- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-725-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38787-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Skolininkas
- G. M. R.
- Kreditorius
- UAB „Naujamiesčio būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės G. M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareikštą skolininkei G. M. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB ,,Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš skolininkės 218,22 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimus patenkino visiškai, priteisė iš skolininkės 218,22 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (218,22 Eur) nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 39,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. sausio 9 d. gauti skolininkės G. M. R. prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo pagal priimtą teismo įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė skolininkei G. M. R. terminą iki 2019 m. sausio 31 d. pateiktų prieštaravimų trūkumams pašalinti: pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį pasirašytą procesinį dokumentą paštu arba per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEP).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi skolininkės G. M. R. prieštaravimus dėl kreditorės UAB ,,Naujamiesčio būstas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotais ir grąžino skolininkei. Teismas nustatė, kad:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties kopija skolininkei sugrįžo neįteikta;
5.2. iki 2019 m. sausio 31 d. G. M. R. nepašalino teismo nurodytų prieštaravimų dėl kreditorės UAB ,,Naujamiesčio būstas“ reikalavimų, trūkumų: pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį pasirašytą procesinį dokumentą paštu arba per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEP);
5.3. esant šioms aplinkybėms, prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimų laikytini nepaduotais ir grąžintini skolininkei (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Skolininkė G. M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį bei pratęsti terminą prieštaravimų trūkumams ištaisyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniam asmeniui teismo dokumentas turi būti įteiktas asmeniškai. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniam asmeniui teismo dokumentas turi būti įteikti fizinio asmens gyvenamoje vietoje. Skolininkė gyvena jos prieštaravimuose nurodytu adresu, kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus, buvo namuose, tačiau nutarties, kuria jai buvo nustatytas terminas prieštaravimų trūkumams pašalinti, negavo;
6.2. pateikusi prieštaravimus, skolininkė kiekvieną dieną tikrino savo pašto dėžutę, tačiau joje nerado jokio pranešimo, kad jai turi būti įteiktas teismo dokumentas. Nurodė, jog gavusi tokį pranešimą ji neabejotinai būtų atvykusi į teismą ir pati atsiėmusi teismo nutartį. Be to, gretimų butų gyventojai patvirtino, kad jiems nebuvo pavesta perduoti G. M. R. skirtų teismo procesinių dokumentų;
6.3. pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslios teismo procesinių dokumentų neįteikimo priežasties (pvz., nebuvo rastas butas, procesinius dokumentus pristatantis darbuotojas sumaišė butus ar nerado kaimyno, kurio galėtų prašyti perduoti teismo nutartį skolininkei). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai priėmė nutartį prieštaravimus laikyti nepaduotais. Teismas pažeidė G. M. R. procesines teises, atėmė galimybę ginti savo teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo laikyti nepaduotais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė UAB ,,Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės G. M. R. 218,22 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino.
10. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Įstatymas numato, kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.
11. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymas, kreditorės pareiškimo su priedais kopijos ir 2018 m. gruodžio 10 d. teismo pranešimas skolininkei G. M. R. buvo įteikti asmeniškai 2018 m. gruodžio 18 d. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (procesinių dokumentų įteikimo pažyma; e. b. popierinio priedo l. 1).
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. sausio 9 d. užregistruoti skolininkės G. M. R. pateikti prieštaravimai dėl kreditorės UAB ,,Naujamiesčio būstas“ reikalavimo pagal priimtą teismo įsakymą. Kadangi skolininkės prieštaravimai neatitiko įstatymo reikalavimų (buvo pateikti teismui elektroniniu paštu), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi G. M. R. buvo nustatytas terminas iki 2019 m. sausio 31 d. trūkumams pašalinti: pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį pasirašytą procesinį dokumentą paštu arba per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis apeliantei 2019 m. sausio 16 d. išsiųsta tuo pačiu apeliantės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. sausio 28 d. grįžo su pašto darbuotojų žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (e. b. popierinio priedo l. 8).
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, jog G. M. R. teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalino ir 2019 m. vasario 11 d. nutartimi jos prieštaravimus laikė nepaduotais bei grąžino juos apeliantei. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis siųsta skolininkės deklaruotu adresu G. M. R. taip pat nebuvo įteikta (e. b. popierinio priedo l. 10), byloje yra duomenys, jog 2019 m. vasario 25 d. apeliantė nutartį atsiėmė Vilniaus miesto apylinkės teisme (e. b. popierinio priedo l. 9).
15. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117 – 132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų.
16. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog fiziniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnis).
17. CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu) yra įtvirtinta, jog, tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
18. Procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – ir Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
19. CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir įteikiant procesinius dokumentus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 438 straipsnis), tačiau taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.
20. Įvertinus bylos medžiagą matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vieną kartą skolininkei G. M. R. išsiuntęs 2019 m. sausio 11 d. nutartį su nustatytu terminu pašalinti prieštaravimų trūkumus, ir procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, nebandė teismo procesinių dokumentų įteikti kitais būdais. Be to bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį neįsitikino, jog praėjo trisdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo skolininkės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, jog skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami su dokumentų saugojimo termino žyma, tai yra pirmosios instancijos teismas nesilaikė aukščiau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo – nesuformavo specialios pašto siuntos, ant kurios būtų įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas (Įteikimo aprašo 4 punktas).
21. Nustatyta, jog G. M. R. prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymo pateikė elektroniniu paštu (žyma Liteko bylos kortelėje). Minėta, jog CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininko prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.
22. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis) arba elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis pagal teisingumo ministro nustatytą pateikimo formą ir tvarką (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis). CPK nenumato galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti, elektroniniu paštu. Tuo atveju, kai teikiamas dokumentas nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, teismas neturi galimybės identifikuoti dokumentą pateikiančio asmens.
23. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą Nr. eL2-45409-432/2018 inicijuojantis dokumentas (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) teismui pateiktas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP posistemis), todėl civilinė byla yra elektroninė. Vadinasi, visi pateikiami procesiniai dokumentai (taip pat ir jų priedai) civilinėje byloje taip pat pateikiami per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą. Informacija apie teismų elektronines paslaugas pateikiama interneto tinklapyje www.e.teismas.lt.
24. Kadangi skolininkė G. M. R. teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo pateikė elektroniniu paštu, o CPK nesant galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi skolininkei pagrįstai buvo nustatytinas terminas trūkumams pašalinti – įkelti CPK reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – prieštaravimus dėl teismo įsakymo per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnis), o tuo atveju, jeigu nėra galimybės procesinio dokumento įkelti per EPP sistemą, skolininkei buvo nurodyta, jog ji turėtų pateikti rašytinį, skolininkės parašu patvirtintą procesinį dokumentą – prieštaravimus dėl teismo įsakymo (CPK 111 straipsnis, 439 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias dokumentų pateikimo teismui tvarką, ir nustatęs, kad atsakovės elektroniniu paštu teismui pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo neatitinka CPK reglamentavimo, pagrįstai skolininkei nustatė terminą prieštaravimų trūkumams pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas formaliai taikydamas CPK nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo, neteisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju skolininkė trūkumų per nustatytą terminą nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė šiuo atveju negali formaliai prarasti galimybę ir teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teisme. Darydamas šias išvadas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad skolininkė byloje buvo aktyvi – pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau nebuvo informuota apie jai nustatytą terminą trūkumams pašalinti, todėl apeliantei negalėjo būti aišku, iki kada ji gali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifika, sprendžia, jog formaliai negali būti apribota skolininkės teisė į teisminę gynybą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skolininkei nustatytas trūkumų šalinimo terminas jau baigėsi, G. M. R. nustatomas naujas terminas iki 2019 m. balandžio 25 d. pašalinti prieštaravimų dėl teismo įsakymo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis), nurodant, jog prieštaravimai pateikiami pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju jeigu apeliantė nustatytu terminu prieštaravimų trūkumų nepašalins, prieštaravimai bus laikomi nepaduotais ir bus grąžinti apeliantei (CPK 115 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti G. M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2019 m. balandžio 25 d. pašalinti prieštaravimų dėl teismo įsakymo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartyje.