- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-158/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. J. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. Kauno apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir D. A., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. balandžio 27 d., neturėdamas teisėto pagrindo, savo bei bendrai veikiančių asmenų naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 4 000 litų ir 600 eurų kaip nuo jų nuslėptas pinigines lėšas ir, vykdydamas šiuos veiksmus, 2009 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, sudavė smūgį kumščiu ir taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. B. laisvę ir automobiliu „BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX nugabeno jį į laukymę, esančią (duomenys neskelbtini), kur sudavė keletą smūgių į juosmens sritį, bendrininkas A. K. sudavė smūgius plastikine lazda į nugarą, kojas, o bendrininkas D. A. sudavė smūgį kumščiu į kaktą. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. B. jie padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. J. , tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrininkų grupe su A. K., vėliau vykusių susitikimų metu: 2009 m. balandžio 14 d., 18.32 val., prie namo (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „BMW“, valst. Nr. XXXXXXXX 2009 m. balandžio 17 d., 20.51 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje; 2009 m. balandžio 19 d., 11.28 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir šio namo kieme, grasino fiziškai susidoroti; 2009 m. balandžio 21 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. nukentėjusiajam A. B. siunčiamomis trumposiomis žinutėmis bei telefoninio pokalbio metu grasino pavartoti fizinį smurtą ir atskleisti kompromituojančią informaciją, o nukentėjusiajam nevykdant reikalavimų 2009 m. balandžio 27 d., apie 8 val., susitikus (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje, pavartojo fizinį smurtą ir sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į pilvą, juosmenį, rankas, veidą, t. y. nukentėjusiajam A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus.
Tokiu būdu V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. J. 2009 m. balandžio 28 d. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi kaltinamajam paskirtas suėmimas dviem mėnesiams, vėlesnėmis to paties teismo 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Pratęsdamas kaltinamojo V. J. suėmimo terminą Kauno apygardos teismas nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Nutartyje nurodyta, kad suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai neišnykę.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. J. gynėja skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį.
Gynėja nurodo, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteistas, neturi giminių užsienyje, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje. Be to, jo motina serga sunkia nepagydoma liga, todėl vadovaujantis teisingumo, humaniškumo principais kaltinamajam turėtų būti suteikta galimybė su motina praleisti paskutines jos gyvenimo dienas. Skunde teigiama, kad kaltinamasis V. J. suimtas jau šešis mėnesius, ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui, todėl jis negalės trukdyti procesui, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų daręs poveikį liudytojams ar kitiems proceso dalyviams.
Teismo posėdyje suimto kaltinamojo V. J. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Kaltinamojo V. J. gynėjos skundas atmetamas. Kauno apygardos teismas, 2009 m. spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam V. J. pratęsęs kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 119, 122, 127 straipsnių reikalavimų. Suėmimo terminas V. J. pratęstas pagrįstai.
Suėmimas kaltinamajam pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
Kaltinamojo gynėja skunde neginčija Kauno apygardos teismo nustatytų suėmimo pratęsimo pagrindų ir sąlygų, nurodydama kitus motyvus, kodėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Kardomoji priemonė gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog ji perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Joje pakanka duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo apklausos protokoluose, specialisto išvadose, objektų apžiūros protokoluose ir kt., pagristai leidžiančių manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje.
V. J. inkriminuojamas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis). Už tokių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Jau pats kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti suėmimo terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas).
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 10 punkte išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš bylos duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, kad kaltinamasis V. J. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.
Veika, kurią padaręs kaltinamas V. J., priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Ji numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus.
V. J. nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Kitoje baudžiamojoje byloje jam taip pat pareikštas įtarimas dėl nusikaltimų nuosavybei. Iki suėmimo kaltinamasis nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės skundžiamą nutartį priėmusiam teismui leido pagrįstai manyti, kad V. J. ateityje gali daryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus.
Kaltinamojo V. J. gynėjos skunde nurodytas argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis trukdys procesui, darys poveikį liudytojams ar kitiems proceso dalyviams, atmetamas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus, kadangi jam suėmimo terminas nepratęstas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Esant aptartiems dviem suėmimo taikymo pagrindams bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, neturi giminių užsienyje, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, jo motina serga sunkia nepagydoma liga, yra reikšmingos, tačiau dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pakeitimą. Bylos duomenys rodo, kad motina gyvena ne viena ir yra kas jai padeda. Teismo sprendimas pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę nepažeidžia skunde minimų teisingumo, humaniškumo principų, nes kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas, juo labiau kad nusikaltimas įtariamas padarytas bendrininkų grupe, nukentėjusiajam dar esant nepilnamečiui.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK, bei nepažeidžiant jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. J. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.