiškėjas šioje ligoninėje buvo gydomas: nuo 2014-09-04 iki 2014-09-15 (atvyko iš Lukiškių TI-K, diagnozė – kaklo srities limfmazgių uždegimas; pareiškėjas skundėsi gerklės skausmu, padidintais kaklo limfmazgiais; apžiūrint ryškesnės LOR organų patologijos nenustatyta, kaklo limfmazgiai nežymiai padidinti, neskausmingi; kraujo tyrimai be uždegiminių pakitimų, temperatūros pakilimo nenustatyta); nuo 2014-11-25 iki 2014-12-02 (atvyko iš Alytaus pataisos namų, diagnozė – dispepsija). Minėtame Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte taip pat nurodyta, kad V. O. į ligoninę su skundais, prašymais (pareiškimais) ir/ar peticijomis dėl pablogėjusios sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas netinkamomis sąlygomis nuo 2014 metų iki 2015 m. sausio mėnesio Lukiškių TI-K, nesikreipė.

Šiuos duomenis įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog aukščiau minėtų pareiškėjo sveikatos sutrikimų atsiradimą sąlygojo būtent netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K, t. y. pareiškėjo teisės į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą neužtikrinimas. Taigi byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo pareiškėjo sveikata galimai pablogėjo ir/ar atsirado kokie nors negrįžtami jo sveikatos sutrikimai.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat tai, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto buvo pažeista nežymiai bei kad dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 165 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 165 Eur suma.

V. A. bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. O. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas